Galimybės skirtingos
Trąšų kainos tiesiogiai veikia grūdų savikainą, todėl žemdirbiai atidžiai stebi bet kokį didesnį krustelėjimą trąšų rinkoje ir bando „pagauti“ palankiausias kainas, tačiau toli gražu ne visada jiems pavyksta išlošti. „Trąšų rinka – sunkiai nuspėjama, būna, kad dujos brangsta, o trąšos atpinga, todėl tikrai kartais tampa sudėtinga suprasti, kodėl trąšos brangsta ar pinga“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Jurbarko r. ūkininkų sąjungos (JRŪS) pirmininkas Raimundas Jovarauskas.
Trąšų pardavėjai pastebi, kad Lietuvos ūkininkai yra linkę pirkti trąšas metų pabaigoje, kai jos neretai atrodo pigesnės, tačiau taip elgiasi ne visi, nes žemdirbių finansinės ir kitokios galimybės – labai skirtingos.
„Dalis ūkininkų trąšas perka rudenį, kiti laukia pavasario. Pats irgi taip elgiuosi, nes neturiu galimybių jų sandėliuoti, o trąšų lauke juk nelaikysi“, – atviravo R. Jovarauskas. Ūkininkas teigė, kad pernai bandė grįžti prie buvusių tręšimo normų, nes sumažintas tręšimas mažino grūdų kokybę. Kaip elgsis šiemet, priklausys nuo trąšų kainų, kurios jau ima kopti aukštyn.
„Trąšos ir dyzelinas sudaro pagrindinę grūdų auginimo savikainos dalį. Degalai jau pabrango, tai ir trąšų kaina iškart kyla. Tik mūsų užauginta produkcija taip greitai nebrangsta, priešingai – kviečiai pradėjo pigti. Jeigu trąšos per daug išbrangs, vėl mažinsime normas ir turėsime prastesnį derlių. Taigi, kokia bus kaina, tiek ir tręšime. Jeigu dar gamta įsikiš ir nieko gero neprikulsime, bus visai liūdna“, – konstatavo JRŪS pirmininkas.
Smogė kainų kalneliai
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) pirmininkas Mantas Župerka pastebėjo, kad trąšų kainos jau nusirito nuo buvusių didžiulių aukštumų, tačiau jos vis tiek stipriai „kandžiojasi“ ir yra apie 70–80 proc. brangesnės, nei buvo prieš karą Ukrainoje. „Jeigu anksčiau 1 t azotinių trąšų galėjai nupirkti už 180 Eur, dabar – jau už 320–350 Eur/t. Tai visgi žiauriai didelė kaina. Aišku, visi skaičiuoja, pardavėjai nori parduoti kuo brangiau, o ūkininkai – įsigyti kuo pigiau. Jie dabar skatina pirkti trąšas, bet reikia nepamiršti, kad jie skatino pirkti ir tada, kai azotinės trąšos kainavo 1 200 Eur/t“, – teigė ŪP pašnekovas. Ūkininkas pripažino, kad jo ūkis turi karčios patirties apsirūpinant trąšomis – rudenį pirko po 730 Eur/t, o pavasarį jos kainavo po 400 Eur/t.
„Tai turėjo didelės įtakos finansiniam 2023 m. rezultatui – metai buvo nuostolingi“, – neslėpė javų augintojas.
Trąšų kainų kalneliais pačiuožinėjęs M. Župerka mano, kad, perkant trąšas, kaip ir parduodant grūdus, reikia skaidyti riziką, tuomet galima išvengti didesnių bėdų ir praradimų, kai trąšų kainos pasikeičia kone perpus ir smogia ūkiui. „Mūsų ūkis yra apie 35 proc. apsirūpinęs trąšomis, laukiame ir stebime situaciją, gal pirksime dabar, o gal lauksime pavasario“, – teigė KKŪS pirmininkas.
Daug išlaidauti trąšoms ūkininkai nenori, juolab kad jau kyla nerimas dėl būsimo derliaus – Vidurio Lietuvoje stebimas kritiškai žemas vandens lygis, todėl gali ištikti sausra. Aišku, nerimauti dar per anksti, bet nukentėję ūkiai stebi visus ženklus, kurie gali turėti įtakos derliui.
Pateikia ir staigmenų
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas pastebėjo, kad tie ūkininkai, kurie turi finansinių „lašinių“, jau yra prisipirkę reikiamų trąšų, o tie, kurie turi vienokių ar kitokių sunkumų, lauks pavasario. „Manau, kad mūsų krašte trąšomis yra apsirūpinę daugiau kaip 50 proc. ūkių, o kiti – dar ne. Nemažai tokių, kurie dar nėra atsigavę po 2023-iaisiais derlių suniokojusios krušos, ūkių finansiniai balansai – neigiami. Jie trąšas iš pardavėjų ims prieš pat tręšimą, nes firmos taiko atidėjimus su gana dideliais procentais. O jeigu dėl trąšų eitų skolintis į banką, ten irgi nėra pačios geriausios palūkanos, nors bankininkai trimituoja, jog jos kažkiek sumažėjo. Visgi tai nėra patrauklios sąlygos skolintis apyvartinėms lėšoms, nes pinigai yra brangūs“, – situaciją komentavo ŪP pašnekovas.
Pats javų augintojas trąšomis jau yra apsirūpinęs – ir mineralinėmis, ir organinėmis. Tikėtina, kad toks sprendimas bus naudingas, nes dėl pabrangusio dyzelino, dujų ir kitų aplinkybių trąšų kainos judės aukštyn. Kita vertus, anot A. Navicko, rinka gali pateikti ir staigmenų. „Būna ir taip, kad iš anksto nusiperki, o pavasarį jos atpinga, arba priešingai. Tad nežinai, kada išloši, o kada praloši“, – pastebėjo javų augintojas.
Jis svarstė, kad ir šiemet gali būti visokių posūkių trąšų rinkoje. „Kalbama, kad į Lietuvą yra įvežta per daug amonio sulfato, tai jo kaina gali ir mažėti. Bet ūkininkai nežino, kaip elgsis prekybininkai. Šių trąšų, matyt, niekas nenorės palikti kitiems metams, tad gal kas ir išloš, pirkdamas trąšas antrajam tręšimui, o gal ir praloš. Čia niekam negali patarti, nes nuspėti yra sudėtinga“, – samprotavo LŪS atstovas.
Javų augintojas užsiminė, kad ūkininkai kruopščiai skaičiuoja išlaidas, atlieka dirvožemio tyrimus, todėl trąšų naudojimas yra tikslus ir racionalus. „Pavasarį, matydami javų potencialą, ūkininkai siekia, kad kultų maistinius grūdus, o tokių be azotinių trąšų neužauginsi – iš pelų duonos nebus. Bet augintojai azotines trąšas pasėliams dalija kaip kokią šventąją komuniją, nes trąšos brangios“, – vaizdingai palygino A. Navickas.
Šokdina ir politika
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 17 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.