Tarp atleidimų ir darbuotojų trūkumo

Atleidžia

Šio mėnesio pabaigoje Joniškio r. esanti Skilvionių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) planuoja atleisti daugiau nei pusę darbuotojų. Darbo neteks 6 pagalbiniai gyvulininkystės ūkio darbininkai, 5 įvairių kultūrų augalų bei gyvulių augintojai ir kitų sričių darbuotojai. Atleidimų priežastis – gyvulininkystės padalinio naikinimas ir etatų mažinimas. „Ūkininko patarėjui“ nepavyko susisiekti su šios bendrovės vadovu Stasiu Meškiniu, todėl pasiteiravome Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininko Juliaus Vaitiekūno, kaip jis mano, ar atleisti darbuotojai ras darbą kituose ūkiuose, ar jie papildys bedarbių gretas. Pasak ŪP pašnekovo, jei specialistai kvalifikuoti, jie be darbo neliks, nes gyvulininkystės ūkiuose darbuotojų trūksta. „Augalininkystės ūkiuose, kurie yra užsirekomendavę, darbuotojų netrūksta. Kol kas situacija mūsų rajone nėra bloga“, – tvirtino J. Vaitiekūnas.

Zarasų r. tvenkininių žuvų auginimo ir prekybos bendrovė „Vasaknos“ dėl apribotos gamybos atleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį darbuotojų. Bendrovėje šiuo metu dirba 36 žmonės, planuojama atleisti 10. Kaip ŪP aiškino šios bendrovės generalinis direktorius Algirdas Šiukščius, darbuotojus jie priversti atleisti dėl miglotos bendrovės perspektyvos. „Mes stengiamės, kad bendrovėje dirbantis žmogus nebūtų vienos srities specialistas, mokome juos, kad sugebėtų atlikti įvairius darbus. Vis tik aš manau, kad net ir įvairius darbus mokantiems dirbti žmonėms, išėjusiems iš bendrovės, mūsų rajone bus sudėtinga įsidarbinti“, – ŪP prognozavo A. Šiukščius.

Reikia darbo rankų

Vilniaus r. ūkininkų asociacijos pirmininkas, LŪS prezidiumo narys Veslavas Spiridovičius pastebėjo, kad ūkiai optimizuojasi, mažina darbuotojų skaičių. „Augalininkystės ūkiuose visą laiką buvo skaičiuojama, kad vienas darbuotojas „suvalgo“ 100 ha pelno. Esant dabartinėms grūdų supirkimo kainoms, turbūt ir 200 ha pelno, jei jo bus, nepakaks išlaikyti vienam darbuotojui. Todėl nežinau, ar kiekvienas ūkininkas gali leisti sau tokią prabangą“, – kalbėjo V. Spiridovičius.

Žvelgdamas į ateitį, jis abejojo, kad augalininkystės ūkiai galės sėkmingai dirbti, modernizuotis, nes žemės ūkio sektorius merdi. „Net ir tie ūkiai, kurių projektai yra patvirtinti, modernizacijos atsisako, nes jie nebeišgalės įvykdyti projektų. Jei valdžia pažadus vykdys ir viskas pagerės, ateityje atsiras kvalifikuotų specialistų poreikis – gabių mechanizatorių ir kt. Juk išmanioji technika yra reikalinga tam, kad sumažėtų ūkio sąnaudos“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Aivaras Rimkus teigė manąs, kad daugiausia pagalbininkų rankų reikia jų rajone vykdomam projektui „Ateities ūkis“. „Rajone yra atsiradęs sezoninių darbuotojų poreikis. Kvalifikuotų darbuotojų taip pat reikia, nes jų mažai ruošia. Aš pats prieš metus ieškojau agronomo. Radau – važinėja iš Kauno. Tokia pati situacija ir viename gretimame Panevėžio r. ūkyje – agronomas irgi atvyksta iš Kauno. Trūksta ir gyvulininkystės ūkių specialistų, ir veterinarijos gydytojų, inžinierių. Jų ruošiama vis mažiau. Kaimas sensta, jaunų darbuotojų reikia“, – ŪP tvirtino A. Rimkus.

Pasyvesnė darbo rinka

Užimtumo tarnybos (UŽT) atstovė Milda Jankauskienė ŪP teigė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį žemės ūkio sektoriuje darbo rinka buvo šiek tiek pasyvesnė nei pernai ar užpernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet buvo mažiau darbo pasiūlymų ir mažiau įdarbinta nei prieš metus ar dvejus. Šiek tiek pamažėjo ir bedarbių iš šio sektoriaus skaičius. „Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, šiemet darbuotojų paieška buvo pasyvesnė – mažiau skelbta laisvų darbo vietų. Darbdaviai paskelbė 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 4,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir 27,4 proc. mažiau nei prieš dvejus metus. Pirmajame ketvirtyje žemės ūkyje pradėjo dirbti 1,2 tūkst. UŽT klientų – keliais šimtais mažiau nei prieš metus ar dvejus tuo pačiu laikotarpiu. Tikėtina, kad šiemet žemės ūkio, kaip ir statybos sektoriuje, darbuotojų paieškos ir samdos sprendimai atidėti ir pavėlinti dėl šaltesnių orų. Jei kovą žemės ūkio sektoriuje buvo pasiūlyta 700 darbo vietų, tai vasarį darbo pasiūlymų buvo beveik penktadaliu mažiau nei prieš metus“, – teigė M. Jankauskienė.

Pasak jos, mažėja ir besikreipiančių darbo ieškančių žmonių skaičius. UŽT pirmąjį ketvirtį buvo registruota 2,1 tūkst. asmenų, kurių paskutinio darbdavio veikla – žemės ūkis. Tai pusšimčiu, arba 2,5 proc., mažiau nei prieš metus. Pastaruosius dvejus metus daugiausia UŽT klientų žemės ūkyje įsidarbindavo balandį. Panašių tendencijų tikimasi ir šiemet. Pasak UŽT atstovės, iš šiais metais žemės ūkio sektoriuje skelbtų 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų daugiau nei pusę – 700 darbo vietų (53,7 proc.) – sudarė kvalifikuoto darbo pasiūlymai. Daugiausia ieškota žemės ir miškų ūkio mašinų mašinistų (170), kvalifikuotų gyvūnų auginimo specialistų (71), kvalifikuotų miškų ūkio darbininkų (65), sodininkų, daržininkų ir medelynų darbuotojų (49), sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų (42). Iš nekvalifikuoto darbo pasiūlymų daugiausia darbo vietų siūlyta pagalbiniams gyvulininkystės ūkio darbininkams (174).

Stebima tendencija

Daugiausia laisvų darbo vietų žemės ūkio sektoriuje šiais metais skelbta Radviliškio r. (83), Akmenės r. (68), Vilniaus r. (65), Raseinių r. (56), Kėdainių r. (51) savivaldybėse. Darbdaviams sunkiau sekasi surasti pramonės ir žemės ūkio mašinų taisytojų, gyvūnų augintojų – fermos operatorių ir kt., pagalbinių gyvulininkystės ūkio darbininkų.

„Ne vienus metus stebima tendencija, kad žemės ūkyje darbo ieškantiesiems patrauklesnis darbas ne gyvulininkystės, o augalininkystės ūkiuose. Pavyzdžiui, besidominčių nekvalifikuotu darbu augalininkystės ūkiuose yra 2,6 karto daugiau nei pageidaujančių įsidarbinti pagalbiniais darbininkais gyvulininkystės sektoriuje“, – informavo M. Jankauskienė. Jos pastebėjimu, nekvalifikuotas darbas ūkiuose mažai patrauklus jaunimui. Tarp besidominčių pagalbinio darbininko darbu ūkiuose 50 m. ir vyresni asmenys sudaro 60,3 proc. Jaunimo iki 29 m. dalis nesiekia dešimtadalio (6,2 proc.). Šiek tiek jaunesni asmenys domisi traktorininko ir kitų žemės ūkio mašinų operatoriaus darbais. Vyresni nei 50 m. asmenys sudaro 43,8 proc. ieškančių tokio darbo, jaunimo dalis siekia 15,5 proc.

UŽT atstovė ŪP pateikė vidutinį atlyginimą, siūlomą žemės ūkio sektoriaus darbuotojams. Bruto (prieš mokesčius) atlygis kovo mėn. siekė 1 485 Eur, prieš metus jis buvo 1 279 Eur. Sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams siūlomas 2 297 Eur atlyginimas, maisto produktų ir gėrimų technologų – 2 275 Eur, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų – 2 097 Eur. Judamųjų žemės ir miškų ūkio mašinų operatoriams vidutiniškai siūlyta 1 656 Eur, miškų ūkio mašinų mašinistams – 2 728 Eur, žemės ūkio mašinų mašinistams – 1 613 Eur, kvalifikuotiems gyvulių augintojams – 1 715 Eur, pagalbiniams gyvulininkystės ūkio darbininkams – 1 390 Eur, pagalbiniams augalininkystės ūkio darbininkams – 1 192 Eur, pagalbiniams mišriojo ūkio darbininkams – 1 157 Eur.

Ugdo specialistus

ŪP pasiteiravo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio prof. dr. Vigilijaus Juknos, ar universitetas paruošia pakankamą skaičių specialistų žemės ūkio sektoriui. Anot kanclerio, VDU ŽŪA ugdo aukštos erudicijos, šiuolaikiškai mąstančius agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, tvaraus bioverslo vadybos, tvariosios inžinerijos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo, žemės ūkio inžinerijos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitus žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos, socialinių mokslų profesionalus. „Akademija studentams suteikia ne tik aktualų teorinį pagrindą, bet ir realioje veikloje pritaikomus įgūdžius. Siekdama, kad studijuojantieji įgytų praktinės patirties ir gebėjimų spręsti šiuolaikinius iššūkius, akademija aktyviai bendradarbiauja su agroverslo įmonėmis, įvairiomis organizacijomis bei institucijomis. Toks teorijos ir praktikos derinimas padeda parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie sėkmingai kuria savo profesinį kelią. Specialistų poreikis darbo rinkoje nuolat didėja, todėl akademija kryptingai skatina būsimus studentus rinktis paklausias ir ateities perspektyvą turinčias studijų programas“, – teigė VDU ŽŪA kancleris.

Pasak prof. dr. V. Juknos, jaunimą rinktis žemės ūkio studijas skatina vis didesnis dėmesys tvarumui, aplinkosaugai, inovacijoms ir modernioms technologijoms, kurios šiandien yra neatsiejama agrosektoriaus dalis. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl dalis jaunimo šių studijų nesirenka, yra vis dar gajūs stereotipai apie žemės ūkį, kaip tradicinį, mažiau inovatyvų sektorių. Taip pat įtakos turi informacijos trūkumas apie šiuolaikines karjeros galimybes ir sparčiai diegiamas technologijas. Todėl VDU ŽŪA tikslas – parodyti ir akcentuoti, kad tai modernus, aukštųjų technologijų kupinas ir globalių sprendimų reikalaujantis sektorius.

Suteikia galimybių

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.