Trumpos tiekimo grandinės – tiesiausias kelias pas vartotoją

Skirtingi pardavimo kanalai

Kaip viename ūkyje išauginti produkciją, ją perdirbti, o parduoti – per kooperatyvą, buvo galima susipažinti Genovaitės Sakalauskienės ekologiniame ūkyje (Ukmergės r.), kuriuo ji rūpinasi jau 18 metų. Pradžioje augino juoduosius serbentus ir avietes, dabar jame dera obelys, kriaušės, trešnės, braškės, gervuogės, smidrai ir kitos daržovės. Ūkyje užauginta produkcija perdirbama vaisių-uogų gamyklėlėje, o sulčių spaudykloje spaudžiamos sultys. G. Sakalauskienės ūkyje pagaminta produkcija pasiekia visus didžiuosius Lietuvos miestus.

„Negerai bendradarbiauti tik su vienu ar dviem užsakovais, būtina turėti daug skirtingų produkcijos pardavimo kanalų. Prieš 4 metus ekologiškus produktus ėmiau tiekti Ukmergės vaikų lopšeliams-darželiams „Žiogelis“ ir „Nykštukas“. Šis projektas pradėtas vykdyti mūsų rajono savivaldybės administracijos ir ŽŪM iniciatyva. Minėtoms ugdymo įstaigoms produkciją tiekiu per Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvą, trys Vilniaus darželiai ją užsisako tiesiogiai, Biržų rajone – pristato kurjeriai“, – pasakojo ekologinio ūkio, bendradarbiaujančio su kooperatyvu „BIO LEUA“, šeimininkė.

Anot ūkininkės, šiuo metu iš ūkio veiklos pajamų pragyvena ne tik jos šeima, bet ir kelios dešimtys vietos gyventojų, kurie yra įdarbinti ūkyje. 

Bendradarbiauja su galutiniais vartotojais

Stragių šeimos ekologinių ūkių (Ukmergės r.) atstovas Mindaugas Stragis renginio „Paramos trumpoms tiekimo grandinėms aspektai“ dalyvius sutiko prie Leonpolio dvaro, kuriame prieš kelerius metus buvo įkurtas Leonpolio dvaro kooperatyvas. Ieškant naujų rinkų gaminamai produkcijai realizuoti, šis ūkis daugiau dėmesio skiria rinkodarai.

„Ekologiškas maistas – skanus maistas. Tai vienas pagrindinių argumentų, lemiančių sėkmingą bendradarbiavimą su mūsų galutiniais vartotojais“, – dėmesį atkreipė M. Stragis. Šviežios ir skanios daržovės iš Stragių šeimos ūkio iškeliauja į restoranus, Vilniaus Užupio parduotuvę. Prieš septynerius metus M. Stragis įkūrė elektroninę parduotuvę, kurioje prekiaujama ne tik jų pačių, bet ir kitų ūkininkų ekologiška produkcija. Šios produkcijos paklausa pastaruoju metu didėja.

„Per tuos metus, kuomet pradėjome dalyvauti trumpose tiekimo grandinėse, suvokėme kas yra prekybininkas. Dalį ūkyje užaugintų produktų perdirbame – vaisius ir daržoves džioviname, ir gaminame galutinius produktus, kuriuos parduodame. Šią paslaugą teikiame ir kitiems“, – paminėjo M. Stragis.

Nebegali sustoti

Ukmergės vaikų lopšelis-darželis „Žiogelis“ yra vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių vaikus maitinti ekologišku ir pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimus pagamintu maistu. Patirtimi pasidalijusi lopšelio-darželio direktorė Birutė Jucevičienė minėjo, kad jų darbo pradžia nebuvo lengva. „Aplink Ukmergę yra daug ekologinių ūkių, buvęs rajono vadovas pasiūlė dalyvauti projekte vaikų maitinimui įsigyjant ekologiškus produktus. Kai įsitraukėme į projektą, kuriuo ŽŪM ikimokyklinio ugdymo įstaigoms finansuoja sveiką maitinimą, sustoti nebegalime. Pirmaisiais metais, kol dar nebuvo ministerijos finansavimo, padėjo savivaldybės administracija, nes ekologiški produktai – brangesni. Dabar iš ŽŪM gauname paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles. Paramos lėšų bei tėvelių pinigų už vaikų maitinimą mus užtenka“, – tikino B. Jucevičienė.

Šis darželis yra pirmasis, gavęs sidabrinį viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklą, kuris skiriamas už tai, kad daugiau kaip 80 proc. raciono sudaro ekologiški produktai, kurie į ikimokyklinio ugdymo įstaigą atvežami du kartus per savaitę.

Ką gali padaryti?

„Šis darželis yra geriausias pavyzdys, parodantis, ko reikia, kad atsirastų paklausa“, – teigė ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius, pabrėžęs, jog daug ką lemia tiesiog įstaigų vadovų noras vaikus maitinti sveikesniais, kokybiškesniais  produktais. Ypač, jei jį palaiko savivaldybės administracijos vadovai.

„ŽŪM vaikų maitinimui ekologiškais, pagal NKP sistemą pagamintais produktais skiria didelį dėmesį ir kasmet didina finansavimą šiai programai. Todėl mums labai svarbu matyti, ko reikia, kad trumpos tiekimo grandinės veiktų dar sklandžiau ir visos grandys žinotų ką turi daryti, jog taip atsitiktų“, – akcentavo V. Aleknavičius.

ŽŪM Europos sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė renginio dalyviams akcentavo, kad visi turėjo galimybę gyvai pamatyti, kaip trumpos tiekimo grandinės veikia, išgirsti problemas ir pasidžiaugti pasiekimais. „Norime trumpas tiekimo grandines populiarinti, kad jų mūsų šalyje daugėtų. Pastebėjome, kad idėjos pas vienus ir pas kitus į šį renginį atvykusius dalyvius, jau kirba“, – pasidžiaugė N. Padvaiskaitė.

ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė pristatė ruošiamą virtualią trumpų tiekimo grandinių platformą – čia ateityje susitiktų pardavėjas ir pirkėjas. Tai – mokymų ir bendradarbiavimo įrankis – internetinė svetainė – www.maistograndinė.lt. Joje bus matoma produkcijos pasiūla ir paklausa, kurioje tiekėjai, ir pardavėjai, pirkėjai ir vartotojai vieni kitus galėtų susirasti. „Šiuo metu dažnai klausiama, kur yra tos trumpos grandinės, kur yra ūkininkai, asociacijos, galinčios tiekti produktus. Svetainėje bus galima plačiau bendradarbiauti. Mes esame atviri ir pasiruošę perteikti žinias“, – teigė I. Javičienė.

Norintys kurti ir dalyvauti trumpose žemės ūkio ir maisto teikimo grandinėse, iki lapkričio 30 d. dar gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiam etapui skirta beveik 5 mln. Eur.

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Išvažiuojamojo renginio dalyviai Genovaitės Sakalauskienės ūkyje pasivaišino ekologiškomis braškėmis.

Nr. 272/7