Tręšimo planai: ES ar LT biurokratų sukurtos žabangos?

Gyvulininkystę diskriminuoja

„Reikalavimas turėti tręšimo mėšlu ir srutomis planą – betikslis. Jis tik mažina gyvulininkystės ūkių konkurencingumą. Juk ne visi ūkininkai geba šį planą parengti. Už jo sudarymą ir prieš tai atliktus žemės, kuri bus tręšiama, tyrimus tenka kasmet nemažai sumokėti. Tai – papildomos, tačiau jokios naudos neduodančios išlaidos. Ūkininkai net ne visada tręšia pagal planą. Toks gyvenimas, – „Ūkininko patarėjui“ dėl prievolės turėti tręšimo mėšlu ir srutomis planus guodėsi Kauno r. Krivėnų k. pieno ūkio šeimininkė Regina Bernatonienė.

– ŽŪM teigia, kad sudaryti tręšimo mėšlu ir srutomis planą įpareigoja vadinamoji ES Tarybos direktyva dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (Nitratų direktyva), ir užsiciklinusi tvirtina, neva jis būtinas, siekiant, kad tręšiant nebūtų viršijama azoto ir fosforo junginių, esančių gyvulių mėšle ir srutose, koncentracija. Tačiau daug daugiau azoto ir fosforo yra mineralinėse trąšose. Tiems, kas jomis tręšia, kažin kodėl nebūtini tręšimo planai, jei neviršijama tręšimo norma. Kas vyrauja Lietuvoje – augalininkystė ar gyvulininkystė? Taigi pastaroji susiduria su nelygybe. Gyvulininkystei, mažesniam sektoriui nei augalininkystė, sunku apsiginti ir būti išgirstai.“

Ūkininkė priminė, kad iš pradžių šie planai buvo privalomi gyvulininkystės ūkiams, turintiems daugiau nei 50 ha. Vėliau ŽŪM nuleido kartelę iki  30 ha.

Ne planas, o žiniaraštis

Telšių r. ūkininkų sąjunga (TRŪS) vienija nemažai pieno ir mėsinių galvijų ūkių savininkų. Jos pirmininkė Zita Dargienė reikalavimą turėti tręšimo mėšlu ir srutomis planus vadino didele gyvulininkystės ūkių problema, kilusia dėl ŽŪM darbuotojų nemokšiškumo ir įsigalėjusio valdininkų tendencingumo didžiąją dalį kaltės dėl aplinkos taršos, išmetamo CO₂ kiekio priskirti galvijams.

„Tokie planai visiškai nelogiški ir nereikalingi. Lietuvoje nėra nė vieno ūkininko, tręšiančio pagal sudarytą tręšimo mėšlu ar srutomis planą. Juk dažniausiai aplinkybės pasikeičia ir yra patręšiami kiti laukai, – panašiai, kaip R. Bernatonienė, ŪP aiškino ir Z. Dargienė. – Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pozicija yra tokia, kad tręšimo planą turinčiam ūkiui patręšus lauką, kuris nebuvo paminėtas tame plane, privalu taikyti sankciją kaip už tręšimą be plano, nepaisant to, kad nebuvo viršyta maksimali tręšimo norma. NMA pradėjo taikyti sankcijas ir ūkiams, kurie turi mėšlo tręšimo planus, tačiau jų žemės tyrimai yra senesni nei 3 metų. Tačiau visiškai nesvarbu, kokie buvo žemės tyrimo rezultatai, vis tiek galima ištręšti tą patį mėšlo kiekį.“

Pasak Z. Dargienės, ŽŪM ir jai pavaldi NMA reikalauja, kad žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ar srutomis 30 ha bei daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą, sudarytą kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus mėšlu ar srutomis, ir pateikti jį, kai paprašo kontroliuojanti institucija. Šis reikalavimas, įtvirtintas žemės ūkio ministro 2005 m. pasirašytame įsakyme „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, yra naikintinas kaip perteklinis, biurokratinis. Mat apraše numatytas tręšimo mėšlu ar srutomis planas iš tiesų nėra tikrasis tręšimo planas. Jis tėra išankstinis mėšlo ar srutų panaudojimo žiniaraštis. Tad jam nepagrįstai taikomi pertekliniai reikalavimai, kurie yra didesni, nei keliami tikriesiems tręšimo planams, kai subalansuojamas tręšimas mineralinėmis ar organinėmis trąšomis.

Vietoje savanorystės – prievolė

Z. Dargienė savo teiginį, kad reikalavimas turėti tręšimo mėšlu ar srutomis planą yra nepagrįstas, grindė tuo, jog tokia prievolė nėra numatyta ES teisės aktuose. Pasak jos, Nitratų direktyvoje nenurodyta, kad gyvulininkystės ūkiams privalu turėti tręšimo mėšlu ar srutomis planą. Tik užsimenama, kad ūkininkai gali jį rengti savo noru, o ne privalomai.

Nitratų direktyva skelbia, kad valstybės narės turi sukurti žemdirbių savanoriškai vykdomą geros žemės ūkio praktikos kodeksą ir, jei reikia, parengti žemdirbių mokymo ir informavimo privalomą programą, kuri skatintų juos taikyti šį kodeksą. Tačiau Lietuvos biurokratai tokią ES nuostatą pavertė būtinybe turėti tręšimo mėšlu ar srutomis planą.

Kur logika?

Z. Dargienė taip pat paaiškino, kodėl reikalavimas turėti tręšimo mėšlu ar srutomis planą naikintinas ir kaip diskriminuojantis galvijininkystės ūkius. ŽŪM 2023 m. kovą įtvirtino nuostatą, kad per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto, įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg/ha, fosforo – 90 kg/ha, o kalio – 240 kg/ha. Tačiau jei sudaromas tikrasis tręšimo planas, tuomet į dirvą patenkantis azoto, įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis gali būti viršijamas iki 250 kg/ha, fosforo – iki 150 kg/ha, kalio – iki 300 kg/ha. Atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų (ne senesnių kaip 3 metų) rezultatus ir potencialiai tam dirvožemio tipui bei granuliometrinei sudėčiai įmanomą gauti derlių, siūloma naudoti didesnius azoto, fosforo ir kalio kiekius.

„Kur logika? Mėšle, srutose yra daug mažesnė grynojo azoto koncentracija (apie 2–5 kg/t) nei mineralinėse trąšose (300–400 kg/t). Nuotekų dumble azoto ir fosforo koncentracija yra 2–5 kartus didesnė nei mėšle, srutose. Tačiau tiems, kas tręšia mineralinėmis trąšomis ir nuotekų dumblu, neviršydami maksimalių tręšimo normų, nereikia ištirti dirvožemyje esančio nei mineralinio azoto, nei fosforo, bet tai yra privaloma rengiant tręšimo mėšlu ar srutomis planą. Nitratų direktyvoje kalbama apie visas trąšas, ne tik apie mėšlą. ŽŪM to tikriausiai nežinojo, todėl Lietuvoje privalomas tręšimo mėšlu ar srutomis planas. Turėtų būti atvirkščiai – tręšimo planus privalėtų turėti ne tręšiantieji mėšlu, bet visomis trąšomis, jei konkrečiame lauke yra viršijama 210 kg/ha azoto veikliosios medžiagos“, – galvijininkystės ūkių diskriminacija piktinosi Z. Dargienė.

Papildomai išlaidauja ir nerimauja

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.