Tarptautinėje jurginų parodoje publika išrinko naują favoritą

„Rugsėjis – jurginų mėnuo, tad jį sutinkame tikroje jurginų šventėje – Tarptautinėje parodoje. Mūsų, kaip botanikos sodo, misija yra ne tik kaupti, puoselėti augalų kolekcijas, bet ir parodyti jas visuomenei. Tad džiugu, kad šįkart gausioje jurginų parodoje pademonstruoti savo auginamų jurginų grožį atvyko ne tik Lietuvos jurginų selekcininkai bei augintojai, bet ir svečiai iš užsienio bei kolegos iš kitų Lietuvos botanikos sodų,“ – atidarydamas parodą į jurginų mylėtojų bendruomenę kreipėsi VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius, pats išvedęs ir užregistravęs ne vieną jurginų veislę, laimėjusią ir tarptautinius apdovanojimus.

Daugiausiai jurginų pavyzdžių parodoje demonstravo šeimininkai – VDU Botanikos sodas, iš viso pristatę 325 veisles. Daugiau kaip 70 veislių iš savo ekspozicijų į Kauną atsivežė kolegos iš Šiaulių – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodo. Susipažinti su Latvijoje ypač populiarių jurginų selekcijos pavyzdžiais buvo galima apžiūrinėjant pusšimtį veislių, kurias atsivežė Latvijos nacionalinis botanikos sodas iš Salaspilio. Savo ekspozicijose auginamų jurginų pavyzdžius demonstravo ir Vilniaus universiteto botanikos sodas.

Tiek seniau sukurtas, tiek naujausias veisles demonstravo jurginų selekcininkės Danutė Simonaitienė iš Marijampolės (46 veislės), Virginija Gasiūnaitė iš Panevėžio rajono (44 veislės).

Kaip sakė 73 veisles parodoje demonstravusi selekcininkė ir augintoja Meilutė Mociškytė iš Rokiškio rajono, savo gėlynuose ji augina per 2 000 jurginų, o į parodą atvežė naujausių ir seniau savo išvestų jurginų veislių.

Dauguma jos naujienų – anemoniniai jurginai: „Man pačiai jie labiausiai patinka. Kažkada pradėjau tokių jurginų ieškoti iš latvių, vėliau atsisiunčiau iš JAV – kas nebuvo taip paprasta, pavyko tik padedant Čikagoje gyvenantiems pažįstamiems. O pati jurginus auginu pardavimui šaknimis. Jurginų žiedai Lietuvoje dar nėra tokie atrasti ir pamilti, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje, kur augintojai kasdien jų parduoda tūkstančius“.

Tiesa, paklausta, o pagal ką žmonės renkasi įsigydami auginti jurginus, Meilutė juokiasi, kad vis dėlto pirkėjai renkasi ne žiedo, kero savybes, bet... gražiausią paveiksliuką internetinėje parduotuvėje.

Pirmą kartą jurginų parodoje dalyvaujanti Kristina Kriščiūnaitė iš Šakių rajono jurginų selekcija neužsiima, o šių gėlių auginimą vadina savo brangiu hobiu ir aistra. Įspūdingo, net iki 35 cm siekiančio skersmens jurginų žiedus į parodą atvežusi augintoja sako su gėlėmis dirbanti jau daug metų, tačiau jurginus atrado neseniai ir atsitiktinai – iš prekybos centro už kelis centus „išgelbėjusi“ kelis nukainuotus, užsilikusius augalus ir... juos visiškai įsimylėjusi. Šiuo metu paklausta, kiek jurginų turi iš viso, Kristina nuoširdžiai atsako nežinanti.

„Jurginų turiu pasodinta iš viso 998 metrus – žinau, nes tokio atstumo laistymo sistemą vedžiojau šiltnamiuose. O kiek ten tuose metruose auga veislių ir pačių krūmų, jau nebesuskaičiuoju. Turiu sąlygas ir galiu pradėti daiginti jurginus itin anksti, vasario pabaigoje. Tad birželį jau skinu didžiulius jų žiedus, iš kurių pagal užsakymus kuriu puokštes. Jas pamačius – abejingų jurginams nelieka,“ – pasakojo augintoja ir floristė, į parodą atvežusi ir savo kurtą įspūdingą jurginų puokštę.

Įdomu tai, kad būtent jurginas, „užkrėtęs“ Kristiną meile šiems augalams ir jos atvežtas į parodą, pelnė ir lankytojų simpatijas: iš viso parodą aplankė per 2 500 žmonių, o daugiausiai balsavimo vėliavėlių buvo įmerkta prie Kristinos išauginto masyvaus balto jurgino žiedo – tai selekcininko iš Nyderlandų Lans-de Boer 1997 metais sukurta veislė 'Fleurel'.

VDU Botaniko sodo informacija