Trąšos – vis dar galvos skausmas

Tokia politika

Kaimyninė šalis Lenkija ištiesė pagalbos ranką verslams, tarp jų – ir trąšų gamintojams, sunaudojantiems daugiausia energijos. Tam bus skirta 5 mlrd. zlotų (per 1,1 mlrd. Eur). Manoma, kad dėl šios priežasties Lenkijoje pigs ir trąšos. „Ūkininko patarėjas“ Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasiteiravo, ar mūsiškiai trąšų gamintojai taip pat bus paremti. Anot ŽŪM, Lietuvos trąšų gamintojams paramos skirti neplanuojama.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Aušrys Macijauskas teigė manąs – jei trąšų kainos išliks aukštos, o grūdų mažės, nes yra tokia tendencija, gali atsitikti taip, kad šiemet ūkininkams nepavyks uždirbti pelno. „Sudėtinga pasakyti, kaip viskas klostysis. Kaimyninės valstybės tvarkosi kitokiu būdu. Pavyzdžiui, Lenkijos žemės ūkio politika visada buvo daugiau orientuota į gamybos skatinimą. Todėl mes nuolat prarandame savo pozicijas. Aišku, tuomet neverta stebėtis, kodėl Lietuvoje maisto produktai brangsta labiausiai Europoje. Tai – tokios politikos išdava“, – ŪP sakė A. Macijauskas. Jis teigė, kad šiuo metu, besiruošdami pavasario darbams, dalis ūkininkų perka trąšas, dalis – ne, nes tikisi, kad jos pigs, kaip pinga dujos. Pagal dabartinę dujų kainą ir trąšos turėtų būti gerokai pigesnės. Tačiau jos nepinga. Azotinių ir visų kitų trąšų kaina išlieka stabiliai aukšta, nors skirtingi pardavėjai jas ir parduoda skirtingomis kainomis. „Kokios bus kainos? Sunku pasakyti, nes neaišku, kas jas lemia“, – akcentavo LGAA prezidentas.

Laukia pavasario

Trąšų pirkimo ir grūdų pardavimo rizikas visada išskirstantis stambus Anykščių r. ūkininkas Romualdas Kubaitis jau yra įsigijęs dalį amonio salietros už padorią kainą. „Jei būčiau visas trąšas pirkęs po 1 150 Eur/t, tai būtų nuostolis. Laukiame, kokios kainos bus pavasarį. Jei jos nukris – išlošime. Kai bus trąšų poreikis, galbūt koks laivas į uostą atplauks, gal bus staigus išpardavimas, gal karas baigsis ir situacija pasikeis. Dabar geriausias variantas – laukti“, – pripažino vyras.

Ukmergės r. ūkininkas Ramūnas Skapas dar neįsigijo amonio salietros, nes tikisi, kad trąšos bus pigesnės. „Rinkose pinga dujos, todėl ir gamybos kaštai turi mažėti. Visi laukia, kada atpigs trąšos, tarp laukiančiųjų esu ir aš. Gal įmonės išparduos brangesnę produkciją, kurią pagamino, vėliau produkcija bus pigesnė. Tikiuosi, kad nebus brangiau, todėl nėra ko skubėti“, – ŪP sakė R. Skapas. Jis, analizuodamas grūdų rinką, nuogąstauja, kad šiemet pardavimų kainos bus ryškiai prastesnės. Todėl augalininkų „įšokimas į vežimą“ su brangiomis trąšomis nulemtų liūdną ateitį. „Buvau kalbėjęs su „Achemos“ vadybininkais, ypač gerų pasiūlymų azotinėms trąšoms iš jų neišgirdau. Kainos pernykščio lygio. Tai yra brangu“, – nusivylimo neslėpė ūkininkas.

Vieni išlošia, kiti – pralaimi

Jaunas Anykščių r. ūkininkas Mindaugas Kavoliūnas pasakojo, kad rudenį vadybininkai vienbalsiai tvirtino, jog ateityje amonio salietros gali trūkti. Todėl jis suskubo įsigyti dalį trąšų. „Trąšų gamyba buvo sustabdyta. Buvo neramu. Brangiai už jas mokėjau, po 1 000 Eur/t. Kitą dalį azotinių trąšų pirkau prieš Naujuosius metus ir mokėjau po 800 Eur/t. Trąšų dar reikia, tačiau rizikuosiu ir nepirksiu. Lauksiu pavasario. Galvoju, gal tona kainuos 700–800 Eur, bet žinote... Prieš dvejus metus nebūčiau pasakęs, kad salietra kainuos daugiau nei tūkstantį eurų“, – atviravo pašnekovas, pridurdamas, kad ne tik trąšų, bet ir grūdų kainos yra nenuspėjamos. Pasak M. Kavoliūno, II klasės kviečiai superkami po 265 Eur/t. „Taip, kaip darydavome anksčiau, dabar daryti nebeišeina. Negalime maksimaliai laimėti“, – pripažino ūkininkas.

Didžiąją dalį reikalingų trąšų yra įsigijęs ir Molėtų r. ūkininkas Andrius Arlauskas. Jis trąšų perka vasarą – tokia jo taktika. „Trąšos būna pigiausios, kai niekas negalvoja apie jų pirkimą. Azotinių trąšų įsigijau po 720 Eur/t. Pavasariniam tręšimui užteks, o paskui – žiūrėsime. Jei niekas nepasikeis, gal trąšos ir atpigs. Tačiau neaišku, kaip bus“, – svarstė A. Arlauskas. 

Paprastas atsakymas

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) viceprezidentas, Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius šios savaitės pradžioje grįžo iš Vokietijoje vykusios „Žaliosios savaitės“, kurioje jam teko galimybė pasikalbėti su Europos Sąjungos (ES) komisaru Janusz Wojciechowski, atsakingu už žemės ūkį. „Susitikome su komisaru prie Lenkijos ekspozicijos. Esame asmeniškai pažįstami, tai paklausiau, ką jis kalbėjo Lenkijos televizijai, ir tik po to pasikalbėjome. Į klausimą, kas laukia Europos žemės ūkio, atsakymas buvo paprastas – bus nelengva, sunkiau nei pernai. Juk grūdų kainos tragiškai nukrito, rapsų – daugiau negu tragiškai, o mūsų resursų kainos į normalesnes vėžes juda labai lėtai“, – ŪP sakė Z. Aleksandravičius.

Pasak LŪS vicepirmininko, rudenį buvo kreiptasi į Europos Parlamentą ir Europos Komisiją, kad būtų panaikintas draudimas pirkti trąšas iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip padaryta buvo, tačiau, kas juo pasinaudojo? Mūsų šalis trąšų nepirko. „Yra ne vienas pavyzdys, kai kitos šalys jas pirko ir perpardavė mūsų verslininkams. Dabar kainos traukiasi, ir stipriai. Manau, tie, kas prekiauja trąšomis, yra jų prisipirkę gerokai didesnėmis kainomis, nes tikėjosi, kad tokios kainos laikysis ilgai. Todėl jų nenuleidžia, nors supranta, kad laiko liko visai nedaug. Daugiausia – 2 mėnesiai iki darbų pradžios, o ūkininkai „spirga“. Jie yra tokie: kol neturi trąšų pasidėję „po lova“, tol neužmiega, vartosi ir apie jas galvoja“, – drąsiai kalbėjo Z. Aleksandravičius.

Jis minėjo, kad dėl širdies ramybės didžioji dalis ūkininkų jau yra įsigiję trąšų aukštomis kainomis, nes pardavėjai visą laiką jiems „varė siaubą“.

Nekalba apie gamybos didinimą

LŪS viceprezidentas domėjosi kviečių supirkimo kainų prognozėmis. Manoma, kad derliaus nuėmimo metu tona kviečių gali kainuoti apie 260 Eur. Todėl nesudėtinga suskaičiuoti, ką patirs grūdų augintojai.

„Mūsų valdžiai labai patinka, kai dalis ūkininkų tikina, kad gali užauginti derlių be trąšų. Tada mūsų valdžia ploja rankomis ir sako: „Štai čia sprendimas! Apsieikime be trąšų, be chemijos.“ Turiu literatūros, nemažai jos atsivežiau iš Vokietijos, kurioje rašoma, kad produkcija, auginant ją be trąšų arba naudojant minimalų jų kiekį, sumažėja iki 40 proc. Reiškia, visų kultūrų derliaus sumažėjimas yra neišvengiamas, – ŪP dėstė pašnekovas. – O jei produkcijos kainos krinta? Jei mes pulsime stačia galva ir, kaip aš sakau, prisivirsime sau košės? Tuomet valdžia sakys: „Kas sakė, kad galite užauginti? Tai auginkite dabar.“ Mums bus pasakyta, kad mes paramą grūdų augintojams pamirštume. Netikiu mūsų valdžia, ŽŪM sprendimais, nes jie vykdo visai kitą politiką. Apie gamybos didinimą arba bent išlaikymą niekas net nešneka. Tad gan greitai sprendimai, kurie dabar jau yra priimti arba priimami, atsidurs ant mūsų kaimo žmonių sprando. Tą problemą, kurią šiandieną matome, kol kas jaučia tik saujelė žemdirbių. O kiti mano, kad kaip nors pragyvens, praslys. Jie dar nesupranta, kad taip padaryti nepavyks.“

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 13, 2023 m. sausio 31 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.