Tręšti ar netręšti persodinamus pomidorų daigus?

Ko berti į duobutes?

Agronomai ir daugelį metų šias lietuvių mėgstamas daržoves auginantys daržininkai žino, kad kol užderės derlius, daigus vis tik teks ne kartą palepinti. Tikslaus kalendorinio grafiko, deja, nėra, todėl bus svarbu nepamiršti apžiūrėti augalus, stebėti lapų ir vaisių spalvą, formą. Bet pirmiausia apie tai, ką turėsime padarydami, persodindami pomidorus į nuolatinę vietą.

Jei naudojamas kokybiškas substratas, daigų tręšti iki sodinimo į nuolatinę auginimo vietą nereikia.

Daigus sodinant šiltnamyje, specialistai rekomenduoja į duobutę įberti porą valgomųjų šaukštų žuvų arba kaulų miltų, taip pat tiks ragų miltai. Žuvų miltai vertingi dėl fosforo, o kaulų ir ragų miltuose yra ne tik šio elemento, bet ir kalcio, kalio, azoto.

Pasitaiko, kad pomidorų daigai, apatinė lapų pusė ima mėlynuoti, įgauna violetinio atspalvio. Tai gali būti ženklas, kad trūksta fosforo. Bet specialistai perspėja, kad galima ir kita šio reiškinio priežastis, tad galbūt nereikės skubiai ieškoti fosforo turinčių trąšų. Gali būti, kad dirva turtinga šio elemento, tačiau dėl žemos jos temperatūros sutriko fosforo įsisavinimas. Tokiu atveju tereikės palaukti, kol žemė vėl įšils – ir viskas susitvarkys savaime.

Svarbi trijulė – azotas, kalis, kalcis

Azotas – vienas iš pagrindinių makroelementų. Jo pritrūkus, pomidorų lapai susmulkėja ir gelsta, išsivysto vadinamoji chlorozė. Daug azoto yra komposte, perpuvusiame mėšle, bet nevalia pamiršti, kad jo pomidorams daugiau reikia tik iki žydėjimo. Vėliau augalai jo turi gauti mažiau.

Kalis – dar vienas iš septynių svarbiausių makromineralų, padeda augalams geriau įsisavinti dirvos drėgmę, augalai tampa atsparesni sausroms. Kai pomidorai noksta netolygiai, prie kotelio lieka didelė nesunokusi vaisiaus dalis – tai aiškiai rodo kalio trūkumą. Tokius augalus verta palieti kalio monofosfatu. Tik specialistai perspėja nepertręšti, nes kalio perteklius trukdo įsisavinti kalcį ir magnį.

Kalcis – reikalingas, kad į augalus neįsimestų viršūninis vaisių puvinys. Jei taip nutinka, pomidorų galiukai pradeda pūti. Pirma į galvą atėjusi mintis – šio mineralo šaltinis yra kiaušinių lukštai. Jais augalus mėgsta palepinti dažnas pomidorų augintojas mėgėjas. Agronomų nuomone, įterpti lukštų tiesiog į dirvą – nieko blogo, bet ir naudos mažai. Mat juose esantis kalcis augalams neprieinamos formos, tokį daržovės įsisavins tik po 5–6 metų.

Labiau patyrę daržininkai lukštus tirpina acte ir, paruoštą tirpalą atskiedę vandeniu, palieja pomidorus.

Į pusės litro stiklainį reikia įdėti maždaug 20 kiaušinių lukštų, jei stiklainis didesnis, lukštų reikės daugiau. Jie užpilami actu, o lukštams nustojus tirpti, jo teks įpilti dar. Svarbiausia stiklainio neužpildyti iki viršaus, nes, vykstant reakcijai, tirpalas gana stipriai putoja. Tirpstant lukštams, susidaro silpnai šarminis kalcio acetatas, jį pomidorai lengvai įsisavina. Beje, šis acetatas naudingas dar ir tuo, kad augalai tampa atsparesni karščiui ir sausrai. Tiesa, stiklainyje susidariusios plėvelės naudoti nereikėtų.

Tręšiant stiklinę šio tirpalo reikės atskiesti 10 litrų vandens ir tik tada lieti augalus. Ši procedūra bus labai naudinga pomidorams pradėjus megzti vaisius.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.