Trąšų kainos krito, bet žemdirbiams vis tiek brangu

Metų sandūroje sparčiai kritusios trąšų kainos pastarosiomis savaitėmis beveik stabilizavosi. Vis tik ekspertai svarsto, kad ateityje jos dar gali mažėti, nes pingantys grūdai ir žlungančios ūkininkų viltys dėl pajamų mažina trąšų paklausą.

Pasak vasarį paskelbtos Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamento (USDA) ataskaitos, palyginti su 2022 m. kainomis, išlaidos trąšoms pernai sumažėjo 17,5 proc. Ir nors šiais metais USDA prognozuoja išlaidų trąšoms padidėjimą, jis, manoma, bus mažesnis nei 2022 m., kai buvo išleista 36,8 mlrd. USD.

Trąšų paklausa, tikimasi, augs, bet labai nežymiai, vos 1–2 proc. Ir atpigusios jos vis dar labai brangios, palyginti su grūdų kainomis. Be to, Europos ūkininkai atsargiai vertina pirkimą, atsižvelgdami į nepalankias rinkos prognozes, o tai daro įtaką trąšų rinkos apsukoms ateityje.

Chemijos ir energetikos rinkas sekančios „Independent Commodity Intelligence Services“ trąšų rinkos ekspertas Markas Milamas pastebi, kad „didysis pirkimas“ įvyko jau rudenį, kai ūkininkai galėjo pasinaudoti mažesnėmis kainomis. Tačiau dalis jų, reaguodami į grūdų kainų nuosmukį, dar nebuvo apsisprendę, ką sės kitą sezoną, ir trąšų įsigijo mažiau. Mažesnį pirkimą sąlygojo ir tai, kad dauguma žemdirbių neturi kur ilgesnį laiką tinkamai, pagal taisykles sandėliuoti trąšų.

Trąšų rinkos susitraukimą pastebi ir Lenkijos gamintojai. 2023 m. šios šalies mineralinių trąšų eksporto apimtys, palyginti su 2022 m., sumažėjo 12,5 proc. ir sudarė 2,16 mln. t. Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto ekspertas dr. Arkadiuszas Zalewskis teigia, kad eksporto sumažėjimas visų pirma buvo susijęs su 2023 m. I pusmečiu (jis sudarė beveik 30 proc. per metus). Tai ekspertas sieja su mažesne trąšų paklausa šalyse, kurios yra svarbiausios Lenkijoje gaminamų trąšų gavėjos.

Pernai didžiausias mineralinių trąšų kiekis iškeliavo į Ukrainą. Ten eksportuota 731 tūkst. t mineralinių trąšų, t. y. 33,8 proc. viso Lenkijos eksporto. Eksportas į Vokietiją sudarė 22,2 proc., Čekiją – 9,4 proc., Jungtinę Karalystę – 5,4 proc., Slovakiją – 3,7 proc., Lietuvą – 3,5 proc., Daniją – 2,3 proc. Pasak dr. Arkadiuszo Zalewskio, Ukraina iš Lenkijos sudėtinių trąšų pernai importavo 296 tūkst. t (net 66,8 proc. viso lenkų eksporto), o azoto trąšų – 383 tūkst. t (24,1 proc.).

Kainoms įtakos turi geopolitinė situacija

Pagrindinių trąšų – azoto, fosforo ir kalio – rinkose vyksta šiek tiek skirtingi procesai, priklausomi nuo to, kur ir kaip trąšos gaminamos.

Azoto trąšos gaminamos plačiai visame pasaulyje. Jų kainai didelės įtakos turi gamtinių dujų kaina, kuri smarkiai išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Trąšų instituto Arlingtone (JAV) vyresnioji ekonomistė Veronica Nigh tvirtina, kad azotą gaminančios šalys paprastai sunaudoja didžiąją dalį savo pagaminamo kiekio ir tik apie 10 proc. produkcijos eksportuoja. Bet išaugusios gamtinių dujų kainos apribojo azoto gamybą ir šalys atsigręžė į pasaulinę tiekimo rinką. Pasak ekspertės, tai sutrikdė pasaulinį prekybos azotu balansą bei darys įtaką šių trąšų kainoms ir 2024 m.

Dideli geopolitiniai pokyčiai gali turėti didelį poveikį fosforo ir kalio trąšų rinkai. Yra tik keli pagrindiniai fosforo trąšų eksportuotojai: Kinija, Marokas, Rusija, Saudo Arabija ir JAV, daugiau nei 50 proc. pasaulinės produkcijos suvartojama šalyse, kuriose jos ir gaminamos.

Beveik 75 proc. pasaulinės kalio trąšų produkcijos yra eksportuojama. 90 proc. šio eksporto yra iš Kanados, Rusijos, Baltarusijos, Izraelio ir Vokietijos. Net pusę pasaulinės kalio trąšų rinkos užima Kanada. Rusija bei jos kaimynė Baltarusija ir toliau kelia problemų dėl trąšų tiekimo, prie šių trikdžių prisideda dar karas tarp Izraelio ir „Hamas“, nes Izraelis yra vienas pagrindinių kalio trąšų eksportuotojų.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.