Tarifų karo slenkstį užmynus...

20 ES valstybių narių 2023 m. eksportavo į JAV daugiau, nei importavo. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, didžiausią prekybos perteklių turėjo Vokietija, po jos rikiuojasi Italija ir Airija.

Kas nukentės?

Jeigu amerikiečiai įves D. Trumpo žadamus muitų tarifus, Vokietija – didžiausia ES ekonomika – akivaizdžiai nukentės labiausiai. 2023 metais daugiau nei 30 proc. viso ES transatlantinio prekių eksporto buvo iš Vokietijos.

BBC konstatuoja, jog didžioji Vokietijos eksporto dalis teko automobilių ir mašinų pramonei. D. Trumpas ne kartą skundėsi dėl ES automobilių eksporto į JAV, nes mažai transporto priemonių gabenama į priešingą pusę.

D. Trumpas mano, kad muitai paskatins JAV ekonomiką, apsaugos darbo vietas ir padidins mokestines pajamas.

Tačiau daugelis ekonomistų perspėjo, kad tarifai tiesiog smogs verslui ir vartotojams iš abiejų pusių, ypač atsižvelgiant į tikimybę, kad ES reaguos adekvačiai veidrodiniu principu.

Akcijos krenta

Automobilių gamintojų akcijos Europoje smunka labiausiai, o automobilių pramonė bus vienas iš sektorių, kuriuos planuojami tarifai paveiks labiausiai.

Europos automobilių pramonės milžinės „Stellantis“, vienijančios „Jeep“, „Fiat“, „Citroen“, „Peugeot“ gamintojus, akcijų kursas krito beveik 6 proc.

Tarp kitų Europos automobilių gigantų VW atpigo 5,7 proc., „Mercedes“ – 4,4 proc., o BMW – 4 proc..

Akcijų kurso kritimai paveikė ne tik automobilių pramonę. Pavyzdžiui, gėrimų gamintojos „Diageo“ akcijos atpigo 3 proc. Manoma, kad bendrovė nukentėjo nuo tarifų, nes ji eksportuoja tekilą iš Meksikos į JAV.

D. Trumpas taip pat nori, kad ES daugiau pirktų naftos ir dujų iš JAV. ES atsisakius rusiško iškastinio kuro, JAV tapo didžiausia jos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja.

Tiksliniai tarifai

Dar vienas neatsakytas, bet itin svarbus klausimas – ar D. Trumpas ketina taikyti platų, visuotinį muito mokestį visoms prekėms iš ES, ar tikslingesnį tarifų rinkinį?

Pastarasis gali atrodyti geresnis, nes tai turėtų įtakos mažesniam eksporto iš Europos kiekiui, tačiau tokia galimybė sukelia savo problemų.

Vokietijos pramonės federacijos (BDI) valdybos narys Wolfgangas Niedermarkas perspėjo, kad tiksliniai tarifai gali apsunkinti ES atsaką: „Tuomet gali prasidėti žaidimai dėl išimčių, o tai keltų grėsmę mūsų vienybei“. Jis paragino ES siekti bendradarbiavimo su JAV, „pavyzdžiui, pirkti iš valstybių daugiau produktų, tokių kaip suskystintos gamtinės dujos“.

Prekybos karas prasideda ES itin nepalankiu metu. Antai praėjusią savaitę Vokietija sumažino augimo prognozę, o ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad šalis „įstrigo stagnacijoje“.

Lietuviškas eksportas

Oficialiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. sausio - lapkričio mėn. Lietuva eksportavo prekių už 34,6 mlrd. eurų. (lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 22,7 mlrd. eurų).

2024 m. sausio - lapkričio mėn., palyginti su atitinkamu 2023 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 0,2 proc., tačiau mineralinių produktų – padidėjo 2,5 proc. Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (18,2 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (10,9 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,3 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,2 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,9 proc.), Lenkiją (9,7 proc.), Nyderlandus (8,7 proc.), Latviją (7,7 proc.), Jungtines Valstijas (6,8 proc.).

Poveikis Lietuvai

Kaip teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, D. Trumpo savaitgalį pristatyti muitai turėtų įsigalioti jau vasario 4 dieną: „Kol kas paskelbti 25 proc. importo tarifai Kanadai (su mažesniu 10 proc. tarifu naftai) ir Meksikai bei papildomi 10 proc. tarifai prekėms iš Kinijos. Kol kas nėra aišku, kiek laiko šie papildomi muitai galėtų galioti ir kokios bus atsakomosios šių šalių priemonės (apie atsakomąjį 25 proc. tarifą daliai JAV prekių paskelbė Kanada, o Meksika pažadėjo su ja koordinuoti savo atsakomuosius veiksmus). Be to, D. Trumpas jau užsimena apie muitus ir ES, kurie galėtų įsigalioti netolimoje ateityje. Galimi pasaulio prekybos trikdžiai neabejotinai paveiktų ir tokią atvirą pasaulio ekonomiką kaip Lietuva“.

Ekonomistė mano, jog jei ES būtų įvestas muitas importui į JAV, tai paveiktų ir Lietuvos gamintojus: „Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. viso šalyje pagamintos produkcijos eksporto. Negana to, poveikis galėtų pasireikšti ir per kitus prekybos partnerius, kai, sumažėjus paklausai JAV, paklausa tarpinio vartojimo produktams iš Lietuvos taip pat kristų. Šį efektą galėtų itin pajusti automobilių dalių, chemijos pramonės, baldų gamintojai. Maždaug trečdalį Lietuvos eksporto į JAV sudaro ir mineralinis kuras. Bet net ir „tolimi“ muitai Kanadai, Meksikai ir Kinijai gali paveikti Lietuvos ekonomiką, nes tiekimo grandinės pasaulyje yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Stipresnis JAV dolerio kursas reiškia ir brangesnį importą iš JAV, tad iš šios šalies gaunamų prekių kainos kiek pakiltų. Lietuva iš JAV daugiausiai importuoja suskystintas gamtines dujas (SGD), taip pat automobilius ir jų dalis“.

Ar atsilieps žemės ūkio žaliavos tiekėjams?

Pagal eksporto prekių struktūrą atrodo, kad pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojai gali būti ramūs, kad komplikuojantis prekybos santykiams finansiškaI kaip nors galėtų nukentėti. Mat atrodo, kad dėl kylančios įtampos neskauda galvos žemės ūkio produkcijos perdirbėjams.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ komentavo Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas, jokia prekyba grūdais su Jungtinėmis Valstijomis nevyksta, nes „neturime net susiderinę leidimų“:

„Jau 15 metų negauname sertifikato eksportuoti lietuviškus grūdus į JAV. Eksportuojamos tik perdirbtos žaliavos bei pagaminti produktai, tačiau į tas politines kalbas kol kas dar nereaguoja nei grūdų, nei perdirbtų žaliavų rinka – šitos temos, sakyčiau, dar nėra. Kadangi mes su JAV tiesiogiai grūdais neprekiaujame, tai ir ruoštis pokyčiams nematome prasmės, bet mes prekiaujame su kitais kontinentais. Kiek tie artėjantys pokyčiai palies grūdų kainų svyravimą, tiek tos įtakos ir bus – grūdų kaina visą laiką kažkiek kyla arba krenta, bet su eksporto problemomis mes nesusiduriame“.

Pasak K. Šimo, JAV visą laiką saugojo savo rinką ir D. Trumpo kalbos apie tarifus šiuo požiūriu nieko nepakeitė:

„Būtent todėl 15 metų negauname leidimo eksportuoti grūdus į jų rinką – visos Baltųjų Rūmų administracijos tą darė. Mes jau buvome, galima sakyti, paskutiniame šio kelio etape, jau suderinome fitosanitarines ir kitokias sąlygas, mums jau sakė „tuoj tuoj tuoj...“, bet iki pat dabar leidimų eksportui negavome. Taip, D. Trumpo politika gali kažkiek padaryti įtakos grūdų kainoms, tačiau augalininkystės sektorius yra labai atsparus panašaus pobūdžio politinėms krizėms – jeigu ir bus kažkoks poveikis, tai jis tikrai nebus labai žymus ar kritinis“.

Parengė Ričardas Čekutis