Ashburn +26,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024
Ashburn +26,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024

Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas
 

Tarpiniai augalai ir dirvožemio sveikata

2023/10/25


Pastaruoju metu augintojai ypač domisi tarpiniais augalais, jų suderinamumu tarpusavyje ir poveikiu dirvožemio sveikatai. Tarpinių augalų parinkimas – labai svarbi detalė, nes netinkamai suderinti augalai gali neduoti naudos. Matome po rapsų pasėtus ridikus ir garstyčias. Ar toks derinys bus naudingas?

Įvairovė naudinga dirvožemio organizmams

Dirvožemio sveikata šiuo metu yra aktuali tema, kuriai pagrįstai skiriamas didelis ūkininkų ir ūkių konsultantų dėmesys. Anksčiau atliekant dirvožemio tyrimus ir vertinimą daugiau dėmesio buvo skiriama cheminiams ir fizikiniams rodikliams, tačiau nauji tyrimai parodė, kad dirvožemio biologija yra labai svarbi bendrai dirvožemio sveikatai ir dirvožemio bei augalų produktyvumui. Neįtikėtina bakterijų, pirmuonių, grybų ir sliekų įvairovė sukuria paslėptą dirvožemio mitybos tinklą, kuris turi įtakos augalų augimui bei produktyvumo formavimuisi, dirvožemio maistinių medžiagų apykaitai ir vandens infiltracijai į dirvožemį bei drėgmės kaupimuisi augalų šaknų zonoje. Tinkamai parinkti augalai veikia kaip dirvožemio inžinieriai, atliekantys pagrindinį vaidmenį valdant juos supančią aplinką, įskaitant dirvožemio organizmus ir sudėtingą dirvožemio mitybos tinklą, kurį jie sudaro.

Ūkininkai jau spėjo įsitikinti, kad tinkamai parinkti tarpiniai augalai palaiko dirvožemio išteklių prieinamumą, padidina dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą dirvožemio mitybos tinkle ir užtikrina didesnį auginamų augalų produktyvumą, palyginti su dėl „pliuso“ pasėtais tarpiniais augalais. Suprantama, kad ir dėl „pliuso“ sėjami tarpiniai augalai padidina kai kurių augalų produktyvumą, priešingai nei visai nesėjami. Apibendrinant galima sakyti, kad įvairių sprendimų taikymas, renkantis tarpinius augalus, turi savų stipriųjų savybių, gerinančių dirvožemio funkcijas, tačiau tinkamai suderinti augalai pastebimai pagerina kultūrinių augalų produktyvumą ir dirvožemio būklę arba, kaip dabar priimta sakyti, – sveikatą. Daugybės metų rezultatų analizavimas ir pasėlių stebėjimas rodo, kad ūkininkai, rinkdamiesi vietos poreikius geriausiai atitinkančius tarpinius augalus, gali esmingai pagerinti dirvožemio būklę ir sumažinti išlaidas, nes galima atsisakyti kai kurių įprastų ir ekonomiškai neefektyvių sprendimų.

Vykstančiose lauko dienose galima pastebėti, kad augintojai galvoja teisingai, rinkdamiesi tarpinių augalų derinius, sudarytus iš greitai augančių vienmečių augalų: dobilų, vikių, ridikų, linų, facelijų, grikių, avižų, žirnių ir t. t. Ir labai teisingai elgiasi, pridėdami rugių, nes reikia, kad gyvybė neužgestų ir žiemą. Visuomet kalbame, kad svarbiausia žiemai nepalikti atviros dirvos erozijai. Tarpiniai augalai ir atlieka šią funkciją – apsaugo ir gerina dirvožemį, kai neauga prekiniai augalai. Auginant tarpinius augalus, lengviau taikyti neariamąją ar kitokią tausojančią žemės dirbimo technologiją, kuri mažiau trikdo dirvožemį. Taip pat svarbu, kad tarpiniai augalai efektyviai prisideda prie piktžolių kontrolės. Augalų įvairovė naudinga dirvožemio organizmams, nes jie turi daugiau maisto šaltinių, o tarpiniai augalai yra paprastas būdas paįvairinti sėjomainą, kurioje kitu atveju lauke gali būti auginami tik vienas ar du augalai. Sėjomainą papildžius tarpiniais augalais, galima gerokai padidinti metų dalį, kai dirvožemio organizmai maitinasi gyvų šaknų išskiriamomis medžiagomis.

Be to, kad tarpiniai augalai prisideda prie pagrindinių dirvožemio sveikatos tikslų įgyvendinimo, dar galima išskirti keletą konkrečių būdų, kaip šie augalai gali pagerinti dirvožemio sveikatą ir padidinti ūkio pelningumą.

Kaupiasi anglis ir sulaikomas azotas

Pastaruoju metu beveik visi žemės ūkio specialistai pritaria, kad tarpiniai augalai maitina dirvožemio organizmus. Dauguma dirvožemyje esančių gerųjų grybų ir bakterijų yra naudingi augalams. Daugelis šių dirvožemio grybų ir bakterijų minta angliavandeniais, kuriuos augalai išskiria per šaknis. Kai kurie grybai ir bakterijos mainais į augalų šaknis perduoda kitas maisto medžiagas, pavyzdžiui, azotą ar fosforą. Tarpiniai augalai tiesiogiai maitina bakterijas ir grybus, o grybais ir bakterijomis minta daug kitų dirvožemio organizmų, įskaitant sliekus, dėl to lauko dienose augintojai mato tarp iškastų augalų šaknų džiaugsmingai nardančius sliekus. Tinkamai parinkti tarpiniai augalai gali padėti palaikyti visą dirvožemio mitybos tinklą ištisus metus. Kodėl atkreipiame dėmesį į sliekus? Sliekai paprastai yra labiausiai matomi iš daugelio dirvožemyje gyvenančių organizmų. Tarpiniai pasėliai paprastai lemia kur kas didesnį sliekų skaičių, galima įžvelgti ir daugiau jų rūšių. Kai kurie sliekai, pavyzdžiui, naktiniai, urvelius formuoja vertikaliai, o kiti, mažesni sliekai, pavyzdžiui, raudonieji, dažniau dirba horizontaliai. Ir vieni, ir kiti sukuria augimo kanalus augalų šaknims, o į dirvožemį patenka daugiau drėgmės ir oro, be to, sliekai geba padauginti gerųjų dirvožemių mikroorganizmų populiaciją. Dažnai lauko dienose pabrėžiama, kad tarpiniai augalai prisideda prie anglies kaupimo. Kaip ir visi augalai, tarpiniai augalai naudoja saulės šviesą ir anglies dioksidą fotosintezės procese, dėl to dirvožemyje kaupiasi anglis. Dalis šios anglies greitai pasklinda tarp daugybės dirvožemyje esančių organizmų, tačiau dalis ilgainiui virsta huminėmis medžiagomis, kurios pamažu kaupia dirvožemio organinę medžiagą. Didesnis dirvožemio organinių medžiagų kiekis pagerina maisto medžiagų prieinamumą augalams, nes tinkamai parinkti tarpiniai augalai padeda geriau valdyti ir perskirstyti dirvožemio maistines medžiagas. Didindami organinių medžiagų kiekį dirvožemyje, tarpiniai augalai gali po truputį paveikti kai kurių trąšų poreikį. Ne mažiau svarbu maistinių medžiagų valdymui yra ir tai, kad tarpiniai augalai gali išvalyti arba surinkti maistines medžiagas, likusias vegetacijos sezono pabaigoje, pavyzdžiui, azotą, likusį dirvoje po to, kai baigia augti augalai. Tarpiniai augalai sulaiko šį azotą, užuot leidę jam „pabėgti“ į upes, ežerus arba į gruntinius vandenis. Galiausiai šis azotas bus išlaisvintas kitą sezoną, kad padėtų kitų metų prekiniams augalams. Labai svarbu, kad tarpiniai augalai padeda išlaikyti dirvožemį padengtą. Kai lietus lyja ant plikos dirvos, ji eroduoja. Taip pat tarpiniai augalai apsaugo nuo vėjo erozijos, efektyviau kaupiasi sniegas, o tai reiškia, kad pavasarį bus geresnis drėgmės režimas.

Reikšmingai  sumažina eroziją

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 120, 2023 m. spalio 24 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis