Tobulas pasirinkimas – grožis ir nauda

Šunskuose (Marijampolės sav.) gyvenantys Ilona ir Rimas Plečkaičiai tikina, kad per 10 metų susikūrė tokį gyvenimą, apie kokį visada svajojo. Darbštūs suvalkiečiai juokiasi, kad jų ūkis – tai juoda poilsio zona. Kiekvienas kampelis Plečkaičių sodyboje ne tik gražiai išpuoselėtas, bet ir teikiantis naudos.

Senus pastatus keitė nauji

Apie tai, kad čia būta senos sodybos, byloja aukšti šimtamečiai medžiai. Sukiužusius pastatus po truputį pakeičia nauji. Vienas pirmųjų buvo lauko pavėsinė su židiniu ir krosnimi, kurioje bet kuriuo metų laiku galima ir duonos, ir šašlykų išsikepti, šaltienos ar uogienės išsivirti. Netrukus iškilo kitas pastatas su virtuve ir terasa, kur šeima mėgsta leisti laiką su savo vaikais ir svečiais. Tada atėjo eilė naujam namui. Prie jo buvo pastatyta ir stiklo oranžerija, kurioje gėles mylinti Ilona įkūrė žiemos sodą. Čia yra ir didelis akvariumas su auksinėmis žuvelėmis.

Į kiekvieną sodybos pastatą veda žydinčių gėlių alėjos – rožių, jurginų, kanų, levandų. O į sodą nulydi įspūdingo dydžio vaisiais aplipusių koloninių vaismedžių alėja. Pusantro hektaro teritorijoje kiekvienas plotas buvo kuriamas labai apgalvotai. Pasak Ilonos, pirmiausia, kai abu sumanė keisti sodybos veidą, prie iškasto nemažo tvenkinio nutarė pasodinti eilę pušelių ir berželių, kad turėtų kur grybauti.

Ir išties po kelerių metų po paaugusiais medeliais ėmė dygti grybai. Tvenkinys čia irgi nestovi tuščias, jame įveista įvairių žuvų. Tačiau su meškere sėdėti ant kranto šeimininkai kol kas neturi kada.

Įveisė vynuogyną

Pro šilauogių plotelį, kruopščiai uždengtą nuo paukščių, pro avietyną, pro uogomis aplipusias gervuoges Ilona ir Rimas nusiveda prie savojo vynuogyno. „Vynuogės, kaip ir kiti augalai, atsirado, nes mums visko reikia, viską norime pabandyti turėti. Jas auginti pradėjome prieš 5 metus. Parinkome nuo vėjų apsaugotą, saulėtą vietą, padarėme atramas. Įsigijome desertinių veislių vynuogių. Pasodinę vieną eilę, pabandėme jų padauginti, labai gerai pavyko, dabar turime tris eiles 5 veislių vynuogių: ‘Solaris’, ‘Vineland’, ‘Nero’, ‘Interlaken’, ‘Agat Donskoj’. Žiemą lauke augančias vynuoges pridengiame ne dėl šalčių, o tam, kad pavasarį per anksti nesusprogtų pumpurėliai. Tradiciškai jas kasmet atidengiu gegužės 10 dieną. Kad prinoktų, vynuogėms reikia apie 110 dienų. Šiemet jos noksta kiek vėliau. Kai sodinome vynuogyną, turėjome minčių, kad jei gerai derės, jas parduosime vyndariams. Tačiau jie pasirodė labai išrankūs, be to, reikalavo didelio kiekio uogų, tad nutariau pats pamėginti pasidaryti vyno. Išėjo puikus.“, – pasakojo Rimas.

Laiko naminių paukščių

Dėl dabar nokstančių vynuogių laikinam areštui į tvartelį uždarytos antys, nes jos labai mėgsta šias uogas. Pasak Ilonos, sodyboje jie visada laikė naminių paukščių, tik dabar jų gerokai mažiau. „Nuolat auginome broilerių, vištų dedeklių pulkelį, kokius 5–7 kalakutus, kuriuos užaugindavome iki 25 kg, buvo ir žąsų, putpelių. Laikėme apie pusšimtį vištų, tačiau pernai lapės jas išpjovė, nutarėme, kad gana. Dabar turime tik keletą dedeklių, putpelių ir ančių. Antys sodyboje vaikštinėja laisvai, iš daržų išrenka visokius vabalus ir šliužus. Tai – ne višta, nekapsto daržų, tad jokios žalos nepadaro. Kas turi šliužų, tik paleisk antis – visus išrankios. Kai turėjome prisiperinę putpelių, kiaušinukų jos pridėdavo tiek daug, kad mes tiek nesuvalgydavom, tekdavo parduoti, o jų nelabai kas perka, nebent prieš Velykas. Turime ir vieną dekoratyvinę antį. Tarp likusių mūsų naminių paukščių yra ilgaamžių, vienai ančiai 8 metai, o kitai – jau net 12. Žinome, kad žąsis išgyvena iki 23 m., tokią turėjome, ji iki paskutinės dienos dėjo kiaušinius“, – su meile apie savo paukščius pasakoja Ilona.

Sodyboje nemažą plotą užima daržas, kur pūpso didžiuliai įvairių spalvų moliūgai. Pernai čia augo ir trijų rūšių arbūzai, tačiau šiemet – ne arbūzų metai, neužaugo.

Didžiausias plotas – lazdynams

Šioje sodyboje be įvairiausių vaismedžių, vaiskrūmių, gėlių, dekoratyvinių augalų didžiausią plotą užima lazdynai. „Jais apsodinome apie hektarą, čia yra maždaug 800 antramečių medelių. Galvojame apie verslą, kuriuo versimės išėję į pensiją. Juk reikia prasimanyti, ką veiksime, kad nebūtų nuobodu. O ir pagliaudyti riešutų šaltais žiemos vakarais prie židinio bus smagu. Sakoma, kad lazdyno medis išlieka produktyvus apie 100 metų, tad mums iki gyvenimo galo viso to užteks“, – kalba Ilona. Ji agronomė, dirba žemėtvarkos tarnyboje, Rimas save vadina mechaniku.

Labai daug nuostolių padarė zuikiai, medelius tiesiog nukandę ir palikę. Kai kurie atsprogo, kai kurie ne. Pirmas darbas, anot jų, ten, kur augs riešutai, aptverti sklypą. Jų tvora dabar driekiasi 500 metrų, investicija nemaža, bet dabar saugu ir ramu, kad nei kiškiai, nei lapės neįsmuks.

Pavyko ne iš karto

„Pirmus lazdynų medelius pirkome turgelyje, juos vadiname Baraginės raudonlapiais, jie be veislės ir būna daug mažiukų riešutukų. Nevykęs pirkinys, kitus riešutus pirkome iš veislynų. Visą patvorį apsodinome raudonlapiais riešutais, labai gražiai atrodo, kai jie raudonuoja, daug kas sustoja pasigėrėti. Beveik visus lazdynų sodinukus įsigijome iš Algirdo Amšiejaus. Iš jo pirkome ‘Barselona’, ‘Cosford’, ‘Sirena’ veislių lazdynus. Parodoje pirkome ‘Varšavskij červony’, iš Alytaus ir Kauno augintojų parsivežėme ‘Moskovskij rubin’ bei riešutų karalių ‘Trapezunde’, šis lazdynas atkeliavo iš Krymo. Sakoma, kad lazdynai pradeda derėti po 4 metų, bet pas mus dvimečiai jau su riešutais. Šie augalai mėgsta drėgmę, tad išvedžiojau laistymo sistemą. Kad riešutai gerai derėtų, reikia turėti įvairių veislių, kad jie vieni kitus apdulkintų. Šiemet riešutų yra, bet nežinia, kiek bus sveikų, nes buvo daug drėgmės, tad kyla grybinių ligų pavojus. Pirmas mūsų riešutų derlius buvo pernai, apie 50 kg, jį išdalijome saviems, o šiemet tikimės pririnkti apie 300 kg riešutų“, – sako R. Plečkaitis.

Riešutų tikrai bus

Prieš penkerius metus pradėtas sodinti riešutynas šiemet jau turėtų pradžiuginti augintojus, nes net ir ant nedidelių medelių bręsta nemažos kekės riešutų. Pats riešutų derliaus nuėmimas būna rugsėjo pabaigoje arba spalį. Anot Rimo, riešutai turi bręsti dar maždaug mėnesį. Riešutas prinokęs, kai lengvai atsiskiria nuo savo žalios kepurėlės. Jei nesubrendusius riešutus nuskina, jie neišsilaiko, nes branduolys turi sukietėti, sukaupti reikiamą kiekį aliejaus. Riešutas turi būti rudas ir pats lengvai iškristi, tada jis ir per žiemą gerai išsilaikys. Jei praskėlę riešutą matome sudžiūvusį branduolį, reiškia, jis buvo per anksti nuskintas. Sakoma, kad lazdynas turi užauginti apie 3 kg riešutų, bet, pasak R. Plečkaičio, riešutų tikrai bus daugiau. Anot jo, riešutus galima laikyti apie 4 metus. Jei riešutai tais metais pigūs, galima juos pasilaikyti palankesniam metui, jie nebus prastesni.

Autorės nuotraukos

Milda JONKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Šunskai, Ilona ir Rimas Plečkaičiai, sodyba, vynuogės, obuoliai, riešutai