Ekologinės krypties smulkieji ūkininkai bei žemės ūkio produkcijos perdirbėjai šiuo metu apnikti neramaus laukimo nuotaikų. Kai po keturių penkių mėnesių ar vėliau Briuselis patvirtins 2015-2020 metų ekologinio ūkininkavimo taisykles, taigi ir tokio ūkininkavimo sąlygas bei išmokų dydį, šalies sertifikuotų ekologinių ūkių bei įmonių savininkams taps aišku, ar verta toliau plušėti, kad Lietuvos gyventojai turėtų galimybę valgyti sveikus, chemikalais neužterštus maisto produktus. Paaiškės ir kitkas – ar ekologiniams šeimos ūkiams bus suduotas smūgis, ar ištiesta pagalbos ranka. Nemažai ekologinės krypties ūkių, įmonių susitelkę Tatulos programoje – tokio pavadinimo funkcinėje savivaldoje. Su jos direktore Valerija GRAŽINIENE apie ekologinį ūkininkavimą kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ.
– Dvejus metus vadovaujate Tatulos programai. Šiame poste pakeitėte Almoną Gutkauską. Kai kurie ekologiškai ūkininkaujantieji spėja, jog dėl jo sušlubavusios sveikatos, privertusios atsisakyti direktoriaus pareigų, nemažai prisidėjo problemos, su kuriomis susiduria Tatulos programa. Ar pritariate spėjimui? - Dirbant Tatulos programoje tikrai reikia atiduoti daug sveikatos ir energijos, mat darbas kompleksiškas, įvairialypis, viršvalandinis. A. Gutkauskas, stodamas už Tatulos programos vairo, nė neįsivaizdavo, kad viskas bus taip sudėtinga. Ūkininkauti ekologiškai nelengva: išmokos mažos, menka ir kita parama, daug darbo sąnaudų, pelnas skurdus. Nuostolingi tokie ūkiai. Dažnu atveju pajamos neatperka išlaidų: kiek įdėjai, plėtodamas šį verslą, tiek grįžta, ne daugiau, kartais net mažiau. Kalbu apie smulkius – šeimos – ekologinius ūkius. Jiems išmokos turėtų būti didesnės. Stambieji ekologiniai ūkiai turtingesni. – „AgroBalt 2014“ parodoje pristatėte Tatulos programos dalyvių užaugintas gėrybes. Buvome liudininkės, kai Raseinių rajono ūkininkė, ekologiškų produktų stende prekiavusi šalia Jūsų, kreipėsi į parodoje apsilankiusį Seimo narį Kęstutį Daukšį, prašydama padėti ekologiniams ūkiams. Kone desperatiškas prašymo tonas išdavė, jog padėtis ekologinio ūkininkavimo „fronte“ beviltiška. Ekologinių ūkių savininkai ankstesnių metų mugėse, parodose būdavo daug smagesni. – 2007-2013 metų laikotarpiu sumažėjo išmokos už ekologinio ūkininkavimo hektarą priklausomai nuo auginamų kultūrų. – Ar vien todėl kasmet mažėja ekologiškai ūkininkaujančiųjų? Vien šįmet, pasak EKOagros specialistų, iš tokio ūkininkavimo krypties išsiregistravo 20 ūkių. Ar tendencija nebauginanti? – Sunku spręsti, kas bus ateityje, juolab kad šiais – 2014 metais naujos paraiškos ekologiniam ūkininkavimui nebus priimamos, o 2015-2020 metų laikotarpis labai priklausys nuo būsimų išmokų ir nuostatų. Žemės ūkio ministerijos parengtame šio laikotarpio ekologinio ūkininkavimo taisyklių projekte numatytas prioritetas mišriems bei augalinkystės ūkiams, taip pat sėklininkystei. Projektas nuo gegužės maždaug tris mėnesius bus derinamas Briuselyje. Ekologiškai ūkininkaujant reikia turėti daug žinių, domėtis mokslo ir technikos naujovėmis, be to, – visiškai atsiduoti tokiam gyvenimui būdui. Galbūt ne visi tai gali. Todėl nenuostabu, kad, pasibaigus ekologinio ūkinkavimo įsipareigojimo laikotarpiui, dalis atsisako tokios krypties veiklos ir nueina lengvesniu keliu. Nuo 2007 m. sertifikuotų ūkių nežymiai mažėjo, bet jų plotai didėjo. Antai 2012 m. sertifikuoti 2 504 ūkiai (155 634,09 ha), o 2013 m. – 2 605 (163 723,23 ha). Trauktis iš ekologinio ūkininkavimo skatina ir mažesnės pajamos, nei turint tradicinį chemizuotą ūkį. Reikalavimai ekologiniam ūkininkavimui labai dideli, tad nenuostabu, kad per 20 metų daug kas pasitraukė ir dėl amžiaus. Be abejo, kam ekologija yra gyvenimo būdas, taip tebeūkininkauja. Susikūrė ekologiniai šeimos ūkiai. – Pasidalinkite ir maloniais, džiugiais pastebėjimais, susijusiais su Tatulos programa, tad ir ekologiniu ūkininkavimu. Tatulos programa sprendžia gamtosaugines karstinio šalies Šiaurės Rytų regiono problemas, padeda ekologiškai ūkininkaujantiesiems realizuoti jų užaugintus ir pagamintus ekologiškus maisto produktus, organizuoja ekologiškų produktų muges ir parodas, ugdo ekologiškų produktų vartotoją – vykdo sveikatingumo ir švietėjišką veiklą. Ugdyti vartotoją – ilgas ir sunkus darbas. Tatulos programa – pagrindinė ekologiškų produktų vartotojų ugdytoja Lietuvoje. Jau 20 metų tai darome. – Galbūt didžiausia problema, kodėl ekologiškai ūkininkaujančiųjų padėtis nepavydėtina, – menka šalies gyventojų perkamoji galia? Ne visi įstengia mokėti brangiau už ekologiškus produktus, nors suvokia jų pranašumą. – Pagrindiniai ekologiškų produktų vartotojai – ne didžiausių, o vidutinių pajamų įvairaus amžiaus žmonės, taip pat šeimos, auginančios mažus vaikus, bei mažylių besilaukiančios moterys. Dar įdomu, kad daugiau nei pusė ekologiškų produktų vartotojų Tatulos programos mugėse lankosi nuo pirmosios mugės, įvykusios 1995 m. Ekologiškų produktų vartotoją reikėtų ugdyti valstybės lygiu. Tokį siektiną tikslą turėtų į savo programas įsirašyti ne viena ministerija. Jei darželių ir mokyklų vaikai būtų supažindinami su sveika mityba, pratinami taip maitintis, užaugtų potencialių ekologiškų produktų vartotojų karta. – Ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione problemos turbūt specifinės? – Karstiniame regione dėl čia vykstančių sudėtingų gamtos procesų – daug ūkininkavimo apribojimų. Kiekvieną pavasarį suaktyvėja karstiniai reiškiniai, atsiveria naujos smegduobės. Tad ekologiškai ūkininkaujant, be įprastinių reikalavimų, prisideda gamtosauginiai. – Pakomentuokite Tatulos programos šūkį: „Telydi tiesa, garbė, orumas… ir sveikata“. – Nuo pat pirmųjų Tatulos programos metų – 1993-ųjų – dirbome viešai, atvirai, skaidriai. Lig šiol šiuo principu vadovaujamės, sau ir kitiems linkėdami sveikatos. – Jūsiškė programa turi ir kitą šūkį: „Teklesti Lietuva kooperuotais ekologiniais šeimos ūkiais, auginančiais ir gaminančiais ekologiškus produktus! Tesišypso vaikai!“ Kokie ekologinių ūkių kooperavimosi pasiekimai ir problemos? – Karstiniame regione vienintelis ekologiškų produktų kooperatyvas – Tatulos programa. Visada teigėme, jog Lietuvos ateitis turėtų būti smulkūs šeimos ekologiniai ūkiai, kurie augina, perdirba ir patys realizuoja savo produktus. – Ar nesigailite tapusi Tatulos programos vadove? Ar nesunku jai vadovauti, gyvenant Biržuose? – Tatulos programoje dirbu nuo pat jos susikūrimo. Tad visas ilgas ir sunkus kelias nueitas koja kojon su gerbiamuoju Almonu Gutkausku. Jam pasitraukus iš vadovo posto, ilgai nesvarsčiau, ar jį pakeisti. Mat ilgai tūnodama ekologiniame „katile“, kratytis tokių pareigų nė negalėjau. Gyventi Biržuose, problematiškiausiame gamtosaugos atžvilgiu regione, – tik pliusas. Juk dirbu su brangiais kraštiečiais – kartu kuriame, džiaugiamės, nusiviliame... – Papasakokite apie savo šeimos ūkį. – Esu bežemė: sklypelį turime tik prie namo. Jame užsiauginame ekologiškų daržovių. – Tatula – Biržų rajonu vingiuojanti upė. Kokių vingių linkite Tatulos programai? – Šiai mūsų įstaigai linkiu likti ryžtingai, siekti tikslų ir kuo mažiau valdžios nemalonių vingių.
Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.