Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024

Trys „ačiū“ prezidentui

2023/03/04


Tiesą sakant, pagrindo didelėms viltims iš susitikimo su ekscelencija nebuvo. Komplikuotoje geopolitinėje situacijoje pieno sektoriaus problemos, kad ir kokios skaudžios bebūtų, nėra sunkiasvorės, o pakankamai elementarūs jų sureguliavimo svertai yra gerokai žemesniame, žemės ūkio ministro lygmenyje. Tačiau teko gerąja prasme apsigauti ir prezidentui padėkoti mažų mažiausiai tris kartus.

Ačiū Nr. 1

Už žemės ūkio, kaip integralios svarbios strateginės visos ekonomikos dalies, įvertinimą.

Išgirsti tokį žemės ūkio reikšmės įvertinimą iš valstybės vadovo lūpų – ne tik malonu, bet ir labai svarbu. Ypač prisiminus, kad pelkių, miškų ir vandenų laumės, raganos ir nykštukai pastebi bei nuolat linksniuoja žemės ūkyje slypinčius tariamus pavojus ir taršą. Lietuvoje, tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, žemės ūkio šakos ekonomikos ir atsparumo stiprinimas (tokia yra europinio RRF fondo paskirtis) yra suprantamas kaip 8 000 ha šlapynių įrengimas, o melioracijos griovių, į kurių įrengimą investuotos milžiniškos lėšos, užvertimas akmenimis ir kelmais pristatomas kaip didžiulė vertybė. Ir kuo toliau, tuo kažin kam mielesnis ekstensyvinimas, pievos, šlapynės, draustiniai, parkai...

Valstybės vadovo nedviprasmiškai išsakytas požiūris gerokai keičia nuolat kas netingi trypiamo žemės ūkio statusą ir jį sustiprina. Tai jokiu būdu nesikerta su propaguojama nauja žaliąja doktrina. Priešingai. Mokslas yra įrodęs, kad intensyviai gaminant pieną šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriama 40 proc. mažiau negu ekstensyviai, o taikant tiksliąsias tręšimo technologijas beveik tiek pat sumažinamos N2O emisijos ir t. t.

Taigi, žemdirbiai turi teisę reikalauti, kad nuo šio susitikimo tiesiogiai ir netiesiogiai žemės ūkio gamybą varžantys ar kaip nors kitaip jai įtaką darantys projektai privalėtų turėti atliktą galimo ekonominio poveikio analizę – būtent tai, ko jau seniai prašė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA).

Ačiū Nr. 2

Už bendrą kovą dėl išmokų sulyginimo.

Prezidento išsakyta pastaba, kad padėkos už pastangas siekiant didesnių išmokų sulaukė praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, buvo taikli ir pelnyta. Iš tiesų, geri darbai greitai pasimiršta. Kita vertus, žemdirbiams teko daugybę laiko praleisti ginant savo iškovojimus nuo skirstytojų, visą laiką buvusių pasyviais stebėtojais. Vis dėlto, kova nebaigta ir dar bus galima švęsti pergalę kartu. Bet iki jos laukia nelengvas kelias. Juk ne visi tai supranta ar nori suprasti. Kalba eina apie Papildomą nacionalinę pereinamojo laikotarpio paramą, kuriai prilipo ankstesnis trumpinys PNTI ir kurios nuo 2023 m. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vienašališkai nusprendė atsisakyti.

PNTI yra svarbi ne tik dėl to, kad pusė iš skirtos 24 mln. Eur sumos – apie 12,5 mln. Eur – 2022 m. buvo išmokėta pieno gamintojams. Europos Komisija (EK) leidžia išmokėti gerokai didesnę, daugiau kaip 60 mln. Eur, PNTI sumą. PNTI privalumas – jos nereikia papildomai derinti su EK, kaip kitų valstybės pagalbos schemų. Žinoma, prieš tai iš anksto reikėjo atlikti namų darbus, derantis su EK dėl PNTI skyrimo kriterijų aktualizavimo.

Svarbiausia yra tai, kad PNTI, kuri mokama iš nacionalinio biudžeto, yra kompensuojamas Lietuvos ūkininkams mokamų išmokų atotrūkis nuo Europos Sąjungos (ES) lygio – jų vidurkio. Paprastai kalbant, prašant nuo 2027 m. didesnių išmokų, neaišku, kokius argumentus bus galima pateikti, ką reikės atsakyti ES institucijoms, kada jos teisingai konstatuos, kad Lietuva laisvanoriškai atsisakė mokėti PNTI. Panaši situacija jau buvo susidariusi Europos Parlamente nagrinėjant 53 tūkst. žmonių pasirašytą peticiją dėl išmokų sulyginimo. Peticijos pateikėjų nenaudai EK netruko priminti faktą, kad Lietuva 2018–2019 m. pati perkėlė dalį I ramsčio lėšų į II ramstį ekologiniams ūkiams ir mažiau palankioms vietovėms paremti.

Aukštiems ŽŪM pareigūnams visa tai buvo detaliai išsakyta ir surašyta. Toks ŽŪM pagalių kaišiojimas į savo kovos vežimo ratus gali būti paaiškinamas tik tuo, kad dabartiniai ministerijos vadovai neturi ilgalaikių sąsajų su žemės ūkiu, istorinio supratimo, o šakos ateitis juos mažai domina.

Ačiū Nr. 3

Už laiko faktoriaus svarbos įvertinimą.

Optimalios sėjos laikas greitai ateina ir praeina. Delsimas pavasarį reiškia prarastą derlių ir pajamas. Pieno ūkiams jau dabar reikia skubiai priimti sprendimus, formuoti būsimą pasėlių struktūrą ir numatyti lėšas investicijoms į būsimą derlių. Su karvėmis ar be jų... Viso to ekscelencijai aiškinti nereikėjo. Teisingi prezidento patarėjo žodžiai, išsakyti po susitikimo dėl būtinos skubos, nepakankamo greičio, turėjo švystelėti tarsi botagas... Nors, kita vertus, net ir visiškai su žemės ūkiu nesusiję žmonės patys turėtų greičiau krutėti, prisimindami posakius, kad „pavasario diena metus maitina“ arba „pavasarį ir akmuo kruta“.

Prezidentūra pasiuntė teisingus ir akcentuotus signalus žemės ūkio ministrui. Svarias nuomones ir pasiūlymus išsakė Seimo Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų pirmininkai Viktoras Pranckietis ir Kazys Starkevičius. Didelis ačiū ir jiedviem už tai.

Belieka laukti Vyriausybės vadovės įvertinimo ir veiksmų. Jie turėtų paaiškėti ateinančią savaitę. Akivaizdu tik tai, kad problema žemės ūkio ministro turėjo būti išspręsta gerokai anksčiau ir padėta į stalčių.

 

 

ŪP apžvalgininkas, LŽŪBA prezidentas Eimantas PRANAUSKAS 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas