Ties apsisprendimo slenksčiu: kada geriausia parduoti grūdus

Niekas iš anksto negali pasakyti,  kada grūdų kaina bus didžiausia. Prognozių yra įvairių. Vieni ūkininkai juos veža parduoti tiesiai iš lauko, kiti – laukia geresnių laikų, kada grūdai pabrangs. Ir vienas, ir kitas pasirinkimas – savotiška loterija.

Prognozuoti sunku

Valstybinės įmonės  Žemės ūkio ir kaimo verslo centro  atlikta  grūdų analizė parodė, kad grūdų supirkimo kainos per metus padidėjo apie 40 proc. Labiausiai – 71 proc. – brango rapsai. Kad grūdų supirkimo kainos nekris, pavasarį rodė ir MATIF biržoje prognozuojami maistinių kviečių ir rapsų ateities sandoriai. Kai kurie ekspertai prognozavo, kad dėl karo vienoje didžiausių grūdų eksportuotojų – Ukrainoje – grūdų supirkimo kainos ir toliau augs.  Tačiau  pradėjus iš šios šalies laivais plukdyti dar pernykštį derlių, situacija, jei rusai nepakiš kojos, gali keistis ir jau matyti pirmieji to ženklai

Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas  Evaldas  Pranckevičius ramina: dabartinis kainų lygis, net ir gaunant mažesnius derlius, augintojams turėtų tapti neblogu garantu užsitikrinti  pelningą ūkininkavimą. Tačiau, kol derlius dar laukuose, o ne aruoduose ar elevatoriuose, kokios nors prognozės – bergždžias  darbas.

Pasirinkimą diktuoja sandėliai

M. Puidokas: „Šių metų derliui parduoti turime sudarę ir išankstinių sutarčių – ir prastomis, ir geresnėmis kainomis. Stengiamės išskaidyti pardavimus, manome, kad tokia rizika pasiteisina. Čia, kaip žaidžiant pokerį, vieniems pasiseka, kitiems – ne. “

Vis dėlto įdomu, ką mąsto patys ūkininkai:  veš jie šiųmečius grūdus į elevatorių tiesiai nuo kombaino, palaikys keletą mėnesių ūkio sandėlyje ar lauks pavasario ir tik tada juos realizuos?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės rajono skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas sako, kad  dalį grūdų parduos tiesiai nuo kombaino, dalį – po mėnesio, o likusius – pagal situaciją rinkoje.

„Tokia yra mūsų šeimos ūkių praktika, aiškina ūkininkas. – Viena iš pagrindinių tokio pasirinkimo priežasčių – neturime pakankamai sandėlių. Šiek tiek derliaus galime saugoti specializuotame sandėlyje – grūdų bokšte, ribotą kiekį – laikinai angare, išgabenę  iš ten techniką, dar kitus saugome aikštelėje, uždengę plėvele.

Nevengia ir išankstinių sutarčių

M. Puidoko ūkyje – apie 150 ha grūdinių kultūrų. Dėl tam tikro kiekio jis sudaro ir išankstines pardavimo sutartis, kartais – net labai iš anksto. „Dėl šių metų derliaus pardavimo irgi turime sudarę tokių sutarčių – ir prastomis, ir geresnėmis kainomis, – neslepia ūkininkas. – Stengiamės išskaidyti pardavimus, manome, kad tokia rizika pasiteisina. Čia, kaip žaidžiant pokerį, vieniems pasiseka, kitiems – ne. Vienas būna gudresnis, kitas kvailesnis. Nereikia vienu ypu visą grietinėlę nugriebti, niekada negali žinoti, kada yra geriausias metas parduoti grūdus.“

Išlaiko iki žiemos

Pasvalio rajono Vaškų seniūnijoje ūkininkaujantis Aurimas Garlauskas  sako stengiasi palaikyti grūdus ir sulaukti geresnių kainų. „Kartais sulaukiame, kartais – ne. Tai jau sėkmės dalykas – pasiseka arba nepasiseka. Čia reikia ne tik sėkmės, bet ir stebėti rinką, numatyti jos posūkius. Todėl ir stengiamės pasaugoti grūdus. Iki vasaros neišlaikome, bet iki žiemos – tai tikrai.

Pernai, pasak ūkininko,  pasisekė, ilgiau išlaikęs grūdus pardavė brangiau. „Būna, kad ir nepasiseka, prisipažįsta A.Garlauskas. – Tačiau per javapjūtę derliaus parduoti nereikia. Negalima  vienu metu daryti dviejų darbų. Javapjūtė yra viena, o derliaus pardavimas – kita, tai ne rugpjūčio darbas. Vėliau būna daugiau laiko, galima ramiai sekti rinką, analizuoti tendencijas, surinkti informaciją, o tada jau imtis prekybos.

Sudarau ir išankstines minimalaus derliaus pardavimo sutartis, bet labiau esu linkęs palaukti geresnių kainų. Auginu 300 ha kviečių.“

Reikia pinigų degalams

Šiek tiek kitaip su grūdų derliumi elgiasi  Raseinių rajono Viduklės seniūnijos ūkininkas Vincentas Macijauskas. „Šiųmečių kviečių jau pardaviau apie 500 tonų pagal išankstinę sutartį, taip pat ir rapsų – 75 t. Neseniai nukūliau žieminius miežius, juos irgi iškart pardaviau – reikia pinigų degalams pirkti. Miežių bus nedaug – apie 150 t, nes labai išgulę. Du „Class“ kombainai visą dieną nukūlė 25 ha miežių. Paprastai vienas toks kombainas per dieną lengvai nupjauna 30 ha javų. Kombainai vis bandė gulinčius miežius, norėjosi kuo daugiau jų paimti, todėl darbo našumas buvo mažesnis.

Pasak jo, ilgai saugoti grūdų negalima, nes reikia pinigų. Dabar sunku ką nors protingai sugalvoti, nes situacija yra neapibrėžta. Neaišku, kada pasibaigs karas Ukrainoje.

„Išankstines šių metų derliaus pardavimo sutartis sudariau du kartus. Vieną labai gerai pataikiau – daugiau nei po 400 Eur už toną. Kito derliaus neskubėsiu parduoti, lauksiu, kol bus didesnė kaina, planuoja V. Macijauskas. – Kartą esu išlaikęs beveik tūkstantį tonų „Ekstra“ kokybės kviečių iki vasario ir pardaviau už tą pačią kainą, kokia buvo rugpjūtį. Pasitaiko, kad ir dar pigiau tenka parduoti. Taip elgiuosi jau daugelį metų, stengiuosi iškart neparduoti viso derliaus. Juk kainos svyruoja. Todėl ir reikia tą riziką paskaidyti.“

Š. Šiušė: „Bandome sandorius sudarinėti įvairiu laiku, kad išvengtume didelio kainų kritimo. Grūdus parduodame neskubėdami – kontraktų sudarome ir žiemą, ir pavasarį, ir vasarą, kartais ir rudenį, nes belaukiant stebuklingų kainų, gali sulaukti ir mažesnių.“

Skaido rizikas

Kėdainių rajono Ažytėnų žemės ūkio bendrovės administracijos vadovas Šarūnas Šiušė neslepia nerimo: „Situacija įvairi, bet kai pastaruoju metu pasaulis toks neramus ir tų rizikų tikrai daug, bandome sandorius sudarinėti įvairiu laiku, kad išvengtume didelių kainų kritimų ir kitokių skaudžių dalykų. Grūdus parduodame pamažu – kontraktų sudarome ir žiemą, ir pavasarį, ir vasarą, kartais ir rudenį. Taip skaidome riziką, nes belaukiant stebuklingų kainų, gali sulaukti ir mažesnių.

Metams pasibaigus grūdų kainos nebūna maksimalios, bet ir ne minimalios. Iš tikrųjų, jei mes pasiekiame tų kainų vidurkį arba aukščiau vidurkio, tuo džiaugiamės. Ir neturime didesnių nuosmukių, o visų pinigų niekada nesurinksi ir neuždirbsi. Čia kaip loterija – belaukdami didesnių kainų galime jų ir nesulaukti.“

Situacija šiek tiek kitokia

Bendrovė dar augina ir sėklinių grūdų, kuriuos parduoda kompanijoms „Dotnuva Baltic“ ir „Baltic Agro“. „Todėl mūsų situacija šiek tiek kitokia, palyginti su kitais ūkiais, – aiškina bendrovės administracijos vadovas.– Šis verslas nėra toks, kad visą laiką viskas būtų gerai ir stabilu, reikia nuolat stebėti, sekti ir priimti sprendimus, kartais ir rizikingus. O kartais, pastebėjus, kad grūdų supirkimo kaina yra tinkama, daugiau žiūrėti į savikainą, o ne į maksimalią kainą. Jeigu ta kaina viršija savikainą, jau galima sudarinėti pardavimo sutartis. Tai nėra paprastas ir vienadienis procesas, tad labai sunku jį trumpai apibūdinti. Juk ir metai, ir grūdų kokybė būna labai skirtingi. Sudarant išankstines sutartis, visada reikia prisiimti riziką, atsakomybę, kad teks vykdyti sudarytus kontraktus. Taip jau yra gyvenime.“

 

Redakcijos nuotraukos 2022.08.15 Stasys BIELSKIS Susijusios temos - skaitykite: grūdų kaina, grūdų kokybė, Martynas Puidokas