Teismas „Grigeo Klaipėdą“ ir Gintautą Pangonį pripažino kaltais taršos byloje, skyrė baudas (papildyta)

Bendrovei Šiaulių apygardos teismas skyrė subendrintą 2 mln. eurų baudą bei uždraudė ją pertvarkyti, kol bus įvykdyta ši bausmė.

G. Pangoniui skirta subendrinta 120 tūkst. eurų bauda, jam taip pat atimta teisė trejus metus dirbti vadovaujamą darbą.

Taip pat visiškai patenkintas Aplinkos apsaugos departamento (AAD) civilinis ieškinys – „Grigeo Klaipėda“ valstybei turės sumokėti 48 mln. eurų kompensaciją už gamtai padarytą žalą.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui. 

Skelbiant nuosprendį teismo posėdyje dalyvavo kai kuriuos buvusius įmonės vadovus ginantis advokatas Rolandas Tilindis, taip pat AAD advokatė, prokurorė Gina Skersinskytė.

BNS rašė, kad prokuratūra bendrovei prašė skirti 5 mln. eurų, G. Pangoniui – 200 tūkst. eurų baudas bei baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti įmonės reorganizavimą bei neleisti G. Pangoniui ketverius metus eiti vadovaujamų pareigų.

Pripažino veikus nusikalstamoje grupėje, išteisino dėl piktnaudžiavimo 

Švelnesnės bausmės skirtos teismui kaltinamuosius išteisinus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Teisėjo Audriaus Sadausko vertinimu, „Grigeo Klaipėda“ ir kaltinamieji fiziniai asmenys neatitinka šio Baudžiamojo kodekso straipsnio kvalifikacijos.

„Nors aplinkos teršimas ir yra viešas interesas, tačiau negali kiekviena įmonė, kuri veiklą vykdo su TIPK taršos leidimu, būti subjektas pagal minėtą straipsnį, kadangi įmonė vykdo ūkinę veiklą, siekiančią pelno, jai nėra deleguotos viešojo administravimo funkcijos ir ji neteikia valstybės deleguotų paslaugų“, – aiškino teisėjas A. Sadauskas.

„Teismas mano, kad nėra minėtos nusikalstamos veikos požymių, todėl pagal minėtą straipsnį (dėl piktnaudžiavimo – BNS) kaltinamuosius išteisino“, – nurodė teisėjas.

Taip pat, teismo vertinimu, surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog visi kaltinamieji veikė organizuotoje nusikalstamoje grupėje.

„Kaltinamieji neatlikdami tų pareigų, pagal kurias jie buvo kaltinami, atlikinėjo savo nusikalstamus veiksmus, derino pozicijas, vyko susirašinėjimai elektroniniais laiškais, užfiksuoti pokalbiai“, – sakė A. Sadauskas.

„Tai patvirtina, kad visi asmenų veiksmai buvo suderinti ir visi veikė kaip organizuotos grupės nariai, dėl ko buvo padaryta ir minėta didelė žala, taip pat ir neigiamas poveikis“, – nurodė teisėjas.

Kaltinamieji byloje taip pat nuteisti dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo bei dokumentų klastojimo siekiant nuslėpti minėtus pažeidimus.

Šiaulių apygardos teismas nuosprendžio šioje byloje išėjo rašyti balandžio antroje pusėje. Toks terminas nustatytas siekiant objektyviai ir išsamiai įvertinti bylos duomenis, kadangi baudžiamoji byla labai sudėtinga, specifinė.

Kaltinimai byloje buvo pateikti „Grigeo Klaipėdai“ ir 14-ai fizinių asmenų, tarp jų – G. Pangoniui, esamiems ir buvusiems bendrovės vadovams, darbuotojams.

48 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį Aplinkos apsaugos departamentas prašė tenkinti baudžiamojoje byloje, o ne atmesti ar nagrinėti atskirai, kaip siūlė „Grigeo Klaipėda“, nesutikusi su aplinkai padaryta didele žala.

Byloje nuo atsakomybės atleisti įmonės buvęs vadovas Vidas Beržonskis ir gamybos direktorius Jonas Garalis, kurie prisipažino darę nusikaltimus ir bendradarbiavo su teisėsauga, padėdami atskleisti kitų kaltinamųjų neteisėtas veikas.

Teisėsaugos duomenimis, „Grigeo Klaipėda“ taršias nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu bendrovė neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.

Autorius Dominykas Biržietis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.