Tikėtina, kad pavasarį nebus lengva

Parinkti tinkamus derinius

Buvo laikotarpis, kai trūko žinių apie augalų mitybą, daugeliu atvejų buvo tręšiama „iš akies“, dėl to dirvožemyje atsirado maistinių medžiagų disbalansas. Norint sušvelninti neigiamą neracionalaus tręšimo ir dirvožemio degradacijos poveikį augalų produktyvumui ir derliaus kokybei ir skatinti tvarią žemdirbystę, reikalingi žiniomis pagrįsti tręšimo metodai.

Ilgėjant dienoms (nuo vasario vidurio augalams jau pakaks šviesos, kad vyktų fotosintezė), reikėtų prisiminti kai kurias tiesas, kad tam tikros tręšimo tiesos neliktų rūko zonoje. Pagal tai, kaip augalai pasisavina maisto medžiagas, tręšimo būdai skirstomi į tręšimą per šaknis ir lapus. Išberiant trąšas ant dirvos, maistinių medžiagų panaudojimui įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant dirvožemio temperatūrą, drėgmę, dirvožemio pH ir mikrobiotos aktyvumą.

Tinkamai neparinkus mineralinių trąšų derinių, atsiranda maisto medžiagų fiksacija ir antagonizmas. Pvz., fosforo perteklius fiksuojasi dirvožemyje, kur sudaro cheminius ryšius su kitais elementais, įskaitant kalcį, magnį, geležį, aliuminį, cinką, ir tampa augalams neprieinamais junginiais. Kartais atrodo, kad maistinių medžiagų išberta pakankamai, bet mažas biologinis jų prieinamumas apribos augalų augimą ir sumažins trąšų panaudojimo agronominį efektyvumą, o nepanaudotos maistinės medžiagos laikinai kaupsis dirvožemyje arba pateks į orą ar vandenį. Pastaruoju metu plačiai naudojami azoto sensoriai ir kitos inovacijos, kad būtų galima išvengti perteklinio tręšimo.

Mikroelementai labai reikšmingi

Nuo seno augintojai mėgo lapų trąšas, o pabrangus trąšoms, tręšimas per lapus, kaip papildoma tręšimo strategija, gali tiekti maistines medžiagas tiesiai į tikslą per antžemines augalų dalis ir sumažinti neigiamą poveikį dirvožemiui bei padidinti tręšimo efektyvumą. Nors lapų trąšos tradiciškai buvo naudojamos mitybos trūkumams ištaisyti, pastaruoju metu pastebima didėjanti lapų trąšų naudojimo tendencija siekiant aktyvuoti fiziologinius procesus augaluose.

Mokslininkai nuolat tiria maistinių tirpalų, naudojamų tręšimui per lapus, efektyvumą, taip pat pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos jų absorbcijai ir judrumui augalų audiniuose. Tinkamai parinktos lapų trąšos būna efektyvios, nes nuo Žaliosios revoliucijos, kai buvo didinamas produkcijos kiekis iš ploto vieneto, labai sumažėjo dirvožemyje augalams reikalingų mikroelementų. Su tona kviečių derliaus iš dirvožemio daugiausia išnešama geležies – 340 g, mangano – 78 g, cinko – 50,3 g, boro – 26 g, vario – 10,2 g. Suprantama, nuo augalų fiziologinių procesų neatsiejami ir kiti elementai. Dėl maistinių medžiagų trūkumo dirvožemyje arba netinkamo subalansavimo, kviečiuose sumažėja azoto pasisavinimas, tuo pačiu mažėja grūdų derlingumas ir kokybė. Išgirstame sakant: „Seniau nereikėjo jokių mikroelementų, užbėrei azoto – ir kuli.“

Nepamirškime veislių skirtumo, šiuolaikinės kviečių veislės pastaraisiais dešimtmečiais pasiekė didelį derlingumo potencialą. Tačiau padidėjo jų jautrumas aplinkos veiksniams, ši tendencija ypač pastebima Europoje. Galima sakyti, kad mikroelementai nereikšmingi ir pan., bet jų vaidmuo siekiant didesnio nei 5 t/ha derlingumo labai reikšmingas. Lapų trąšos nepakeis pagrindinių trąšų, bet, subalansavus mitybą, augalai efektyviau įsavina makroelementus. Taip jau yra, kad kviečių būklė tiesiogiai susijusi su azoto normomis, bet jau rašėme anksčiau, kad azotas ne tik augalų maistas, juo minta ir mikroorganizmai, tarp jų – patogenai. Tinkamai nesubalansavus tręšimo, sudaromos palankios sąlygas patogenų atakoms. Padidinus azoto normą, tikimasi didesnio derlingumo, bet kartu padidėja augalų jautrumas patogenams, priklausantiems biotrofams.

Taupant azoto trąšų sąskaita arba jei augalai dėl išorės veiksnių ar trūkstant kitų mitybos elementų negali įsisavinti azoto, jie gali tapti nekrotrofų aukomis. Kaip besisuktume, kviečiai vegetacijos ciklų metu patiria įvairias mitybos būsenas, tad jie nuolat jautrūs patogenams. Todėl pastaruoju metu tiek daug dėmesio skiriama augalų mitybos optimizavimui.

Strategija orientuota į galutinį tikslą

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 16, 2023 m. vasario 7 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas Dr. Vytautas LIAKAS

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.