Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
ŪP korespondentė
 

Tinginių gumbai

2024/06/10


Topinambai – į bulves ir saulėgrąžas panaši daržovė. Žiedynai panašūs į saulėgrąžų, o šakniagumbiai – kaip bulvių, tik netaisyklingos formos. Tad ne veltui antrasis topinambų pavadinimas yra bulvinė saulėgrąža (lot. Helianthus tuberosus). Jie dar vadinami žieminėmis bulvėmis, mat gali žiemoti dirvoje. Vis dėlto topinambų ir bulvių gumbų panašumas daugiausia yra išorinis.

Vietoje krakmolo – inulinas

„Topinambų negalima prilyginti bulvėms. Skiriasi šių augalų cheminė sudėtis. Jie net nepriklauso tai pačiai šeimai ir genčiai“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) prof. dr. Elvyra Jarienė. Topinambai – daugiametis graižažiedžių šeimos, saulėgrąžų genties, o bulvės – vienmetis bulvinių šeimos, kiauliauogių genties augalas.

Mokslininkė patikino, kad iš topinambų šakniagumbių kugelio neiškepsi, mat juose nėra krakmolo. Užtat vietoje jo yra kito angliavandenio – inulino, jis yra puiki alternatyva cukrui. Iš topinambų šakniagumbių pagaminti miltai yra saldūs. Jais galima saldinti arbatą, košę, bandelių ar pyrago tešlą, kitus maisto gaminius. Inulinas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, tad topinambai tinkami vartoti diabetikams. Jiems nepatartina valgyti bulvių dėl jose esančio ir cukraus kiekį kraujyje didinančio krakmolo.

Pasak ŪP pašnekovės, topinambų miltų į kepinių tešlą reikėtų įdėti 2–3 proc. įprastinių miltų kiekio, tuomet nereikės cukraus. Be to, topinambų miltai suteiks kepiniui gelsvumo.

Turi kalio, valo organizmą

Pasak E. Jarienės, švieži arba virti, kepti, miltų pavidalo topinambų gumbai ne tik saldina maisto gaminius – juos dar papildo įvairiais mikro ir makroelementais, kitomis žmogaus organizmui būtinomis medžiagomis. Vertinga ir topinambų žiedų arbata.

Be angliavandenių (inulino), topinambuose yra daug baltymų, šiek tiek riebalų. Baltymuose slypi nepakeičiamos amino rūgštys. Jų žmogaus organizmas nesintetina – turi gauti su maistu.

Cheminio elemento kalio, naudingo širdies ir kraujagyslių sistemai, gausu ir bulvių, ir topinambų gumbuose. Tuo šie augalai bene panašiausi.

„Topinambai mažina kraujo spaudimą ir tarsi šluota valo organizmą. Šią daržovę iš jos tėvynės Šiaurės Amerikos į Europą atgabeno maždaug prieš 400 metų. Lietuvoje ji auginama apie 100 metų. Tai gera, įdomi, ateitį turinti kultūra. Tinka gaminti alternatyvius skystuosius degalus – etanolį. Topinambų žaliąja mase galima penėti kiaules – nuo saldumo priaugs svorio. Bet kaimyno karvei ji nepatiko, – ŪP pridūrė vilnietis Petras Tiknevičius, nuo 2009 m. Varėnos r., Geidukonių k., auginantis topinambus. – Topinambų gumbai yra švelnaus skonio skanėstas. Geriausia juos valgyti šviežius, neskustus. Jų odelė 5 kartus plonesnė nei bulvių. Gumbą nuvalai, nuplauni po tekančiu vandeniu, supjaustai ir valgai. Virti ir kepti gumbai netenka dalies naudingųjų medžiagų. Galima ekologiškai užaugintų topinambų gumbų miltelius pakepinti orkaitėje ir užpilti šiltu vandeniu. Šis gėrimas spalva ir skoniu primins kavą, bet stiprins sveikatą tik iš dalies. Juk kaitinant maisto produktus susidaro kancerogenai.“

Gumbus paverčia miltais

Prieš 15 metų P. Tiknevičius pasodino topinambus 5 ha žemės plote. „Dabar auginu tik 2 ha, nes sumažėjo paklausa. Suaręs išeikvotą žemę, kurioje daugiau nei 10 metų augo topinambai, pasėjau kviečius“, – atskleidė ūkininkas ir pripažino, kad šiame pasėlyje vienur kitur vis dar želia topinambai – pasireiškia jų prigimtinė savybė neišnykti, kai yra naikinami.

topinambu daigai
Vieno topinambo „vaikai“.

Pašnekovas įtaria, kad būtent ši topinambų savybė žmonių galvose užgožė jų teikiamą naudą. „Tarkime, vyksta karas. Ar ne gerai, kad topinambai atauga neprašyti? Juk bus derlius, todėl nutols badas“, – klausė ir atsakė P. Tiknevičius.

Didžioji dalis – 95 proc. – jo ūkio topinambų šakniagumbių iš pradžių paverčiami traškučiais, o paskui – miltais. Jų dažniausiai įsigyja duonos, bandelių kepėjai. „Pavyzdžiui, įmonės „Biržų duona“ ragaišio sudėtyje yra mano ūkio topinambų miltų. Jie pagerina gaminių savybes, žinoma, iškelia kainą. Kilogramą topinambų miltų parduodu už 10 Eur su PVM. Kepiniai, kurių sudėtyje yra šių miltų, ilgiau išlieka švieži, – tikino ŪP pašnekovas ir neslėpė pavojingos topinambų savybės: – Jie sukelia viduriavimą ir vidurių pūtimą. Galbūt todėl netapo populiaresni už bulves, atsidūrusias Europoje 100 metų vėliau nei jie.“

Likusius 5 proc. ūkio topinambų šakniagumbių įsigyja diabetikai, kiti sveikatos problemų turintys asmenys. Ūkininkas parduoda ir topinambų traškučius.

Sodino žvėrims

Povilas Gumbelevičius – garsiausias topinambų augintojas Lietuvoje, juos auginantis jau 27 metus. Prisidėjo kuriant lietuvišką topinambų veislę ‘Sauliai’. Ji yra populiariausia šalyje, gerai dera. Ūkininko žemėse Šilutės ir Pakruojo r. topinambai užima 44 ha.

„Auginti topinambus pradėjau 1997 m., mažai apie juos išmanydamas. Težinojau, kad tai yra šalčių nebijantis, vislus augalas – pasodinus bus sunku išnaikinti, – ŪP pasakojo P. Gumbelevičius. – Topinambais susidomėjau kaip miškų ūkio specialistas, medžiotojas. Dirbau girininko padėjėju, girininku, vyriausiuoju miškininku, vyriausiuoju inžinieriumi-miškininku, medžioklės baro viršininku, ūkininkavau. Taigi dirbau gamtoje. Tai yra nuolatinis ryšys su augalija, gyvūnija, žmonėmis. Kai dirbau medžioklės baro viršininku, turėjau daug reikalų dėl žvėrių daromos žalos ūkininkų pasėliams, derliui. Ieškojau alternatyvos, siekdamas, kad ir žvėrys būtų sotūs, ir ūkininkai nuostolių nepatirtų. Svarbiausia – ta alternatyva būtų pigi ir nereiktų dirbti.“

topinambai
Žydintys topinambai.

Bendradarbiavo su mokslininkais

P. Gumbelevičius pasakojo, kad 1998 m. topinambais apsodino 0,5 ha Šilutės miškų urėdijos, Švėkšnos girininkijos Begėdžių miško aikštelių.

„Juos sodinau kaip piktžolę 2 ir 3 m eilėmis kas 3 m. Vasarą skurdžioje dirvoje dygo ir skurdžiai augo, bet rezultatas buvo geras. Vėlų rudenį stiebų rasti nepavyko. Einant per miško aikšteles, kuriose pasodinau topinambų, sukiojo kojas – jos smego į duobutes. Supratau, kad yra „užsakovas“, – prisiminimus tęsė ŪP pašnekovas. – Vėliau pradėjau bendradarbiauti su Lietuvos mokslininkais. To rezultatas – sukurta ir į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta topinambų veislė ‘Sauliai’, supaprastėjo pašarinių laukų įrengimo laukinei faunai tvarka. Auginau topinambus ekologiškai, iš juos vartojančių diabetikų gavau teigiamų atsiliepimų. Vienas klientas sakė, jog, pradėjus valgyti topinambus, jo cukraus kiekis kraujyje sumažėjo daugiau nei perpus. Įsitikinau, kad ši daržovė gerina prostatos sveikatą.“

Turbūt auga net gruodį

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelio nuotr.: Povilo Gumbelevičiaus rankose – topinambas.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis