Žolelių mokytoja iš Tirolio
Moteris pasakoja, kad nuo 2005-ųjų gyveno ir dirbo Briuselyje, tada ir išvyko iš Lietuvos, o 2009 metais persikėlė į Austriją. Kaip pati pripažįsta, kol dirbo valdišką darbą, žolelės buvo jos aistra ir hobis. Jau daugelį metų ji pamišusi dėl jų, sveikos gyvensenos ir harmonijos su gamta.
„Persikėlusi į Austriją baigiau kursus „Žolelių mokytoja“ ir „Vaistažolės liaudies medicinoje“. Norint šioje šalyje užsiimti kokia nors veikla, būtina baigti kursus ar mokslus. Kai panorau tapti bitininke, mokiausi bitininkystės. Dar planuoju baigti kursą „Bičių produktai sveikatai“. Užsiimu individualia veikla: vedu žolelių kursus vokiečių, anglų ar lietuvių kalbomis. Nuomojame name įrengtą atostogų butą kalnų, slidinėjimo ir žolelių mėgėjams. Turiu daržą, sodą, šiltnamį, gausybę vaistažolių. Sodinu, renku, gaminu, eksperimentuoju. Labiausiai domina žolelės sveikatai, sveikai gyvensenai, sveikai mitybai. Taip mes ir gyvename. Ir dar – labai svarbu ekologija. Jau susikūrėme ekologiškus namus. Aš ir valau, ir skalbiu žolelėmis“, – taip save trumpai pristato J. Wittib, linkėdama skanių eksperimentų.
Vitaminai išlieka iki pavasario
Pasak pašnekovės, vertingiausi augalų turtai rudeninį – šaknys ir sėklos. Čia sukaupta visa, ko reikia sėkmingam augimui pavasarį. Daugiamečiai augalai savo turtą kaupia šaknyse ir sėklose, o vienmečiai – sėklose. Jose sutelkta ir apsauga nuo bakterijų, virusų, grybelių, vabzdžių ir kitokių pavojų. Ši apsauga labai naudinga ir mums. Norime ar ne, esame gamtos dalis, nesvarbu, kokiame civilizuotame žemės kampelyje gyvename.
Tikras vitaminų, mineralų sandėliukas yra ir šaknys bei šakniavaisiai. Viskas, ką augalas geriausio sukaupia iki rudens, atsiduria šaknyse ir ten išlieka iki pavasario. Sveikas maistas yra geriausias mūsų vaistas.
Jeruzalės artišokas
„Topinambas, gal ir nekviestas, bet jau savas, skanus ir naudingas augalas. Kad tai puiki ir sveika daržovė žinau jau seniai, darže jai skirtas nemažas plotas – auga kaip pašėlusi, jei leidi, veržliai plečiasi. Užtat ir gumbų duoda daugiau nei galim suvalgyti. Mūsų virtuvėje ji dar ne visai prigijusi, vis ieškau būdų, kaip skaniai paruošti ir… kad „nepūstų vidurių“.
Topinambas dar vadinamas Jeruzalės artišoku – puikus maistas diabetikams ir ne tik jiems. Renku lapus ir gumbus. Mano vyras turėjo II tipo diabetą, bet pakeitęs gyvenimo būdą ir, svarbiausia, mitybą bei atsisakęs diabetą gydančių tablečių, per mažiau ne trejus metus tapo visišku „ne diabetiku“. Tačiau džiovintų topinambų lapų arbatėlę, paskanintą mėtomis ar melisa, vis dar užplikau...“ – patirtimi dalijasi Jolanta.
Vartojami žali ir apdoroti
Žolelių mokytojos teigimu, topinambuose gausu geležies, kalio, inulino. Jei vartosime žalius, pradžioje gali pūsti vidurius, tad verta pabarstyti kmynų, krapų sėklomis ar po valgio išgerti kmynų, krapų, pankolio arbatėlės.
Topinambus rinkti labai paprasta. Tiesiog ištrauki augalą, o ant šaknų kabo gumbai.
Juos galima vartoti žalius: sutarkuotus burokine tarka ir paskanintus citrina.
Galima paruošti ir traškučius. Supjaustykite griežinėliais, šiek tiek apipurkškite aliejumi, apibarstykite druska ir kepkite orkaitėje, kol gražiai paskrus ir traškės. Gaunasi saldžiai sūrūs traškučiai.
Paprastesnis būdas – kepti orkaitėje. Perpjovus išilgai per pusę, reikia šiek tiek patepti aliejumi arba sviestu, pabarstyti prieskonine druska, čiobreliais, išdėlioti ant kepimo popieriaus ir kepti apie 30 min. iki 175 °C įkaitintoje orkaitėje (įkaitinkite iš anksto).
Itin maistingi gumbai išlieka gaminami garuose arba išspaustos sultys.
Rauginti topinambai
Jolanta prisipažįsta, atradusi raugintų topinambų receptą. Fermentuoti siūlo tam, kad nepūstų vidurių, nes rūgdami praranda dalį inulino, lengviau virškinami.
„Topinambus rauginu panašiai, kaip ir agurkus, tik trunka ilgiau, nes raugiu du kartus. Pirmo raugimo vandenį nupilu, nes jame būna išsiskyręs inulinas. Po to procesą kartoju“, – apie kelias detales užsimena pašnekovė. Bet viskas iš eilės:
1. Topinambus gerai nuplauname šepetėliu.
2. Į indą, kur fermentuosiu / raugsiu gumbus (naudoju plastikinį maistinį kibirą) sudedu tai, ką turiu: krapų kotus, krieno viršūnėles, serbentų ir vyšnių lapus. Galima naudoti ir džiovintus.
3. Ant žolelių sudedu nuplautus topinambus ir užpilu druskos tirpalu (1 l vandens / 1,5 šaukšto stambios akmens druskos) tiek, kad apsemtų.
4. Uždedu lėkštę ir prislegiu akmeniu, kad gumbai neiškiltų virš vandens. Laikau apie savaitę, kol viršuje atsiranda burbuliukų, putų.
5. Tada skystį nupilu, topinambus praskalauju, žoleles taip pat, ir vėl užpilu šviežiu druskos tirpalu – 1 l vandens / 1,5 šaukšto druskos. Laikau apie 4–5 dienas.
6. Skystį nukošiu į puodą ir užkaitinu iki 80 °C temperatūros.
7. Topinambus nuskalauju ir sudedu į stiklainius, padalinu išrūgusias, nuskalautas žoleles.
8. Papildomai į kiekvieną stiklainį dedu po česnako skiltelę ir ąžuolo lapą (turiu prisidžiovinusi).
9. Užpilu karštu fermentuotu tirpalu, uždarau ir išnešu į rūsį.
„Žinoma, prieš uždarydama, paragavau. Skanu. Druska dar nebuvo nelabai įsigėrusi, o dėl krapų skonis priminė raugintus agurkėlius. Labai smalsu, koks skonis bus po kelių mėnesių“, – nekantrauja J. Wittib sužinoti, ar eksperimentas pavyks, ar rauginti gumai patiks šeimai. Ir jau svarsto, kad turėtų būti skanu užpylus marinatu, paskanintu aitriąją paprika, ciberžole, pipirais.
Tiesiai iš daržo
„Topinambas puikiai maitina mūsų gerąsias bakterijas, bet turi labai mažai kalorijų – vadinasi, esame sotūs, bet ne storėjame. Taip pat augalas turtingas geležies“, – sako Austrijoje gyvenanti žolelių mokytoja. Patartina gumbus valgyti su kažkuo, kas turi vitamino C, pavyzdžiui, užsigerti sultimis, pašlakstyti citrinos sultimis ar valgyti su šviežiomis salotomis, tuomet organizmas geriau įsisavina geležį. Gumbai puikus maistas diabetikams, o džiovinti lapai tinka arbatėlėms.
Šis augalas gerai atlaiko ir –30 °C šalčius, bet iškastas greitai išdžiūsta, todėl laikyti Jolanta pataria drėgname smėlyje, o jei žemė žiemą neužšąla, tai galima bet kada pasikasti tiesiai iš daržo.
Elektroninio žurnalo „Rasos“ informacija
Jolantos WITTIB nuotr.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.