Teismas buvusią kandidatę į Seimą pripažino kalta dėl įvairių nusikalstamų veikų

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laimutė Martinavičienė, tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, 2024 metų spalio 8 dieną kaltinamoji pasikėsino išprovokuoti riaušes. Socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje savo vardu sukurtoje paskyroje I. Gajauskaitė paskelbė 33 minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame atvirai kvietė smurtauti prieš 2024 metų spalio 11 dieną Vilniuje, buvusio Lukiškių kalėjimo teritorijoje, vyksiančių Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir sąrašų lyderių Debatuose dalyvaujančius ir juos organizuojančius asmenis.

Nustatyta, kad toje pačioje „Facebook“ paskyroje po mėnesio, lapkričio 10 dieną, buvo viešai paskelbtas kitas 15 minučių trukmės vaizdo įrašas, kuriame I. Gajauskaitė, paskleisdama neigiamą ir melagingą informaciją apie žydų tautą ir šios tautybės žmones, peržengė leistinos saviraiškos ribą ir pasisakymo turiniu viešai niekino žydų tautybės žmones bei šią tautą.

Buvusi kandidatė į Seimą taip pat nuteista dėl to, kad 2023 metų gruodį smurtavo prieš savo brolį. Šis ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2024 metų vasario mėnesį kaltinamajai su broliu susitaikius. 2025 metais minėtas ikiteisminis tyrimas atnaujintas Baudžiamajame kodekse numatyta tvarka, kadangi Irma Gajauskaitė, nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos, buvo įtariama padariusi du naujus tyčinius nusikaltimus.

I. Gajauskaitę teismas pripažino kalta pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 1 dalį bei 170 straipsnio 2 dalį ir skyrė jai galutinę 75 parų arešto bausmę. Tokios bausmės baigiamojoje kalboje prašė valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Generalinės prokuratūos informacija