Tėvas išmokė sūnų ūkininkauti

Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos Sirutiškių kaimo ūkininkas Viktoras Radionovas tapo konkurso „Metų ūkis – 2021“ nominantu. Jo augalininkystės ūkyje diegiamos naujovės, didelis dėmesys skiriamas dirvožemio kokybei: ūkininkas jau penkerius metus taiko neariminę žemės dirbimo technologiją, o vietoje elevatoriaus grūdams laikyti pasirinko tvirto polietileno rankoves.

Stengiasi nenualinti dirbamos žemės  

Vienas geriausių Radviliškio r. ūkininkų V. Radionovas deklaruoja 350 ha dirbamos žemės: nuosavi plotai – 100 ha, dar 150 ha priklauso jo tėvui Michailui, kitą žemę nuomoja. Viktoras augina žieminius kviečius, rapsus, pupas. Didžiausi plotai yra skirti kviečiams, kurių šį sezoną augino 200 ha, rapsų – 100 ha ir 50 ha pupų.

Perspektyvus ūkininkas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad šiais metais derlius buvo 30 proc. mažesnis, palyginti su praėjusiais metais. Kviečių byrėjo 5,5–6 t/ha, rapsų prikūlė po 3,2–3,4 t/ha, o iš pupų – nieko gero, kaitra nudegino žiedynus, iš hektaro prikūlė po toną, nors palankiais metais prikuldavo 3–4 t/ha.

Pagrindinis V. Radionovo tikslas – tausoti dirbamą žemę. Prieš 5 metus nutarė plūgu nebearti žemės, sėjai laukus įdirba noraginiu ir diskiniu skutikliu. Ūkininkas tvirtino, kad neariminė žemės dirbimo technologija pasiteisino: atsigauna dirvožemis, taupomos kuro ir darbo laiko sąnaudos. Viktoras jau keletą metų į dirvą beria daug mažiau trąšų, mat yra parengti tręšimo žemėlapiai, atlikti agrocheminiai dirvožemio tyrimai. „Toks ūkininkavimas yra daug ekonomiškesnis, be to, ir darbas spartesnis, kai baigiasi javapjūtė, reikia greitai pasiruošti rudeninei sėjai. Dabar neskubėdami suspėjame laiku padaryti visus darbus ir rudenį, ir pavasarį, taip pat sparti ir javapjūtė. Mes savo jėgomis tvarkome melioracijos įrenginius, kad nebūtų vandeniu užlietų plotų“, – apie naują žemės dirbimo technologiją kalbėjo V. Radionovas.

Grūdus laiko plastikinėse talpose

Netoli gamybinio ūkio centro baltuoja šešios grūdų talpos – 60 m ilgio ir 2 m skersmens tvirtos plastiko rankovės. Vienoje jų telpa 200 t grūdų. Ūkininkas paaiškino, kad prieš 7 metus pabandė iškultus grūdus supilti į dvi tvirtas plastiko rankoves. Toks jo sprendimas pasiteisino. Per javapjūtę, kai brangi kiek­viena darbo valanda, nereikia vežti grūdų ir stovėti eilėse prie elevatoriaus, parduoda po visų lauko darbų, kai rinkoje yra didesnės kainos.

Polietileno rankovėse grūdus laiko iki pavasario, kol išveža parduoti. Viktoras kalbėjo, kad ilgos plastiko rankovės – savotiškas jo elevatorius, kuris ekonomiškas ir patogus. Tose rankovėse grūdų kokybė išlieka nepakitusi, mat plėvelė yra tvirta, sandari, atspari vandeniui, šalčiui, grūdus galima laikyti ir metus.

Sėklai ūkininkas grūdus supila į 500 t talpos sandėlį. Grūdams džiovinti turi nuosavą džiovyklą, valymo įrenginius. Technikai laikyti yra du angarai.

Pažangiai ūkininkaujantis Viktoras pasakojo, kad turi net penkis traktorius, mat išsaugojo ne tik du senus tėvo traktorius, bet ir kitą antikvarinę techniką. Ukrainoje pirktas vikšrinis traktorius, nors ir nenaujas, tačiau praverčia, kai žemė yra įmirkusi ir sunku įvažiuoti į laukus. Ūkyje dirba du etatiniai darbuotojai ir pats šeimininkas Viktoras. Jis ir javus kulia, ir sėja. Be to, kartu su tėvu prižiūri 12 bičių šeimų.

Tėvo ūkininkavimo mokykla

Baigęs vidurinę Viktoras ne išvažiavo studijuoti, ne išlėkė į miestą ieškoti darbo, o pasiliko dirbti tėvų ūkyje. Tėvas išmokė jį ūkininkauti.

Įdomi ir sudėtinga Viktoro tėvo Michailo Radionovo gyvenimo istorija. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, jis su savo mama, bėgdami nuo bado, iš Baltarusijos atklydo į Lietuvą. Po kurio laiko Lietuvoje susitiko visa Radionovų šeima – iš Baltarusijos atvyko tėvas, parvežė pas gimines paliktą Michailo sesutę.

Radionovas sovietmečiu kolūkyje dirbo vairuotoju. Kai buvo išardytas kolūkis, Michailas pasiryžo ūkininkauti ir savo valdas įregistravo 1992 m, tačiau neturėjo technikos žemei dirbti. Laukams arti nusipirko du arklius, kurie tempė plūgus. Darbšti Michailo ir Rimos Radionovų šeima laikė kiaules, melžiamas karves, paukščius, kaip galėdami stengėsi padidinti dirbamos žemės plotus.

Garbaus amžiaus Michailas juokavo, kad jo ūkio plėtros kelias – kaip iš kino filmo: nuo dviejų arklių – iki modernaus traktoriaus ir kelių šimtų hektarų dirbamos žemės. Radionovai užaugino tris sūnus ir vieną dukrą. Ūkyje pasiliko dirbti tik Viktoras. Jis iki 2012 m. kartu su tėvu dirbo žemę, paskui perėmė tėvo valdas ir įkūrė savo ūkį. Dabar tėvas yra nuolatinis jo patarėjas.

Žinomą ūkininką M. Radionovą ir jo sūnų Viktorą geru žodžiu minėjo Radviliškio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius: „Radionovų šeima yra darbštumo pavyzdys. Michailas daugelį metų buvo vienas geriausių Radviliškio rajono ūkininkų, dabar jo sūnus Viktoras yra pažangus ir perspektyvus ūkininkas. Jie tvarko netoli esančią parko teritoriją, prižiūri buvusio dvaro tvenkinius.

Ūkininkai Radionovai yra mūsų krašto pasididžiavimas, nuoširdūs ir labai darbštūs žmonės.“

Autorės nuotraukos