Tręšimo planavimo ir maistinių medžiagų apskaitos gairės pagal HELCOM

Tręšimo planavimas turėtų būti atliekamas ūkyje prieš kiekvieną auginamą augalą ir tręšiant lauką. Siekiant išvengti N ir P perteklių, jų reikėtų naudoti tik tiek, kiek reikia augalams norimam derlingumui išauginti. Augalų mitybos elementų – N ir P balansas turėtų būti atliekamas visam ūkiui, įskaitant ir gyvulininkystę. Todėl vienu atveju žiūrima lauko, o kitu – viso ūkio lygmeniu.

HELCOM dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas azotui ir fosforui, bet maistinių medžiagų apskaitą galima atlikti ir kitiems augalų mitybos elementams.

Tręšimo planavimas

Norint sumažinti maistinių medžiagų perteklių ir padidinti jų panaudojimo efektyvumą, svarbu:

• tręšimą pritaikyti prie dirvožemio derlingumo potencialo,
• atsižvelgti į su derliumi išnešamų maisto medžiagų kiekį,
• įvertinti augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemyje.

Tręšimą azotu reikėtų planuoti kasmet prieš augalų vegetacijos pradžią, tačiau tręšimą fosforu galima planuoti visai sėjomainai, nes šis elementas nėra toks judrus kaip azotas.

Svarbūs veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant tręšimą

• Taisyklės / teisės aktai, ribojantys leistiną maistinių medžiagų kiekį pagal trąšų rūšį, paskleidimo laiką ir būdus.

• Dirvožemio mėginių ėmimas siekiant sudaryti dirvožemio žemėlapį ir/ar sukurti duomenų bazę su informacija apie dirvožemio pH ir augalų mitybos elementų kiekį laukuose. Naudinga, jei įtraukiama ir daugiau informacijos, pvz., dirvožemio granuliometrinė sudėtis, organinės anglies, azoto ir kitų augalų mitybos elementų (maistinių medžiagų) kiekiai. Tikslusis tręšimas atliekamas remiantis turima informacija, kiekvienam laukui individualiai ir net lauke yra išskaidoma ir tręšiama pagal lauke esančias skirtingas vietas, kurios skiriasi mitybinių elementų kiekiu.

Pasėliams reikalingas tręšimas azotu ir fosforu priklauso nuo:

• auginamų augalų ir jų planuojamo derlingumo,
• priešsėlio ir augalams prieinamų maistinių medžiagų dirvožemyje,
• biologinio azoto fiksavimo,
• organinių medžiagų kiekio dirvožemyje.

Trąšų naudojimas – reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• galimus maistinių medžiagų šaltinius: organines (pvz., mėšlas, srutos ir kitos organinės medžiagos) arba mineralines trąšas,
• ar naudojamų trąšų sudėtis atitinka pasėlių poreikius, ar reikia papildomai tręšti,
• galimus trąšų paskleidimo ir/ar įterpimo būdus,
• maistinių medžiagų paskleidimo laiką, siekiant sumažinti nuostolius ir padidinti maistinių medžiagų naudojimo efektyvumą,
• tręšimo azotu pritaikymą prie meteorologinių sąlygų,
• tręšimą fosforu kasmet arba vienu metu keleriems metams.

Maistinių medžiagų balanso skaičiavimas – pagrindiniai aspektai pagal HELCOM rekomendacijas:

1. Augalų mitybos elementų įnešimo ir išnešimo skaičiavimas:
   • nustatomi pagrindiniai maistinių medžiagų šaltiniai, tokie kaip mineralinės ir organinės trąšos, biologinis azoto fiksavimas, sėklinė medžiaga.
   • skaičiuojamos maistinės medžiagos išnešamos su derliumi ir šalutiniais produktais, taip pat nuostoliai dėl išplovimo, išgaravimo ir kt.
2. Įtraukiami regioniniai ypatumai:
   • rekomendacijos atsižvelgiant į skirtingų Baltijos jūros regiono šalių žemės ūkio praktiką, dirvožemio savybes ir klimatines sąlygas.
3. Trąšų naudojimo efektyvumo didinimas:
   • siekiama optimizuoti trąšų naudojimą, kad būtų išvengta perteklinio tręšimo ir su tuo susijusių nuostolių.
4. Duomenų rinkimo ir analizės svarba:
   • rekomenduojama rinkti ir analizuoti duomenis, kad būtų galima tiksliai įvertinti trąšų naudojimą ir jo poveikį aplinkai.
5. Integruotos augalų maistinių medžiagų valdymo sistemos:
   • skatinamas integruotas požiūris į maistinių medžiagų valdymą, apimantis tiek augalininkystę, tiek gyvulininkystę.

Maistinių medžiagų balanso skaičiavimas turėtų būti taikomas kiekviename ūkyje, kaip priemonė geriau suprasti ir įvertinti jų naudojimo efektyvumą. Taip pat siekiant sumažinti maistinių medžiagų perteklinį naudojimą ir sumažinti jų praradimo riziką bei aplinkos taršą.

Medžiagų balanso skaičiavimai turėtų būti atliekami pagrindinėms maistinėms medžiagoms – NPK.  Aktualiausi būtų azoto ir fosforo balanso skaičiavimai, nes šie elementai turi didžiausią poveikį aplinkai: pertekliniam jų kiekiui patekus į vandens telkinius ir Baltijos jūrą susiduriama su ekologinėmis problemomis. Balansas dažniausiai išreiškiamas kilogramais N arba P (judriojo fosforo – P2O5) vienam hektarui/ūkiui per metus. Balansas gali būti skaičiuojamas kiekvieniems kalendoriniams arba kiekvieniems derliaus metams. Pastarasis gali būti tinkamesnis skaičiavimams lauko lygiu, nes apimtų laikotarpį nuo augalų sėjos/sodinimo iki jų derliaus nuėmimo. Metiniai balansai gali labai skirtis vieni nuo kitų, nes juos gali veikti skirtingi veiksniai, pvz. meteorologinės sąlygos. Taigi, svarbu sekti balansus ir jų raidą bėgant metams. Patartina žiūrėti bent į trejų metų vidurkį. Informacija iš lauko balanso skaičiavimo gali būti tiesiogiai naudojama planuojant tręšimą ateinantiems metams. Maistinių medžiagų balansas apytiksliai rodo azoto ir fosforo praradimo riziką.

Naudinga, jei galima remtis panašių ūkių apskaičiavimų vertėmis. Tokiu atveju ūkininkai gali geriau įvertinti maistinių medžiagų naudojimo efektyvumą savo ūkiuose. Jei maistinių medžiagų perteklius yra didelis, palyginti su kitais panašią produkciją gaminančiais ūkiais arba su vienu atskiru ūkiu metai iš metų, tai rodo, kad reikėtų didinti maistinių medžiagų naudojimo efektyvumą.