Tiesioginių išmokų apmokestinimas prilygtų pensijų apmokestinimui

Iki šiol Lietuvoje, skirtingai nei kitose turtingose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos nėra apmokestinamos. Apie ketinimus apmokestinti jas prabilo Finansų ministerija. Tad pašnekovų klausėme, ar jie pritaria tam, kad Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos būtų apmokestintos pajamų mokesčiu?

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Vidmantas KANOPA: „Šis klausimas dar nebuvo aptartas komitete, todėl tai mano asmeninė pozicija – išmokų žemdirbiams apmokestinimas yra ypač jautrus ir nuspręsti negalima neapgalvotai, neįvertinus pasekmių žemės ūkio veikloms ir šio verslo perspektyvų. Reikėtų priminti apmokestinimą siūlantiesiems – Lietuvos žemdirbių tiesioginės išmokos už pasėlius nepasiekė ES senbuvių valstybių žemdirbiams mokamų išmokų lygio. Motyvas, kad kitose valstybėse apmokestintos žemdirbių išmokos, neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi. Apmokestinus išmokas mūsų šalies žemdirbiai liks nustumti į rinkos nuošalę – jų pagaminama produkcija pralaimės konkurencinėje kovoje prieš solidžias išmokas gaunančius kitų ES valstybių žemdirbius.

Manau, šiuo laikotarpiu reikia kalbėti ne apie išmokų apmokestinimą, o dėti pastangas suvienodinti ES išmokas ar bent priartinti išmokų dydžius mūsų šalies žemdirbiams prie ES vidurkio.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Petras PUSKUNIGIS: „Finansų ministerijos siūlymą apmokestinti tiesiogines išmokas būtų galima vertinti keletu aspektų.

Prieš pradėdami siūlyti išmokų apmokestinimą mūsų politikai turėtų pasistengti, kad jos būtų bent ES išmokų vidurkio lygio – ES išmokos siekia vidutiniškai po 196 Eur/ha, Lietuvoje – tik apie 107 Eur/ha.

Apmokestinti būtų neteisinga ir dėl to, kad išmokos yra skirtos žemdirbių pajamoms palaikyti, o jos dažnu atveju nedengia nė žemės nuomos. Taip pat tam, kad visiems gyventojams maisto produktai būtų įperkami. Tad, manau, nėra korektiška ES lėšas ,,perpumpuoti“ į šalies biudžetą.

Bendroje pajamų struktūroje išmokos sudaro: žemės ūkio bendrovėse – apie 12 proc., vidutinio ūkininko ūkyje – apie 36 proc. Matome, kad labiausiai nukentėtų maži ir vidutiniai ūkiai. Tai apie kokį kaimo gyvybingumą politikai taip dažnai kalba?“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas BUTKEVIČIUS: „Pasiūlymų apmokestinti tiesiogines išmokas būta dar prieš keletą metų man dirbant Ministru Pirmininku. Tuomet mes apsisprendėme to nedaryti, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkininkai gaudavo gerokai mažesnes tiesiogines išmokas nei kitų šalių žemdirbiai. Šiandien situacija nepasikeitusi, tad manau, kad prie šio klausimo nereikėtų grįžti, kol Lietuvoje mokamos tiesioginės išmokos nėra pasiekusios ES vidurkio.

Svarbu įvertinti ir dar vieną aspektą. Ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais – iškelti aukšti su klimato kaita susiję reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikalingos didelės investicijos. Deja, Lietuvos Vyriausybė dėl man nesuprantamų priežasčių nepasinaudojo galimybe padėti šalies žemės ūkiui įgyvendinti žaliojo kurso reikalavimus panaudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas. Dar ir tiesioginių išmokų apmokestinimas būtų stiprus smūgis, kurio smulkesnieji ūkiai neatlaikytų.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas HOFMANAS: „Tiesioginių išmokų tema nuo pat įstojimo į ES plačiai aptarinėjama. Žemdirbiai įvairiuose formatuose nuolat pabrėžia, jog gauna gerokai mažiau nei ES vidurkis, per tą laiką rengta ne viena protesto akcija Briuselyje, surinkus Lietuvos žemdirbių parašus parengta peticija. Bet problemos labai sunkiai arba visiškai nesisprendžia. Dalis visuomenės komentuoja neva žemdirbiai gauna „dykus“ pinigus. O Finansų ministerija pateikė galimą „tikrą perlą“ apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu. Tai akivaizdus aukščiausių valdžios institucijų nenuoseklumas, nesusikalbėjimas.

Nors tiek LŪS, tiek aš asmeniškai kategoriškai nepritariame tiesioginių išmokų apmokestinimui, bet, žiūrint iš dabartinės situacijos, gal būtų kur kas efektyvesnė priemonė ne lubų tiesioginėms išmokoms nustatymas, o progresyvus apmokestinimas.

Nesutinkame dėl to, kad:

• Dotacija, parama ar kompensacija ir yra skirta padėti, sektoriui sustiprinti, praradimams kompensuoti, todėl pats šios priemonės principas prieštarauja apmokestinimui. Tiesioginių išmokų apmokestinimas prilygtų socialinių pašalpų ar pensijų apmokestinimui GPM, akivaizdu, jog tai būtų absurdiška.
• Lietuvos žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos – vienos mažiausių ES, o nė viena Lietuvos valdžia nepadarė nieko reikšmingo, jog tiesioginės išmokos bent priartėtų prie ES vidurkio. Jei valdžia ir nutartų apmokestinti, nors žadėjo, jog naujų mokesčių nebus, tokį veiksmą būtų galimą vertinti kaip brutalų ir cinišką.
• Tiesioginės išmokos yra sudėtinės ir jas sudaro tikslinės dedamosios – jaunojo ūkininko, pirmųjų hektarų, žalinimo išmoka ir kt., o ateityje sudedamųjų dalių bus dar daugiau, žaliojo kurso įgyvendinimo išvakarėse žemės ūkiui numatyta begalė tikslų, uždavinių, todėl Lietuvos atveju tiesioginių išmokų apmokestinimas visiškai nedera su žaliojo kurso įgyvendinimu.

ES yra šalių, kuriose tiesioginės išmokos apmokestintos, dažnu atveju progresyviai, tačiau vienareikšmiškai to lyginti negalima, reikia matyti visumą – viso sektoriaus apmokestinimą, nes yra tokių šalių, kuriose nėra kitų mokesčių, pavyzdžiui, nėra žemės mokesčio, arba yra tokių šalių, kuriose žemdirbiai gauna dotacijas iš savivaldos ir t. t. Pvz., Lietuvoje tiesioginių išmokų atžvilgiu yra mokamas gana didelis žemės mokestis, kai kuriuose rajonuose siekia iki 20 Eur/ha. Pagal geografinę zoną mums reikėtų žiūrėti į savo artimiausius konkurentus, savo kaimynus. Nei Latvijoje, nei Lenkijoje tiesioginės išmokos nėra apmokestintos. Pradėti diskusijas dėl tiesioginių išmokų apmokestinimo būtų galima tik tada, kai jos pasieks ES vidurkį, o žaliajam kursui įgyvendinti bus skirtas atitinkamas finansavimas. Jei tiesioginių išmokų apmokestinimo idėja bus plėtojama ir toliau, tai tik bus dar viena iš dingsčių labai rimtai ruoštis žemdirbių suvažiavimui ar net protesto akcijoms. Problemų bagažas tik didėja, o taip pat ir našta žemdirbiui, todėl Lietuvos žemdirbius raginu būti budrius, aktyvius ir ginti savo teisėtus interesus.“

Parengė ŪP korespondentas

Stasys BIELSKIS