Tam davė, tam davė, o dabar atims

Laisvos valstybinės žemės fondą rengiamasi papildyti viliojančiais kąsneliais – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo kaimo vietovėje apkarpyti mokslo ir studijų institucijoms bei valstybės kontroliuojamoms specializuotoms bendrovėms suteiktus žemės plotus, esą tokio dydžio, kokie yra skirti, joms  – per dideli, todėl esą kyla įvairių pagundų.

Sąrašą peržiūri reguliariai

Valstybinės žemės sklypų ir jų dydžio sąrašas, tvirtinamas Vyriausybės nutarimu, persvarstomas kas kelerius metus. Pastarąjį kartą tai padaryta 2018 metais. Dabar siūlomas ilgesnis nei anuomet pokyčių sąrašas.

Kaip teigiama Vyriausybės nutarimo projekto lydraštyje, naudojamų valstybinės žemės sklypų dydį ir jų sąrašą paskatino persvarstyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymas bei ŽŪM valdymo srityje įvykusi valstybės valdomų įmonių ir įstaigų pertvarka. Mat įvyko daug permainų. Vyriausybės sprendimu likviduota Žemaitijos kolegija. Valstybė pardavė Dotnuvos eksperimentinio ūkio ir Mašinų bandymo stoties akcijas. Reorganizuojant sujungus „Šeduvos avininkystę“ ir Upytės eksperimentinį ūkį, įkurta UAB „Genetiniai ištekliai“. Žemės ūkio ministro įsakymu panaikinti Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Vilniaus ir Šilutės augalų veislių tyrimo skyriai.

Be to, kai kurios mokslo institucijos, kitos įstaigos atsisakė dalies joms skirtos žemės arba buvo nustatyta, kad žemės plotas nenaudojamas ar naudojamas kitų asmenų.

Rietavo precedentas

Yra ir dar vienas motyvas, paskatinęs persvarstyti, kaip naudojama valstybinė žemė, ir imtis atitinkamų priemonių – Seimo Antikorupcijos komisija dėl vieno tokio žemės sklypo, kurį naudoja Rietavo turgus, pradėjo parlamentinį tyrimą.

2004 metais Žemaitijos kolegijai žemės sklypas pagal panaudą buvo suteiktas 50 metų periodui. Kolegija neturėjo teisės valstybės turto perduoti naudotis kitiems asmenims, tačiau nuomos sutartis buvo sudaryta ir papildomu susitarimu pratęsta iki 2021 metų rugsėjo 19 d. Likvidavus šią kolegiją, jai priklausę inžineriniai statiniai patikėjimo teise buvo perduoti Plungės technologijų ir verslo mokyklai, tačiau juridinė teisė į valstybinę žemę jai savaime neperėjo. Neturėjo teisės ir subnuomoti žemės, nes negavo tam Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimo.

Teismai pripažino (2018 m. ir 2019 m.) negaliojančiomis sutartis, pagal kurias buvo išnuomota žemė Rietavo turgaus komercinei veiklai. Tačiau ji toliau tęsiama. Antikorupcijos komisija nustatė, kad net nėra mokamas žemės nuomos mokestis.

Komisija birželį vykusiame posėdyje pavedė NŽT kuo greičiau išspręsti tiek šio 8 ha, tiek likusių Žemaitijos kolegijos valdytų daugiau nei 100 ha grąžinimo į valstybinį fondą klausimą. Taip pat nutarta dar kartą kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir galimai padarytos žalos valstybei įvertinimo bei įpareigoti Vyriausybę persvarstyti, ar visi sklypai, paskirti švietimo reikmėms, naudojami pagal paskirtį.

Išskirtinė teisė

Vyriausybės nutarimu atnaujinamame sąraše išskirtinė teisė valdyti valstybinę žemę suteikiama septynioms mokslo ir studijų institucijoms bei viešosioms jų įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus. Tai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), VDU Žemės ūkio akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir keturios kolegijos: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės ir Vilniaus.

Taip pat išskirtinė teisė suteikiama valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotoms valstybės kontroliuojamoms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau nei pusė visų akcijų. Atnaujinamame sąraše – aštuoni valdytojai: AB „Kiaulių veislininkystė“ ir „Lietuvos veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“, „Lietuvos žirgynas“ ir „Genetiniai ištekliai“, taip pat VAT ir Žuvininkystės tarnyba.

Bus laisvų sklypų

Iš Vyriausybės nutarimu suteikiamų sklypų sąrašo siūloma išbraukti daugiau nei 1,4 tūkst. ha valstybinės žemės. Sklypų sąrašas – gana ilgas, vyrauja daugiausia nedideli žemės sklypeliai. Į Laisvos valstybinės žemės fondą rengiamasi sugrąžinti apie 351 ha bendrą sklypų plotą ir iš mokslo institucijų. LAMMC valdomus plotus, kurie dabar sudaro daugiau nei 2 tūkst. ha, rengiamasi sumažinti 165 ha. Išbraukiamų sklypų sąraše – didžiausias 46 ha sklypas, yra ir 0,1 ha dydžio sklypelių. VDU Žemės ūkio akademijai suteiktą apie 909 ha žemės plotą siūloma mažinti beveik 21 ha. LSMU kaimo teritorijoje valdomą apie 1,6 tūkst. ha plotą rengiamasi sumažinti 7,7 ha. Į Laisvos valstybinės žemės fondą bus sugrąžintas 105 ha plotas – likviduotos Žemaitijos kolegijos kažkada naudotas žemės sklypas. Rengiamasi apkarpyti ir dar veikiančių kolegijų valdomus plotus: Klaipėdos valstybinės kolegijos – apie 18 ha (iš suteiktų 40 ha), Kauno kolegijos – apie 0,5 ha (iš 81 ha), Marijampolės kolegijos – 2,8 ha (iš 91 ha), Vilniaus kolegijos – beveik 30 ha (iš 36 ha).

Iš valstybės kontroliuojamų specializuotų ūkių 0,5 ha mažinamas AB „Lietuvos veislininkystė“ suteiktas žemės plotas, kuris dabar siekia apie 143 ha. VAT suteiktas plotas, šiuo metu sudarantis apie 588 ha, bus mažinamas apie 142 ha. Be to, sąrašas tikslinamas atsižvelgiant į pokyčius, įvykusius privatizuojant, reorganizuojant įmones.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Autorės ir redakcijos nuotraukos