Trąšų planas: grįžtame į senovę?

Antradienio popietę ES žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas pristatė veiksmų planą, kuriuo Europos Komisija siekia sumažinti priklausomybę nuo trąšų iš už ES ribų. Tačiau portalas „Politico“ gerokai aplenkė Ch. Hanseną ir jau ryte pasirodžiusiame straipsnyje išdėstė priemones, kurių Komisija ketina imtis.

„Politico“ rėmėsi nutekėjusiomis veiksmų plano juodraščių versijomis.

Priklausomybė nuo trąšų iš ne Europos šalių jau kėlė susirūpinimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau karas Irane tik padidino problemą. Anksčiau šiais metais Komisija jau įvedė neapmokestinamas kvotas amoniakui, karbamidui ir tam tikriems azoto turintiems trąšų produktams iš trečiųjų šalių.

Europa didžiąją dalį savo trąšų gamina iš importuojamų dujų. Kai vasario pabaigoje užsidarė Hormūzo sąsiauris, dujų kainos šoktelėjo, o pasaulinės trąšų rinkos susitraukė, todėl kainos maždaug 70 procentų viršijo 2024 m. lygį.

Protestas

Europos administracija taip pat svarstė galimybę ilgam laikotarpiui sumažinti arba net panaikinti anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo (CBAM) importo mokestį už anglies dioksido išmetimą skatinančias trąšas. Tai jau ne kartą deklaruotas Europos ūkininkų asociacijos „Copa-Cogeca“ pageidavimas.

Tačiau ši priemonė, matyt, pernelyg prieštarauja Europos Komisijos klimato ambicijoms ir, anot „Politico“, todėl nėra įtraukta į antradienį pristatytą veiksmų planą. Todėl „Copa-Cogeca“ surengė protestą Strasbūre, kur Ch. Hansenas pristatinėjo savo planą, informuoja „Nieuwe Oogst“.

Europos Komisija taip pat nepritaria Rusijos ir Baltarusijos trąšų importo tarifų sustabdymui dėl „politiškai jautraus klausimo“, kadangi papildomos pajamos būtų nukreiptos į Rusijos karo pramonę.

Tad, Komisijos manymu, galvijų mėšlo perdirbimas išlieka pagrindine galimybe. Geriausiai žinomas tokios alternatyvos pavyzdys yra vadinamasis RENURE (ang. REcovered Nitrogen from manURE), tai yra mineralinės azoto trąšos, sudėtingu technologiniu būdu pagamintos iš mėšlo.

Įtakingas EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Herbertas Dorfmannas teigė, kad mėšlas galėtų būti dalis sprendimo, bet ne vienintelis: „Mėšlas gali būti indėlis, bet jis niekada negali pakeisti karbamido ar azoto pagrindu pagamintų trąšų“.

Žaliųjų frakcijos europarlamentaras Thomas Waitzas iš Austrijos teigė, kad Komisijos veiksmai nepakankamai griežti: „Kiek dar mums reikia žadinimo skambučių? Mes nuolat kalbame apie krizes – energetikos, maisto, geopolitines – bet ignoruojame pagrindinę priežastį: mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro trąšų“...

Pagalbos nebus

Be to, Europos Komisija siūlo iš dalies pakeisti Nitratų direktyvos nuostatas dėl azoto panaudojimo dirvožemio atkūrimui, įskaitant leidimą naudoti azotą iš mėšlo regionuose, kuriuose vandens tarša yra problema. Šios nuostatos būtų taikomos ir digestui – biodujų gamybos šalutiniam produktui.

Tačiau to neįmanoma sutvarkyti per naktį. Kritikų teigimu, Trąšų veiksmų planas remiasi priemonėmis, kurios buvo rengiamos jau daugelį metų. Tačiau, kaip pranešama, jis nesiūlo jokios pagalbos dėl milžiniškų išlaidų, su kuriomis ūkininkai netrukus susidurs pirkdami trąšas artėjančiam auginimo sezonui.

„Ūkininkai tikisi ryžtingų veiksmų“, – „Politico“ sakė Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto pirmininkė Veronika Vrecionová. „Veiksmų planai nepadengs visų išlaidų. Ūkininkams reikia veiksmų, o ne pažadų. Atrodo, kad formuojasi planas be biudžeto sumos, blokuotos BŽŪP priemonės ir viena priemonė, kuri būtų padėjusi ūkininkams pirkti pigiau – CBAM sulėtinimas – jau paaukota Komisijos vidaus politikai“...

Skirtingos nuomonės

Vyresnioji žaliavų analitikė iš „Rabobank“ Doriana Milenkova teigė, kad Komisijos sprendimas parengti struktūrinį planą, o ne imtis skubių priemonių, yra pateisinamas. Trąšos dabartiniam sezonui jau buvo užtikrintos dar prieš karą. Vietos gamintojai apsisaugojo nuo dujų kainų rizikos. Importas ir toliau tekėjo.

„Šį derliaus sezoną ES trąšų krizės nėra, nes dauguma trąšų buvo gautos prieš konfliktą“, – teigė D. Milenkova. „Todėl Europos Komisija nesiėmė krizės priemonių, o tęsė jau rengiamą trąšų veiksmų planą.“

„Europos ūkininkai negali laukti dar vieno ilgalaikio veiksmų plano, kol gamybos sąnaudos toliau auga, o Europos trąšų gamybos pajėgumai nyksta“, – teigė José María Castilla iš didžiausios Ispanijos ūkininkų organizacijos ASAJA. – „Dabartinė krizė susijusi ne tik su kainomis, bet ir su strategine autonomija, aprūpinimu maistu ir Europos žemės ūkio išlikimu.“

Olandijos europarlamentaras Bertas-Janas Ruissenas EK Trąšų veiksmų planą vadina praleista proga: „Europos Komisija galėjo pasinaudoti šiuo planu, kad peržiūrėtų Nitratų direktyvą ir suteiktų daugiau galimybių pakartotinai panaudoti maistines medžiagas iš gyvulių mėšlo. Šiais laikais nesuprantama, kodėl ūkininkai turi šalinti gyvulių mėšlą ir pirkti brangias dirbtines trąšas. Pasenusios Nitratų direktyvos taisyklės turi būti iš dalies pakeistos.“

Šiuo metu vertinama Nitratų direktyva. Ar direktyva bus iš dalies pakeista, paaiškės tik po vasaros. Europos Parlamentas dar turi balsuoti dėl Trąšų veiksmų plano vėliau.

Parengė Ričardas Čekutis