Technologinė pažanga keičia darbo rinkos veidą: šių specialistų trūksta bene visoje Lietuvoje

Darbo rinkos tendencijos: kas kurs tvarų rytojų?

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais žemės ūkio sektoriuje paskelbta 2,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausiai – Radviliškio r. (193), Pakruojo r. (160), Vilniaus r. (146), Joniškio r. (104), Kelmės r. (102), Šalčininkų r. (101) savivaldybėse.

Lyginant darbo skelbimų kiekį žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, per pirmuosius šių metų penkis mėnesius daugiausia laisvų darbo vietų skelbta miškininkystės ir agronomijos specialistams. Miškininkystės specialistams laisvų darbo vietų buvo 18 iš 60 savivaldybių, agronomams – 13.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, sparčiai besivystančios technologijos ir dirbtinio intelekto proveržis keičia ne tik darbo rinkos veidą, bet ir profesijų turinį bei reikalauja vis platesnio ir lankstesnio gebėjimų spektro. „Akivaizdu, kad šiandienos darbo rinkai reikia ne tik techninių žinių, bet ir plačios, tarpdisciplininės kompetencijų visumos – gebėjimo taikyti technologijas, analitiškai mąstyti, prisitaikyti prie pokyčių. Svarbu ugdyti profesionalus, gebančius kurti pažangią, tvarią ir konkurencingą Lietuvą. Nors jaunoji karta neretai „nusitaiko“ į didmiesčius, būtent regionuose slypi stiprioji jėga – čia atsiveria plačios galimybės ir kvalifikuotiems specialistams, ir inovacijų plėtrai“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.

Inžinerijos specialistų stygius – beveik visoje Lietuvoje 

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pavasarį inžinerijos specialistams paskelbta 900 laisvų darbo vietų. Daugiausiai – mechanikos inžinieriams (184). Inžinerijos specialistų trūksta beveik visoje Lietuvoje: laisvų darbo vietų skelbta 50 iš 60 šalies savivaldybių.

2021–2024 m. laikotarpiu laisvų darbo vietų inžinerinių profesijų darbuotojams skelbta daugiau nei įregistruota atitinkamo darbo ieškančių asmenų. Tokia pat situacija fiksuota ir šių metų pavasarį.

„Pramonės skaitmeninimas ir automatizacija augina skaitmeninių įgūdžių, nuolatinio mokymosi ir tarpdisciplininių žinių paklausą. Šiuo metu inžinerijos specialistas turi gebėti dirbti skaitmeniniais įrankiais, programine įranga, suprasti automatizuotas sistemas, turėti kokybės valdymo, procesų optimizavimo, projektų valdymo ir kt. kompetencijų. Šių metų duomenys rodo, kad inžinerijos specialisto darbo ieškantys asmenys  prioritetą teikia Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėms – čia registruota beveik trečdalis visų tokio darbo pageidaujančių asmenų. Laisvos tokio darbo vietos labiau išsibarsčiusios: Vilniaus mieste ir rajone jos sudarė apie septintadalį (15,5 proc.) visų tokio darbo pasiūlymų.​ Tad spręstinas klausimas, kaip inžinerijos specialistus pritraukti į regionus“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovai.

Užimtumo tarnybai antrina ir VDU ŽŪA kanclerė. „Kartu su VDU ŽŪA alumni klubo valdybos nariu, 2016–2020 m. ir 2020–2024 m. kadencijų LR Seimo nariu Jonu Varkaliu ir ŽŪA administracijos atstovais lankant regionų savivaldybes nuolat girdime apie itin didelį kvalifikuotų specialistų poreikį. Regionų savivaldybėse itin trūksta inžinerijos krypties aukštos kvalifikacijos profesionalų: vandens inžinerijos, mechanikos inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo darbuotojų. Savaime suprantama, regionų savivaldybės laukia agronomų, miškininkų, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos specialistų“, – vardija VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA absolventų bagaže – teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai

Atliepdama darbo rinkos poreikius, VDU Žemės ūkio akademija ugdo aukštos erudicijos, šiuolaikiškai mąstančius agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, tvariosios inžinerijos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitus žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos, socialinių, inžinerijos mokslų profesionalus.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė teigia, kad Akademija studentams siekia suteikti ne tik aktualias teorines žinias, bet ir praktinių įgūdžių, verslumo kompetencijų „Siekdama užtikrinti, kad studentai įgytų realią patirtį ir gebėjimus, reikalingus sprendžiant šiuolaikinius iššūkius, VDU ŽŪA bendradarbiauja su įvairiomis agroverslo įmonėmis, organizacijomis ir institucijomis. Įgytos teorinės ir praktinės žinios išsilavinusiems specialistams padeda kurti karjerą, kartu prisidedant prie šalies ekonominės gerovės ir socialinės pažangos, verslumo kompetencijos – kurti savo verslus“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.

Anot prof. dr. A. Miceikienės, šiuolaikiniai iššūkiai kelia didelį poreikį dar aktyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tik veikdami drauge galime vykstančius pokyčius išnaudoti augimui. Tai nėra lengva užduotis, nes pokyčiai veikia skirtingomis kryptimis. Pasaulinė maisto krizė lemia augantį maisto poreikį. Siekis užtikrinti energetinį saugumą, klimato kaitos pasekmių švelninimas prisideda prie žemės ūkiui skirtų žemės plotų mažinimo, nes jų reikia kitiems tikslams. Sutrikusios maisto tiekimo grandinės skatina gaminti vietinį maistą. Iš vienos pusės Europos Sąjungos žaliasis kursas nusako, kad reikia saugoti gamtą, palikti daugiau nenaudojamos žemės, o iš kitos pusės reikalaujama didinti veiklos efektyvumą“, – apie sudėtingą situaciją kalba profesorė.

Kas transformuoja 2025-ųjų darbo rinką?

Kaip nurodoma Užimtumo tarnybos parengtoje ataskaitoje „Lietuvos užimtumo tendencijos 2024 m. ir ateities prognozės“, didžiausiomis darbo rinką transformuojančiomis jėgomis išlieka demografiniai, technologiniai ir geoekonominiai pokyčiai. Senėjanti populiacija, darbo jėgos migracija, technologijų raida ir automatizacija formuoja vyresnę, kultūriškai įvairesnę ir technologiškiems įgūdžiams imlesnę darbo rinką. Geopolitinės įtampos ir pasikeitimai sąlygoja atsargesnius įmonių plėtros planus ir nuosaikesnę darbuotojų samdą.

„Darbo rinkos aktualija išliks kai kurių profesijų darbuotojų stygius ir šio iššūkio sprendinių paieška. Su mažesne konkurencija ieškant darbo susidurs ir didesnę derybinę galią turės sveikatos, mokymo, inžinerijos specialistai, kai kurių profesijų kvalifikuoti gamybos ir statybos darbininkai, mašinų ir stacionariųjų įrenginių operatoriai“, – nurodoma ataskaitoje ir pabrėžiama, kad technologijų sąlygojama darbo vietų transformacija didins dėmesį mokymuisi visą gyvenimą – žinių atnaujinimui ir naujų įgūdžių įgijimui.

VDU ŽŪA fotoinformacija