Tręšimo ir APP žurnalų žabangose

Augalų apsaugos produktų (AAP) panaudojimo apskaitą pildyti paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) nustačiusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sulaukė žemdirbių pasipriešinimo dėl perdėm griežtų reikalavimų.

Pertekliniai reikalavimai

Į Akmenės rajono ūkininko Stanislovo Bačiulio jaukioje sodyboje surengtą diskusiją susirinko aktyviausi Akmenės, Joniškio, Kelmės ir Šiaulių rajonų žemdirbiai, atvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, LŪS Kelmės skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas, LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė bei Akmenės r. savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė, kuri vadovauja ir LŪS Akmenės skyriui.

Susirinkusieji karštai diskutavo dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko 2021 metų kovo 1 d. paskelbto įsakymo „Dėl augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Vienas iš pakeistų taisyklių punktų įsigalioja 2022 metų balandžio 5 d.  Ūkininkai atkreipė dėmesį į keletą esminių minėto įsakymo pakeitimų, kurie gali būti sunkiai įgyvendinami, kitaip tariant, žemdirbiams bus nelengvas kliūčių ruožas.

Žemės ūkio ministro K. Navicko naujame įsakyme teigiama: „Pakeičiu 92 punktą ir jį išdėstau taip: „Augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų panaudojimo privalo, prisijungęs prie paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per elektroninę bankininkystę, užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą.“

LŽŪKT augalininkystės konsultantės, agronomės Astos Kiminienės teigimu, reikalavimas AAP panaudojimo nurašymo žurnalą kiekvienam pildyti PPIS nepakeliama našta – tai sukels daugybę problemų, todėl būtina ieškoti alternatyvų ir kompromisų. Nupurškę pasėlius, AAP panaudojimo nurašymo žurnalą ūkininkai turi užpildyti kosminiu greičiu – per dvi darbo dienas. Prasidėjus purškimo ir tręšimo sezonui, ūkininkai negalvoja apie tai, kaip užpildyti žurnalą, jiems brangi kiekviena darbo valanda, kartais žemdirbiai pluša iki išnaktų.

Specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad ūkininkai, dalyvaudami priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, privalo per 5 dienas užpildyti Trąšų ir kalkinimo medžiagų naudojimo apskaitos žurnalą. Ūkininkai yra sutrikę: kaip teisingai užpildyti, jei naujus įsipareigojimus prisiima tik deklaravę pasėlius. Vieni supranta, kad pildomi tik toje priemonėje nurodyti laukai, kiti mano, kad reikia pažymėti visus tręšiamus ūkio laukus. Kyla klausimų, kaip reikės pildyti tuos žurnalus, mat situacija tokia: vieną žurnalą privaloma pildyti elektroninėje erdvėje, o kitą – popieriuje.

Ministerija užsidariusi savo „burbule“

Diskusijoje dalyvavę ūkininkai išreiškė daug priekaištų ŽŪM. Duonos augintojų teigimu, ŽŪM nutolusi nuo realybės, nežino ūkininkų problemų, gyvena savo „burbule“. Žemdirbiai rėžė kritikos ministrui K. Navickui ir stebėjosi, kodėl buvo pakeistos AAP saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės, kurias žemės ūkio ministras buvo patvirtinęs 2020 metų lapkričio 19 d. įsakymu. Kokią problemą ministras K. Navickas siekė išspręsti, kad pakeitė minėtąjį 92 punktą?

Akmenės r. ūkininkai, kuriems vadovauja savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja G. Gauronskienė, surašė du puslapius įvairių pastebėjimų dėl naujų reikalavimų įgyvendinimo. Diskusijoje dalyvavęs KRK pirmininkas V. Pranckietis svarstė, esą reikia manyti, kad bus atsižvelgta į ūkininkų pastabas ir bus ieškoma kompromisų. Negali būti perteklinių reikalavimų, kurie žemdirbius išmuša iš vėžių, trukdo jų darbui. Parlamentaras sakė, kad į Akmenės r. ūkininkų parengtus pastebėjimus dėl įvairių reikalavimų įgyvendinimo turi atsakyti ŽŪM.

Esminis klausimas: reikalavimas kiekvienam pildyti AAP panaudojimo žurnalą PPIS neįgyvendinamas, mat daugelis ūkininkų nemoka ir neturi galimybės jungtis prie informacinės sistemos. Ypač tai sudėtinga padaryti garbaus amžiaus ūkininkams, be to, gyvenantiesiems vienkiemiuose kyla problemų dėl prasto interneto ryšio, dėl įvairių techninių kliūčių kartais pradingsta duomenys, vėl viską tenka įkelti iš naujo. LŪS Joniškio r. pirmininkė L. Šermukšnienė sakė, kad rajone yra beveik tūkstantis ūkininkų, kurie dirba nuo 3 iki 30 ha. Šie ūkininkai nesinaudoja elektronine bankininkyste, patys PPIS nepajėgs užpildyti AAP panaudojimo žurnalų. Panaši situacija ir kituose rajonuose. Statistikos duomenimis, Lietuvoje vidutinis ūkininkų amžius – 58 metai.

Ministro įsakyme nurodyta, kad ūkininkams pildyti augalų apsaugos žurnalus turi padėti seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai. Kai vyksta pasėlių deklaravimas, šie specialistai yra labai užimti. Kada jie galėtų padėti ūkininkams? Ko gero, tektų dirbti viršvalandžius, paskirti ir savaitgalius. Kas už tokį titanišką darbą jiems sumokės? AAP panaudojimo žurnalą reikia užpildyti stebėtinai greitai – per dvi paras nupurškus. Kas neturintiesiems galimybės jungtis prie PPIS taip skubiai gali padėti užpildyti AAP žurnalą? Vėl ūkininkai bus įvaryti į kampą: nespėjusieji užpildyti minėto žurnalo sulauks sankcijų, bus baudžiami. Pasak ūkininkų, jei norima tik bausti, reikalavimas aiškus.

Akmenės r. ūkininkai pateikė siūlymą: jei norima tvarkos ir atsakomybės, būtina ieškoti alternatyvų, turi būti galimybė pildyti ir popierinį žurnalą, o informacinėje sistemoje duomenis būtų galima užpildyti metų pabaigoje.

Kalbėta, kad  ŽŪM turi konkrečiai paaiškinti, kaip pildyti trąšų nurašymo žurnalą, kurį reikia užpildyti per 5 dienas.Taip pat turi būti alternatyva arba labai aiškus paaiškinimas, kaip tą žurnalą pildyti, nes ūkininkams daug kas neaišku. LŪS Akmenės r. pirmininkė G. Gauronskienė sakė, kad žemdirbiams dėl tręšimo žurnalų pildymo kyla daug nerimo, tik nedidelė dalis jų kol kas išsamiau susipažinę su naujais reikalavimais. Pasak vedėjos, ūkininkai, įdėmiai išnagrinėję pakeistas taisykles, bus šokiruoti, nes dėl neįvykdytų reikalavimų jų lauks baudos, dėl galimų klaidų bus taikomos įvairios sankcijos.

Svarstė kompetencijos klausimą

Susirinkę keturių rajonų aktyvūs ūkininkai aptarė daug svarbių ir jiems rūpimų klausimų. Didelio ūkio savininkas Stanislovas Bačiulis kalbėjo, kad kasmet reikalavimų žiedas vis labiau spaudžia žemdirbių kaklą. Pati didžiausia problema ta, kai atsakingus postus ŽŪM ir kitose įstaigose užima nekompetentingi žmonės, kuriems nerūpi žemės reikalai.

S. Bačiulio teigimu, žemės ūkio ministras K. Navickas nežino, kaip spręsti žemdirbių problemas, ministerijoje esą žemiški reikalai užmiršti, valdžiai tokie dalykai neįdomūs. LŪS Joniškio r. pirmininkė L. Šermukšnienė buvo dar kategoriškesnė: esą ministras K. Navickas netinkamas einamoms pareigoms, todėl žemdirbiai rengiasi pareikšti jam nepasitikėjimą.

Ūkininkai plačiau kalbėjo apie tręšimo žurnalus, bet buvo aptartos ir kitos aktualios žemės ūkio problemos. LŪS pirmininkas R. Juknevičius sakė, kad tada, kai buvo svarstoma tręšimo žurnalų pildymo nauja tvarka, į diskusiją aktyviai įsitraukė ir LŪS, pateikė panašius argumentus, kokius tądien įvardijo keturių rajonų ūkininkų atstovai. Kodėl AAP panaudojimo žurnalai turi būti užpildomi per dvi dienas? Kitas svarbus aspektas: kai kuriems ūkininkams sudėtinga pildyti elektroninį žurnalą paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, jie to savarankiškai nesugeba padaryti, prisijungia tik kitų padedami. Pertekliniai reikalavimai ūkininkus baugina, kelia nerimą ir sumaištį.

Ūkininkų lyderis kalbėjo, kad ŽŪM dirba nekompetentinga komanda, kuriai pernelyg sudėtingi aktualūs žemės ūkio klausimai. R. Juknevičiaus teigimu, žemės ūkio ministras gali ir nebūti specialistas, bet pirmiausia turi būti geras vadovas ir gebėti sutelkti kvalifikuotų specialistų komandą, kuri plačiau matytų bendrą žemės ūkio vaizdą, pajėgtų projektuoti, kaip užbaigsime BŽŪP pereinamąjį laikotarpį ir pradėsime naują etapą iki 2027 metų, svarbu, kad specialistai pajėgtų priimti adekvačius ir apgalvotus sprendimus, skatinančius ūkių plėtrą bei pažangą.

„LŪS atstovauja didelei ir rimtai organizacijai, nedalyvauja politinėse intrigose, nenori būti tampomi kaip marionetės. LŪS turi savo nuomonę, savo darbą darysime ir principingai ginsime savo narių interesus, – ryžtingai kalbėjo R. Juknevičius. – Gaila, kad yra didžiulė atskirtis tarp tų, kurie turi sprendžiamąją galią, ir tarp tų, kurie tais įstatymais turi vadovautis. Iš ŽŪM išsireikalausime, kad atsakytų į LŪS pateiktus raštus. Dabar negauname jokio atsakymo. Mes nesame riaušininkai, esame rimta organizacija, kuri nori konstruktyviai diskutuoti.“

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė

2021-09-16