N. Mačiulis: Lietuvos spurtas tęsiasi, bet rizikos didėja

JAV augimas nelėtėja, euro zonos – neįsibėgėja

„Swedbank“ ekonomistai taip pat padidino ir JAV ekonomikos augimo prognozes – šiemet ir kitais metais tikimasi, atitinkamai, 2,8 ir 2,3 proc. augimo. 

„Kol kas JAV ekonomikos augimas visai neišsikvėpė – jį palaiko ir namų ūkių vartojimas, ir subsidijos pramonės investicijoms. Naujasis JAV prezidentas neturi planų mažinti biudžeto deficito, priešingai – planuoja mažinti daugelį mokesčių. Tačiau jo ketinimai apmokestinant visą importą turės neigiamos įtakos euro zonos ekonomikai ir pasaulinei prekybai apskritai,“ – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos ekonomikos augimas kitais metais šiek tiek paspartės ir sieks 1,3 procento, tačiau ne dėka pramonės atsigavimo, o dėl stiprėjančios gyventojų perkamosios galios ir augančio vartojimo.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais infliacija euro zonoje nesieks 2 proc., o Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas iki kitų metų rugsėjo sumažins iki 1,75 procento – daugiau nei šiuo metu tikimasi rinkose.

„Dėl sumažėjusios infliacijos, realaus darbo užmokesčio augimas įsibėgėjo, matomi ir pirmieji atsigaunančios mažmeninės prekybos ženklai. Tuo metu palūkanų normų mažėjimas neturės itin didelės įtakos vartojimui, bet galėtų atšildyti būsto rinkas ir pakelti verslo bei gyventojų lūkesčius,“ – mano Nerijus Mačiulis.

Lietuvoje augimas spartėja, Latvijoje ir Estijoje – vis dar nuosmukis

„Swedbank“ ekonomistai didina šių ir 2025 metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki, atitinkamai, 2,4 ir 3,0 procento. Tačiau prognozuojama, kad Latvijos ir Estijos ekonomikos šiemet ne augs, o susitrauks – atitinkamai, 0,3 ir 0,8 procento.

„Lietuvos ekonomika regione vis dar išsiskiria sparčiu ir plataus masto ekonomikos atsigavimu – įsibėgėja mažmeninės prekybos ir pramonės augimas, paslaugų eksporto vertė šiemet dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Kol kas šiek tiek nuvylė tik verslo investicijų augimas, bet yra prielaidų jų atsigavimui kitais metais,“ – Lietuvos ekonomikos augimo veiksnius komentuoja N. Mačiulis.

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos apdirbamoji gamyba išaugo 3,8 proc., be naftos produktų – 4,5 procento. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Estijos gamybos apimtys buvo 5,8 proc., o Latvijos 3,8 proc. mažesnės nei prieš metus.

„Swedbank“ ekonomistai taip pat padidino šių ir ateinančių metų atlyginimų augimo prognozes – vidutinis darbo užmokestis turėtų didėti, atitinkamai, 9,6 ir 9,2 procento.

„Dėl palankių tendencijų žaliavų rinkose ir krentančių Kinijos gamintojų kainų, šiemet infliacija Lietuvoje išliko žemesnė nei prognozuota, tačiau  kitais metais ji paspartės iki 2,7 procentų. Vis tik atlyginimai ir pensijos augs kelis kartus greičiau ir užtikrins spartų gyventojų perkamosios galios augimą,“ – prognozuoja ekonomistas.

Pagrindinės rizikos – ir vidinės, ir išorinės

Nors „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos BVP augimas dar paspartės, taip pat įvardina ir tris pagrindines rizikas, dėl kurių vidutiniu laikotarpiu augimas gali išsikvėpti ar visai sustoti. Tai – protekcionistinės iniciatyvos JAV, eksportuotojų kaštų konkurencingumas bei Lietuvos ekonominė politika.

„Horizonte matomos JAV protekcionistinės iniciatyvos tikrai nepadės nuo eksporto priklausomai Lietuvos ekonomikai. Į JAV keliauja apie 6 proc. lietuviškos kilmės eksporto, bet netiesiogiai, per Vokietiją ir kitas eksporto rinkas, priklausomybė yra dar didesnė. Kol kas Lietuvos pramonė išliko konkurencinga, tačiau sparčiai augančios darbo sąnaudos ir nuo jų atsiliekantis produktyvumas apsunkins eksporto rinkų užėmimą“ – rizikas vardina N. Mačiulis.

Ekonomisto vertinimu iki šiol spartus minimalaus atlyginimo didinimas padidino vidaus paklausą, paskatino imigraciją, prisidėjo prie spartaus vartojimo augimo, tačiau tolimesnis dviženklis jo augimas mažintų eksportuotojų konkurencingumą bei gali padidinti nedarbo lygį.

„Skubotai didinant mokesčių tarifus, kaip rodo Estijos pavyzdys, galima ne padidinti biudžeto pajamas, o pagilinti ir prailginti ekonomikos nuosmukį. Ieškant galimybių spręsti socialines problemas ir tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas, reikėtų ieškoti investicijų neslopinančių alternatyvų. Taršos, turto ir nuodėmių mokesčiai (akcizai) augimą slopina mažiau nei gyventojų ir įmonių pajamų apmokestinimas. Galiausiai, įgyvendinant mokesčių reformą, reikėtų vertinti ne tik trumpalaikį poveikį valstybės finansams, bet ir ilgalaikę įtaką Lietuvos investiciniam patrauklumui,“ – mano N. Mačiulis.

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos apdirbamoji gamyba išaugo 3,8 proc., be naftos produktų – 4,5 procento. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Estijos gamybos apimtys buvo 5,8 proc., o Latvijos 3,8 proc. mažesnės nei prieš metus.

„Swedbank“ ekonomistai taip pat padidino šių ir ateinančių metų atlyginimų augimo prognozes – vidutinis darbo užmokestis turėtų didėti, atitinkamai, 9,6 ir 9,2 procento.

„Dėl palankių tendencijų žaliavų rinkose ir krentančių Kinijos gamintojų kainų, šiemet infliacija Lietuvoje išliko žemesnė nei prognozuota, tačiau  kitais metais ji paspartės iki 2,7 procentų. Vis tik atlyginimai ir pensijos augs kelis kartus greičiau ir užtikrins spartų gyventojų perkamosios galios augimą,“ – prognozuoja ekonomistas.

Pagrindinės rizikos – ir vidinės, ir išorinės

Nors „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos BVP augimas dar paspartės, taip pat įvardina ir tris pagrindines rizikas, dėl kurių vidutiniu laikotarpiu augimas gali išsikvėpti ar visai sustoti. Tai – protekcionistinės iniciatyvos JAV, eksportuotojų kaštų konkurencingumas bei Lietuvos ekonominė politika.

„Horizonte matomos JAV protekcionistinės iniciatyvos tikrai nepadės nuo eksporto priklausomai Lietuvos ekonomikai. Į JAV keliauja apie 6 proc. lietuviškos kilmės eksporto, bet netiesiogiai, per Vokietiją ir kitas eksporto rinkas, priklausomybė yra dar didesnė. Kol kas Lietuvos pramonė išliko konkurencinga, tačiau sparčiai augančios darbo sąnaudos ir nuo jų atsiliekantis produktyvumas apsunkins eksporto rinkų užėmimą“ – rizikas vardina N. Mačiulis.

Ekonomisto vertinimu iki šiol spartus minimalaus atlyginimo didinimas padidino vidaus paklausą, paskatino imigraciją, prisidėjo prie spartaus vartojimo augimo, tačiau tolimesnis dviženklis jo augimas mažintų eksportuotojų konkurencingumą bei gali padidinti nedarbo lygį.

„Skubotai didinant mokesčių tarifus, kaip rodo Estijos pavyzdys, galima ne padidinti biudžeto pajamas, o pagilinti ir prailginti ekonomikos nuosmukį. Ieškant galimybių spręsti socialines problemas ir tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas, reikėtų ieškoti investicijų neslopinančių alternatyvų. Taršos, turto ir nuodėmių mokesčiai (akcizai) augimą slopina mažiau nei gyventojų ir įmonių pajamų apmokestinimas. Galiausiai, įgyvendinant mokesčių reformą, reikėtų vertinti ne tik trumpalaikį poveikį valstybės finansams, bet ir ilgalaikę įtaką Lietuvos investiciniam patrauklumui,“ – mano N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga