Traškioji sultenė – ir šiltnamiui, ir lysvei

Sveikesnė negu manome

Salotinė sultenė (lot. Valerianella locusta; angl. corn salad, lamb lettuce, nut lettuce) ir mūsų krašte jau pamėgta lapinė daržovė. Šis traškus ir sultingas, nelinkęs gelsti augalas žaliais ovaliais lapeliais išskirtinis riešutų ir citrinų poskoniu, tačiau kai kuriems nepatinka vos juntamas kartumo ir rūgštelės skonis.

Maistingomis ir vaistingomis savybėmis salotinė sultenė gali lygiuotis į vertingiausias daržoves. Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistų duomenimis, salotinėse sultenėse yra daug beta-karotino – antioksidanto, kuris organizme virsta vitaminu A. Šis vitaminas turi įtakos geležies apykaitai, imuninės sistemos sveikatai, augimui, regėjimui ir gerai odos sveikatai. Sultenės yra geras vitamino C šaltinis.

Pabrėžtina, kad salotinėse sultenėse yra 5 kartus daugiau pro-vitamino A karotinoidų ir 3 kartus daugiau vitamino C nei paprastose salotose.

Kuo žalesni lapai, tuo daugiau naudos sveikatai. Salotinės sultenės turtingos vitamino B6, kuris svarbus optimaliai smegenų veiklai ir gerai organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Vitaminas B6 padeda apsaugoti širdį ir neuronus. Manganas – mineralas, randamas salotinėse sultenėse, padidina kaulų tankį, padeda išvengti osteoporozės. Sultenėse daug kalio, kuris stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Salotinės sultenės naudingos širdies ir kraujagyslių, smegenų veiklai, slopina uždegiminius procesus, gerina virškinimą, regėjimą ir odos būklę.

Nereikli ir pikantiška

Klaidingai galvoja tie, kurie mano, kad užsiauginti sultenių sunkoka ir netgi gali nepavykti. Iš tiesų jos auga panašiai kaip ir įprastos salotos. Antai Kauno rajono Akademijos gyventoja, buvusi ŽŪA darbuotoja Genovaitė Kudrevičienė salotinių sultenių pasisėja dar anksti pavasarį dėžutėse, vėliau pikiuoja ir perkelia į šiltnamį ar lysvę. Kai oras atšyla, sultenių tiesiai į lysvę (apie 1 cm gyliu) galima pasisėti bet kada, patartina nuo balandžio vidurio. Užaugti prireikia apie 60 dienų. Tačiau svarbu suskubti pasiskinti dar prieš žydėjimą.

Pasitaiko, kad jų pasiraškyti galima net žiemą, mat sultenės nebijo šalnų, o tai vienas didžiausių pliusų. Kitąmet jos gali išdygti netgi nesėtos. Beje, sultenės greitai ir sodriai užauga ir ant palangių.

Kai kuriuose šiltuose kraštuose suktos sultenių kasos vešliai plečiasi, driekiasi kaip piktžolės, tačiau neužgožia kitų augalų, kukliai išnaudodamos tarpelius, dėl to kartu pagražina bendrą vaizdą. Daržams tai dar vienas privalumas. Nuo seno sultenės pamėgusios Viduržemio jūros pakrantę, kur jas atrado ne tik europiečiai.

Nors G. Kudrevičienė smarkiai sultenėmis nesusižavėjo, pripažįsta, kad šios gaivios salotos gerina virškinimą, stiprina imunitetą. Ant jos šeimos stalo sultenės išbandžiusios įvairius variantus: „Nors pačios sultenės pasižymi riešutų skoniu, jos tinka su riešutais ar skrudintomis saulėgrąžomis, bet nedera su svogūnais. Ypač skanios sultenės su Pekino kopūstais, dar kiek įspaudus citrinos sulčių, aliejaus, bet ne grietinės. Tinka su mandarinais, apelsinais, obuoliais.“

Salotinės sultenės šiandien populiarios ir tokiuose Vakarų Europos kraštuose, kaip Škotija. Šios šalies gyventojos lietuvės Eglės pastebėjimu, sultenių visada galima rasti prekybos centruose. Jos šeima dažnai gardžiuojasi sultenėmis, įkomponuotomis į salotų mišinukus su gražgarstėmis (rukolomis) ir vadinamaisiais mangoldais (lapiniais burokėliais – ne tik raudonais, bet ir baltais). Šie mišinukai aba vienos sultenės tarp škotų – dažnas sumuštinių, virtų kiaušinių, mėsos patiekalų priedas.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Pixabay.com nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.