Kas ir kaip srebia žemėtvarkos reformos pasekmes

Šoko terapijos būdu

Prieš beveik dvejus metus NŽT iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perėjo į Aplinkos ministerijos (AM) globą. Ši sumanymą ir procesą lydėjo aštri kritika – tiek žemdirbių organizacijų, tiek ir pačių tarnybos darbuotojų, tam nepritarė ir kai kurie politikai. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo išsakyta daug nuogąstavimų dėl galimų pasekmių, nes stigo pertvarkos pagrįstumo ir vizijos. Bet, kaip sakoma, šunys loja, o karavanas eina – tokia buvo konservatorių koalicijos politinė valia.

Karavanas pajudintas, galima sakyti, šoko terapijos būdu – nuo šių metų pradžios buvo uždaryta 50 NŽT teritorinių skyrių rajonuose. Daugybę gyventojų ištiko šokas, sužinojus, kad tvarkyti eilinių žemėtvarkos reikalų teks važiuoti į sostinę. Savivaldybės purtėsi tokių gyventojų, nors nuo 2024 m. sausio 1 d. joms buvo perduota valstybinės žemės patikėjimo teisė miestų ir miestelių teritorijose. Todėl aplinkos ministras Simonas Gentvilas buvo priverstas suraityti pavedimą, kad kartą per savaitę, antradieniais, uždarytuose NŽT skyriuose vėl būtų gyvai priimami žmonės. Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo NŽT atstovai, gyvos asmenų konsultacijos šiuo metu vyksta ir jokių naujų sprendimų dėl pokyčių nėra priimta.

Kenčia eiliniai darbuotojai

NŽT profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis neslėpė, kad dėl tokios pertvarkos pasekmių nerimo būta vos tik pradėjus ją planuoti, nes nebuvo pateikta jokių kaštų ir naudos analizių, finansinių skaičiavimų ir pan. „Girdėjome tik tokius argumentus, kad reikia stiprinti savivaldą, perduoti jai daugiau patikėjimo teisių, spartinti žemėtvarkos procesus ir procedūras, tačiau aiškaus plano ir vizijos, kaip tai bus padaryta, nematėme. Galop galima buvo remtis užsienio šalių patirtimi, čia nereikia išradinėti dviračio, ieškant žemėtvarkinio algoritmo“, – teigė redakcijos pašnekovas.

NŽT profesinė sąjunga perspėjo, kad reforma prikurs problemų: gali sutrikti žemėtvarkinės procedūros, prastės asmenų aptarnavimas ir viešųjų paslaugų prieinamumas ir kt. „Tokias pasekmes ir matome: skundžiasi gyventojai, kritikuoja profesinės gildijos atstovai – architektai, žemėtvarkos projektų dokumentų rengėjai, matininkai. Procesai ir procedūros nesutrumpėjo ir nesupaprastėjo, kaip tame kvartete – perstumdėme kėdes, bet grojimas nepagerėjo“, – tvirtino A. Gelžinis ir pridūrė, kad visus atsiradusius nesklandumus tenka kuopti ne reformos sumanytojams, o tarnybos darbuotojams.

NŽT profesinės sąjungos pirmininko teigimu, pagrindinė problema – vėluojančių užduočių liūnas. „Jos iš dangaus nenukrito, susikaupė dėl to, kad dalis darbuotojų išėjo arba buvo perkelti į savivaldybes ir kitur, bet jų užduotys liko ir kaupėsi. Dabar su tuo yra kovojama ir bandoma spręsti. Kita problema – iki šiol vis dar neskaitmenizuoti žemėtvarkos archyvai, kurie dar yra ir „išmakaluoti“. Kiekviename teritoriniame tarnybos skyriuje, kurie buvo panaikinti, buvo po archyvą, dabar jie vežami į vieną pagrindinį archyvą Vilniuje“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Jis taip pat įvardijo ir kompetencijos problemą, pabrėžęs, kad žemėtvarka yra gana specifinė sritis, todėl patirtis čia turėtų būti vertinama. „Juk ne bet kas gali konsultuoti žmones net ir eiliniais žemėtvarkos klausimais, o mes visus senbuvius išmėtėme per savivaldybes arba atleidome. Jeigu vyresnis žmogus nori dirbti ir turi kompetencijų, tai nevarykime jo į pensiją. Vis dėlto jų neliko, o naujų specialistų nelabai ir yra, tiems, kurie ateina, dar reikės laiko viską perprasti“, – kalbėjo A. Gelžinis.

Daugiau iniciatyvos savivaldai

NŽT profesinės sąjungos pirmininkas teigė suprantantis, kad laiko jau neatsuksi atgal, todėl reikia ieškoti galimybių, kaip tobulinti tas pasekmes. „Manytume, kad savivaldybės galėtų rodyti daugiau iniciatyvos, jos gi gavo valstybinės žemės patikėjimo teisę, tad galėtų teikti viešąsias paslaugas žmonėms“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Jis užsiminė, kad, remiantis Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra 1,7 mln. žemės savininkų – tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, tad ir poreikis šios srities paslaugoms bei konsultacijoms yra nemažas. NŽT profesinės sąjungos pirmininkas pripažino, kad, panaikinus tarnybos teritorinius skyrius, gyventojams kilo daug problemų, todėl nenuostabu, kad pasipylė skundai.

Ir ŪP girdėjo ne vieno skaitytojo skundus, kad NŽT atsitvėrė nuo žmonių. Jie pasityčiojimu vadino NŽT raginimą gyventojus aktyviai naudotis e. paslaugomis, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus, prašymus ir skundus teikti el. paštu, pasirašytus kvalifikuotu el. parašu, o ypač piktino kvietimas atvykti į Vilnių tvarkyti žemėtvarkos reikalų.

Pasekmių nevertino

NŽT direktorius Saulius Mickus nesiėmė vertinti reformos rezultatų ir pasekmių pirmiausia dėl to, kad tarnybai vadovauja tik nuo šių metų liepos, kai reforma ir struktūriniai pokyčiai jau buvo įvykdyti. Be to, jis sakė nesąs linkęs dairytis į praeitį, siekia ieškoti maksimaliai gerų sprendimų dabarčiai ir ateičiai.

NŽT vadovas redakcijai pripažino, kad gyventojų pastabos dėl pasitaikančių vėlavimų dažnai yra pagrįstos, kartu patikino, jog pastaruoju metu tokių nusiskundimų sparčiai mažėja. „Po tam tikrų laiku atliktų ir tikslingų darbo organizavimo bei procesų pokyčių bendras vėlavimų skaičius stipriai sumažėjo. Tai akivaizdžiai patvirtina skaičiai: rugsėjį turėjome 3 227 susikaupusias vėluojančias užduotis, o liepą dar daugiau, bet lapkričio pradžioje tokių užduočių liko tik 1 520. Taigi per du mėnesius vėluojančių užduočių skaičių sumažinome daugiau nei dvigubai. Tarnyba gauna ir atsako į 35–40 tūkst. įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo paklausimų per mėnesį, tad minėtas vėlavimų skaičius tikrai nėra kritinis. Beje, mano žiniomis, užduočių vėlavimas buvo viena didžiausių problemų tarnyboje ir iki reformos bei struktūrinių pokyčių“, – atsimušinėjo S. Mickus.

Jis tikino, kad NŽT jau nebėra ir dokumentų registravimo vėluojančios eilės, dokumentai registruojami tą pačią dieną.

Nuo šių metų veikia NŽT skambučių centras, kuris per mėnesį sulaukia daugiau kaip 7 000 skambučių. Tai tik patvirtina, kaip žmonėms yra reikalingos konsultacijos žemėtvarkos srityje, ir kiek nepatogumų jie patiria, kol jas gauna. Jeigu žmogus nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis, o telefono linija būna užimta, jį apima neviltis ir pyktis. Reformos sumanytojai nuo pat pradžių visus įtikinėjo, kad dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo centralizavimas reikalingas, siekiant didinti paslaugų kokybę, efektyvumą bei skaidrumą.

NŽT vadovas patikino, kad per pastaruosius kelis mėnesius buvo iš esmės pagerinta galimybė prisiskambinti. Taip pat pridūrė, kad asmenims yra sudarytos sąlygos patogiai, neišėjus iš namų, pateikti prašymus arba gauti reikiamą konsultaciją ir elektroninėmis ryšių priemonėmis. Ir priminė, kad gyventojai visų anksčiau buvusių skyrių patalpose gyvai yra priimami kiekvieną antradienį.

„Nukraujavo“ ar ne? 

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.