Taikomoji ekologija – norintiems inicijuoti tvarumo link vedančius pokyčius

Svarbu užtikrinti saikingą išteklių naudojimą ir tvarų vystymąsi

Ekologijos klausimai tampa vis svarbesniais politiniame Europos Sąjungos (ES) lygmenyje. „Prieš kelerius metus priimta ES biologinės įvairovės strategija, kurioje yra tam tikri įsipareigojimai europiniu lygiu. Šios strategijos laikytis bei pokyčius inicijuoti turi ir Lietuva. Reikia pripažinti, kad iššūkių kyla ne tik dėl šios strategijos, bet ir dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo, kuris siekia padidinti ekologinį tvarumą visose srityse, nuo energijos išteklių iki transporto ir žemės ūkio. Vyksta daug pokyčių, kyla su tuo susijusių naujų iššūkių, kuriuos padeda spręsti studijų programos Taikomoji ekologija absolventai. Jie giliau pažįsta ekosistemas, rūšis ir yra vieni iš tų, kurie spręsdami šių dienų problemas, gali padėti sumažinti ateities iššūkių mastą“, – mintimis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Pašnekovas pasakoja, kad mes patys, naudodami augalus, ekosistemas – miškus, vandenis, turime siekti juos kuo ilgiau išlaikyti, užtikrinti saikingą jų naudojimą. „Dabar daug kalbama apie pelkes, jų atkūrimą, nes ten gyvena savitos tik pelkėms būdingos rūšys. Išnaikinę pelkes, išnaikinsime ir jose gyvenančias rūšis, jų nepamatys mūsų vaikai, anūkai. Be to, reikia atsiminti, kad ekosistemose viskas susiję, pokyčiai vienoje ekosistemoje gali lemti kartais netikėtus pokyčius kitose, dėl to patys galime patirti netikėtų nepatogumų ir susidurti su naujomis problemomis“, – perspėja prof. dr. V. Marozas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad studijų programos Taikomoji ekologija specialistai, turėdami stiprų teorinių žinių pagrindą ir gebėdami analizuoti pokyčius, įvertinti esamą situaciją bei prognozuoti galimą pokyčių dinamiką ir pasekmės, gali padėti rasti racionalius sprendimus, pateikti mokslo tyrimų rezultatais grįstų resursų naudojimo rekomendacijų.

Biologinės įvairovės išsaugojimas – dėl žmonijos gerovės

Prof. dr. V. Marozas atkreipia dėmesį, kad biologinė įvairovė sukuria mums palankią aplinką, mes gyvename ekosistemoje su kitomis rūšimis. „Dėl žmogaus, kaip vienos iš rūšių, veiklos, kyla daug iššūkių mums patiems. Turime ieškoti balanso tarp išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, o tai yra sudėtinga. Siekdami išsaugoti biologinę įvairovę, mes negalime ir visiškai apriboti žmonių interesų, ir ūkinės veiklos – žmonėms patinka būti gamtoje, taip pat mums reikalingi atsinaujinantys ištekliai, tarp kurių – ir mediena. Taikomosios ekologijos specialistai padeda įvertinti situaciją ir nubrėžti ribas, kiek gamtos išteklių galime naudoti nedarydami žalos. Šie specialistai ieško būdų, kaip užtikrinti tvarų ir subalansuotą vartojimą. Žmonės jau supranta šio balanso ir tvaraus išteklių naudojimo svarbą, bet vis dar reikia specialistų, kurie galėtų įvertinti situaciją ir prognozuoti dabartinių sprendimų pasekmes ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Čia reikia daug gyvosios gamtos žinių ir strateginio mąstymo, gebėjimo remiantis turimus duomenis prognozuoti, kurti ateities scenarijus. Biologinės įvairovės mes negalime naikinti ir dėl moralinio, ir dėl pragmatinio aspekto“, – kalba prof. dr. V. Marozas ir džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių supranta tiesioginį biologinės įvairovės išsaugojimo ir žmonijos gerovės ryšį.

Mokslininkų atliekami tyrimai rodo, kad auga visuomenės sąmoningumas, vis daugiau domimasi gamtos apsauga, klimato kaitos lemiamais pokyčiais ir jos pasekmių švelninimu, tvaraus vystymosi galimybėmis. „VDU ŽŪA rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai prisideda prie šio nuolat vykstančio pokyčio. Programos absolventai padeda identifikuoti problemas ir pasiūlo galimus jų sprendimo algoritmus. Nėra lengva išlaikyti balansą tarp įvairių išteklių naudojimo ir gamtos apsaugos, bet studijų programos Taikomoji ekologija parengti specialistai turi stiprius teorinius pagrindus, studijuodami įgyja praktinės patirties ir tampa pokyčių iniciatoriais“, – įžvalgomis dalijasi dekanas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šie pokyčiai – sudėtingi. „Žmonėms nėra lengva keistis, ypatingai, kai tai kelia nepatogumų ir reikalauja pastangų. Todėl visuomenė turi suprasti, kodėl reikia pokyčių. Žengėme ne vieną svarbų žingsnį, bet laukia dar daug tokių pat svarbių žingsnių ateityje. Turime užtikrinti, kad pokyčiai vyktų palaipsniui, nors po vieną žingsnį, tolygiai ir užtikrintai“, – kalba prof. dr. V. Marozas.

Programa kasmet peržiūrima ir atnaujinama

Prof. dr. V. Marozo įvardytų iššūkių sprendimui VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete ruošiami kvalifikuoti aplinkosaugininkai. Pristatydama bakalauro studijų programą Taikomoji ekologija, programos studijų komiteto pirmininkė doc. dr. Anželika Dautartė, pasakoja, kad ekologija tiria organizmų tarpusavio santykius ir jų santykius su supančia aplinka, o taikomoji ekologija – kaip mes tas teorines ekologijos žinias galime pritaikyti įvairiose situacijose. „Paprastai ekologas ieško atsakymų į klausimą, kodėl aplinkoje vyksta pokyčiai. Į jį atsakius, kyla antras – ką dabar daryti, greta jo – ir trečias, toks pats svarbus klausimas – gal geriau nieko nedaryti. Pasitelkiant aplinkos pažinimo žinias, galime užtikrintai atsakyti į šiuos klausimus ir prisidėti prie aplinkoje vykstančių pokyčių švelninimo. Kad gebėtų į šiuos klausimus atsakyti, studentai turi labai gerai pažinti ženklus, kuriuos gali pastebėti mus supančioje gyvojoje ir negyvojoje aplinkoje. Jie labai daug mokosi biologinės įvairovės pažinimo, geba identifikuoti rūšis, atskiras gentis, išmano indikatorines rūšis, tai ir padeda atsakyti į minėtus svarbiausius klausimus“, – apie studijų programą ir jos išskirtinį dėmesį gyvosios gamtos pažinimui kalba doc. dr. A. Dautartė.

Programa Taikomoji ekologija greitai švęs 30 metų, pasak pašnekovės, tai pakankamai ilgas tarpas, per kurį programa labai keitėsi. „Stengiamės atliepti šių dienų aktualijas, dalis programos nuolat atnaujinama, ypatingai susijusi su teisiniu šios srities reguliavimu ir kintančia teisine baze. Taip pat negalima paneigti naujai gaunamų tyrimų duomenų, programos turi būti lanksčios ir duoti fundamentinių mokslų, chemijos, pačių organizmo pažinimo žinių. Taip pat svarbios įvairios socialinės naujovės, siūlomi vis nauji ir aktualūs pasirenkamieji dalykai. Programos turiniui įtakos turi ir aplinkosaugos aktualijos. Programa kasmet peržiūrima ir atnaujinama, jos studentai, turėdami stiprią aktualių žinių teorinę bazę, gali dalytis žiniomis su aplinkoje esančiais žmonėmis ir inicijuoti realius, tvarumo link vedančius pokyčius“, – pasakoja doc. dr. A. Dautartė. Ji atkreipia dėmesį, kad dažnai studijų programos Taikomoji ekologija absolventai tampa tarpininkais, padedančiais visuomenei parodyti aplinkosauginių klausimų svarbą ir atskleisti kiekvieno visuomenės nario sprendimų įtaką visos ekosistemos gerovei.

Siekiant studentams suteikti ne tik teorinio žinių, bet ir padėti susipažinti su praktikų spendžiamomis problemomis ir sektoriaus aktualijomis, paskaitose kviečiami dalyvauti ir savo įžvalgomis su studentais dalytis įvairių aplinkosaugos srityje dirbančių institucijų atstovai. „Tokių paskaitų metu studentai susipažįsta su šios srities ekspertais, iš pirmų lūpų išgirsta apie aplinkosaugos srityje jau dirbančių žmonių patirtį, turi galimybę susipažinti su sektoriaus specifika ir pasirinkti būsimą karjeros kryptį. Viešajame sektoriuje dirba daug mūsų absolventų ir jie noriai prisideda prie būsimų kolegų ruošimo, mielai atvyksta ir dalijasi patirtimi auditorijose, taip pat priima studentus praktikai. Studentai su dėstytojais vyksta į aplinkosaugos srityje dirbančias institucijas, bendrauja su ten dirbančiais specialistais“, – pasakoja pašnekovė.

Galimybė tiesiogiai susipažinti su kitų regionų aplinkosauginiais iššūkiais

Doc. dr. A. Dautartė džiaugiasi po pandemijos atsikuriančiu tarptautiniu bendradarbiavimu. „Naudojamės aljanso „Transform4Europe“ galimybėmis. Dėl aljanso pavyko užmegzti stiprius ryšius su Triesto universitetu, šio universiteto dėstytojai skaito paskaitas VDU ŽŪA, mūsų dėstytojai taip pat išvyksta į užsienį ir grįžę su studentais dalijasi patirtimi. Prieš kelias savaites viešėdama Triesto universitete įsitikinau, kad VDU ŽŪA mokslininkai dirba aktualiomis temomis, nes ir mūsų, ir Triesto universiteto mokslininkai sprendžia labai panašius klausimus“, – pastebi doc. dr. A. Dautartė.

Pašnekovė pasakoja, kad ne tik dėstytojai, bet ir studentai yra skatinami įgyti tarptautinės patirties. „Sudarome sąlygas ir džiaugiamės, kai studentai pasinaudoja galimybėmis bent trumpam išvykti į užsienį. Aljanso „Transform4Europe“ rėmuose pernai programos Taikomoji ekologija antrą ir trečią kursą baigę studentai Silezijos universitete turėjo galimybę dalyvauti akvamatikos vasaros stovykloje, kur susipažino su vandens tyrimais, vandens kokybės problematika. Studentai kartu su dėstytojais dalyvauja ir trumpalaikiuose vizituose. Taip pat naudojasi Erasmus+ BIP intensyvių programų galimybėmis. Džiaugiamės, kad mūsų studentai aktyvūs bei žingeidūs, jie noriai dalyvauja, o mes labai palaikome norą pažinti kitas kultūras, praplėsti akiratį ir susipažinti su kitų regionų aplinkosaugos aktualijomis“, – kalba studijų programos studijų komiteto pirmininkė.

Doc. dr. A. Dautartė pastebi, kad studentams tarptautinės patirties sukaupti padeda ne tik išvykos ar atvykę dėstytojai, bet ir išskirtinis VDU ŽŪA lektorius Žydrūnas Preikša, šį pavasarį aplankęs šimtąją valstybę. „Lektoriaus tikslas – aplankyti visas pasaulio valstybes, viena įsimintinesnių kelionių – Antarktida. Ž. Preikša dėsto biologinės įvairovės ir gamtotvarkos dalykus, labai svarbu, kad jis dalijasi savo paties tiesiogiai sukaupta patirtimi ir įžvalgomis, o ne žiniomis iš dokumentinių filmų ar šaltinių internete“, – apie išskirtinį dėstytoją kalba pašnekovė ir pastebi, kad praktinio pažinimo keliu surinktos žinios studentams įdomios ir lengviau įsisavinamos.

Profesinės veiklos praktikos – būsimos karjeros krypties išbandymui

Pašnekovė pasakoja, kad pirmųjų kursų metu studentai su aplinkosaugos ekspertais daugiau bendrauja paskaitų ar išvykų metu, o studijų programos trečiojo semestro pabaigoje, išklausę pagrindinius studijų dalykus, išvyksta į keturių savaičių trukmės profesinės veiklos praktiką.

„Jie gali laisvai, pagal savo interesų ratą, rinktis instituciją ar įstaigą, kurioje norėtų įgyti praktinės patirties. Dažnai studentai profesinei praktikai renkasi vietą, kur galėtų surinkti savo baigiamajam darbui reikiamų duomenų. Ketvirto kurso pradžioje studentai išvyksta dvigubai ilgesnei praktikai, kur susipažįsta su konkrečiai pasirinktos srities įstaigos funkcionavimu. Jie kartu su gamtos inspektoriais gali dalyvauti reiduose kaip stebėtojai, sudaromos visos galimybės pasimatuoti profesiją ir pamatyti, ką realiai veikia pasirinktos srities specialistai. Taip pat galima prisijungti prie mokslinių tyrimų. Praktikos pabaigoje, jos aptarimo metu, studentai pateikia ir savo pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti pasirinktos institucijos darbą, taip skatiname išlaikyti kritinį mąstymą, analizuoti esamą situaciją ir ieškoti galimybių tapti pozityvių pokyčių aplinkosaugos srityje iniciatoriais“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. A. Dautartė.

Ateityje reikės vis daugiau kvalifikuotų ekologų

Pašnekovė pastebi, kad ekosistemos tampa susietos vis glaudesniais ir tampresniais ryšiais, viename regione vykstantys pokyčiai tiesiogiai lemia net ir geografiškai tolimuose regionuose vykstančius pokyčius, todėl ekologų reikės vis daugiau. „Jau dabar ekologams kyla iššūkių siekiant identifikuoti ryšius. Kaip pavyzdį galima pateikti iš dirvožemio į upių vandenis patenkančius teršalus, kurie pasiekę jūras, patenka ir į vandenynus, taip išplinta labai plačiai. Manau, kad kompleksiškai į supančią aplinką žvelgiantys specialistai, galintys surasti problemų sprendimų ar pasekmių švelninimo būdus, jau dabar labai reikalingi ir bus labai paklausūs ateityje“, – prognozuoja mokslininkė.

Pasak doc. dr. A. Dautartės, VDU ŽŪA studijų programa Taikomoji ekologija yra išskirtinė panašių programų kontekste, nes tai ne fizinių, o gyvybės mokslų srities programa. „Studijos reikalauja daugiau pastangų, bet tai kuria ypatingą pridėtinę vertę, nes nuvykęs į konkrečią vietovę, apžiūrėjęs augalus, stebėdamas paukščius, analizuodamas bestuburių populiaciją, gali pakankamai daug informacijos surinkti ir pagal tai numanyti, kas gali vykti toje teritorijoje. Ši studijų programa skirta gyvajai gamtai neabejingiems, smalsiems ir aktyviems žmonėms, kurie nori tyrinėti ir pažinti. Šiuolaikinės technologijos, kurios egzistuoja, tokios kaip hiperspektrinis skenavimas, visos aplikacijos, kurios leidžia identifikuoti ir apibūdinti gyvuosius organizmus, yra įveiklinama ir tai tampa pagalbinėmis priemonėmis, bet labai svarbu, kad jaunuoliams rūpėtų supanti aplinka ir jie neapsiribotų vien biologija ir gyvųjų organizmų struktūra, norėtų suvokti, kaip gamtoje vyksta sąveika“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

Žinios ir įgūdžiai aktualių pasaulinių problemų sprendimui

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė pastebi, kad aplinkosaugininko specialybė labai reikalinga ir įdomi, nes leidžia įgyti žinių ir įgūdžių, padedančių spręsti aktualias pasaulines problemas. „Aplinkosaugos studijos leidžia suprasti įvairias pasaulines ir nacionalines problemas, tokias kaip klimato kaita, gamtos išteklių išnaudojimas, tarša, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga. Taip pat skatina tapti aplinkosaugos šalininkais ir aktyviai prisidėti prie aplinkos apsaugos. Supratimas apie aplinkos problemas ir būdus, kaip jas spręsti, gali įkvėpti kiekvieną studentą imtis veiksmų“, – įžvalgomis dalijasi dr. A. Jasinavičiūtė.

Susidomėjusius studijomis ar jau studijuojančius, pašnekovė kviečia pasidomėti profesinės praktikos VSTT galimybėmis. „Aukštųjų mokyklų studentams suteikiame galimybę atlikti profesinę arba savanorišką praktiką mūsų tarnyboje, taip pat saugomų teritorijų direkcijose, kad pritrauktume kuo daugiau iniciatyvių, motyvuotų ir atsakingų specialistų, kurie plėtotų mokslinius tyrimus apie saugomas teritorijas, taip pat prisijungtų prie saugomų teritorijų sistemos kolektyvo. Siekiama abipusiai naudingo bendradarbiavimo, kad būtų naudinga ir studentui, ir saugomų teritorijų įstaigoms. Gavus teorinę informaciją, jaunam žmogui itin naudinga pamatyti, kaip veiklos vyksta praktiškai“, – pasakoja dr. A. Jasinavičiūtė.

Pašnekovė pastebi, kad aukštosios mokyklos kartu su socialiniais partneriais ir verslo atstovais siekia vieno bendro tikslo – užtikrinti, kad būtų parengiama pakankamai aukštos kvalifikacijos aplinkosaugininkų. „Tik kokybiškai paruošti specialistai gali efektyviai ir argumentuotai spręsti įvairias aplinkos apsaugos problemas, įskaitant oro ir vandens taršą, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimą. Antra, jie gali kurti ir įgyvendinti veiksmingas aplinkos politikos priemones, padedančias užtikrinti tvarų vystymąsi bei gerinti gyvenimo kokybę“, – įžvalgomis dalijasi dr. A. Jasinavičiūtė ir atkreipia dėmesį, kad turint pakankamai kvalifikuotų specialistų galima efektyviau įgyvendinti tarptautines aplinkos apsaugos priemones ir susitarimus.

Juntamas nuolatinis kvalifikuotų aplinkosaugos specialistų poreikis

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas pasakoja, kad dėl klimato kaitos ir kitų susijusių iššūkių, reikės vis daugiau taikomosios ekologijos specialistų. „Aktyviai bendraujame su socialiniais partneriais ir kitais potencialiais savo absolventų darbdaviais, iš jų mes girdime, kad jau sudėtinga rasti kvalifikuotų taikomosios ekologijos specialistų. Stebint vykstančius pokyčius galime prognozuoti, kad ateityje šių specialistų poreikis tik augs“, – prognozėmis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Dekanui antrina ir dr. A. Jasinavičiūtė, pastebinti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, yra nuolatinis kvalifikuotų aplinkosaugos specialistų poreikis. Jų trūkumas juntamas tiek valstybės, tiek ir privačiose įmonėse. „Aplinkosaugos specialistai Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, sprendžia įvairias su oro, vandens ir dirvožemio tarša susijusias problemas. Jie ieško būdų, kaip mažinti neigiamą žmonių veiklos poveikį ir apsaugoti gamtą. Taip pat sprendžia atsinaujinančios energetikos klausimus, yra atsakingi už saugomų teritorijų planavimą, organizuoja tyrimus ir stebėseną, teikia ataskaitas apie buveinių ir rūšių būklę. Daug specialistų reikia ir politikoje, rengiant teisės aktus, formuojant aplinkos apsaugos politiką, taip pat jų reikia stebėsenai ir užtikrinimui, kad būtų laikomasi teisės aktų“, – kalba dr. A. Jasinavičiūtė. Ji pastebi, kad aktyvėjanti žmogaus ūkinė veikla kelia vis daugiau iššūkių gamtos išsaugojimo ir atkūrimo srityje, ir tam reikia vis daugiau kvalifikuotų specialistų.

Pašnekovė pasakoja, kad šiuo metu saugomų teritorijų sistemoje trūksta aplinkosaugos specialistų, galinčių vykdyti gyvosios gamtos monitoringą (nuo duomenų surinkimo iki jų analizės ir prognozės), dalyvauti rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir rengti išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui ir susidomėjusius kviečia peržvelgti darbo skelbimus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Saugomų teritorijų direkcijos internetinėse svetainėse.

Programos Taikomoji ekologija absolventų laukia plačios karjeros galimybės

Doc. dr. A. Dautartė atkreipia dėmesį, kad ekologinės sąmonės svarba visuomenėje ir versle nuolat didėja, todėl studijų programos Taikomoji ekologija absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės.

„Taikomoji ekologija yra labai praktinė disciplina. Jaunuoliai gali pamatyti, kaip jų moksliniai atradimai ir veiksmai gali tiesiogiai paveikti aplinką ir žmonių gyvenimus. Tai greitai besivystanti sritis, siūlanti plačias karjeros galimybes. Net ir miestų planavime laukiami aplinkosaugos specialistai, gebantys įvertinti aplinkos poveikį ir pagal tai kurti tvarias plėtros strategijas. Įmonės ir organizacijos, kurios siekia išsaugoti biologinę įvairovę, taip pat ieško specialistų, turinčių žinių apie ekosistemas ir jų valdymą. Programos absolventai savo karjerą gali projektuoti valdžios institucijose, nevyriausybiniuose organizacijose, versle ar mokslinių tyrimų srityje. Naujoji karta jaučia asmeninę atsakomybę už aplinką ir aktyviai palaiko tvarų vystymąsi, patys nori prisidėti prie pozityvių pokyčių, šios studijos gali padėti jiems įgyti žinių ir įgūdžių, kad galėtų efektyviau ir veiksmingiau veikti aplinkosaugos srityje“, – apie VDU ŽŪA studijų programos Taikomoji ekologija patrauklumą kalba doc. dr. A. Dautartė.

VDU ŽŪA informacija