Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Patvirtino: daugelis mano, kad aplinka daro tiesioginį poveikį jų gyvenimui

2024/06/11


Europos Komisijos užsakymu „Eurobarometras“ po penkerių metų pertraukos atliko apklausą apie europiečių požiūrį į aplinką. Tokios apklausos yra labai svarbios politikos formuotojams, padeda jausti visuomenės pulsą ir suprasti, kada metas pasiūlyti naujus teisės aktus. Kita vertus, tokio sociologinio tyrimo rezultatai kai kada yra nuspėjami.

Konstatuojama, kad rezultatai beveik identiški 2019 m. atliktos tokios apklausos rezultatams. Ypač susirūpinę yra pietinių Europos šalių gyventojai: net 88–98 proc. jų teigė, kad aplinka daro poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir sveikatai.

Šių metų pavasarį buvo apklausta daugiau kaip 26 tūkst. ES piliečių, iš jų Lietuvoje – per 1 tūkst. Piliečiams pasiūlyta atsakyti į penkių grupių klausimus: apie bendrą aplinkosaugos klausimų suvokimą, požiūrį į aplinkos politiką ir reglamentavimą, žaliąją ir žiedinę ekonomiką, pavojingas chemines medžiagas bei su vandeniu susijusius klausimus.

Patikrino piliečių suvokimo ir susirūpinimo lygį

Daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių teigia, kad aplinkos klausimai turi tiesioginį poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir sveikatai. Netgi keturi iš penkių pritaria teiginiui, kad ES aplinkos teisės aktai yra būtini jų šalies aplinkos apsaugai.

Piliečiai yra susirūpinę dėl taršos išlaidų. 92 proc. respondentų mano, kad įmonės turėtų apmokėti taršos valymo išlaidas, o 74 proc. – jog išlaidas turėtų apmokėti valdžios institucijos.

Apklausa rodo piliečių susirūpinimą dėl vandens taršos ir vandens trūkumo, jų paramą žiedinei ekonomikai ir gamtos atkūrimui, informuotumą apie kenksmingų cheminių medžiagų poveikį.

Žemės ūkis – vandens taršos ir naudojimo kontekste

Su žemės ūkiu siejasi viena – vandens – klausimų grupė. Taigi įdomu į ją pažvelgti kiek atidžiau.

Aiškėja, kad Lietuvos žmonės labiau nei vidutinis europietis linkę manyti, kad pagrindinė grėsmė yra vandens tarša (83 proc., kai vidutiniškai ES – 69 proc.). Antroji svarbiausia įvardijama priežastis – per didelis vartojimas ir švaistymas, trečioji vieta tenka klimato kaitai (čia respondentų atsakymai panašūs). Kur kas labiau nei vidutiniškai Europoje lietuviai yra susirūpinę dėl natūralių telkinių būklės blogėjimo  (58 proc., kai ES vidutiniškai 46 proc.).

Žemės ūkis, kaip vienas iš galimų atsakymų, yra pasiūlytas teiraujantis respondentų: ar sektorius pakankamai stengiasi, kad vanduo būtų taupiai naudojamas. Respondentams pasiūlyta įvertinti iš viso septynis sektorius: pramonė, energijos gamintojai, turizmas, viešasis sektorius, viešasis administravimas, namų ūkiai, žemės ūkis ir žuvininkystė bei akvakultūra.

Dauguma europiečių mano, kad nė vienas iš šių sektorių šiuo metu nepadeda pakankamai efektyviai naudoti vandenį. Pramonės ir energetikos pastangas ES piliečiai vertina kritiškiausiai. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių taip pat linkę manyti, jog žemės ūkis turėtų imtis didesnių pastangų. (Tuo tarpu turizmo sektoriaus ir namų ūkių pastangas lietuviai vertina palankiai.)

eurobarometras
Ar pakankamos sektorių pastangos, kad vanduo būtų taupiai naudojamas? (Respondentų atsakymai procentais) Šaltinis: „Eurobarometras“

Logiškas ir šią klausimų grupę užbaigiantis klausimas. Ar nemanote, kad ES turėtų pasiūlyti papildomų priemonių vandens problemoms Europoje spręsti? Žinoma, taip – 77 proc. apklausos dalyvių patvirtino Lietuvoje ir 78 proc. ES.

Ar tyrimo rezultatai nebuvo nuspėjami?

Pasak šio tyrimo, jau reikšminga dalis europiečių yra pasirengusi tvaresniam vartojimui: beveik šeši iš dešimties apklausos dalyvių sutiktų mokėti brangiau už tvarius produktus, kuriuos lengviau taisyti, perdirbti ir (arba) jie pagaminti ekologiškai tvariu būdu. Manoma, kad daugiausiai problemų sukelia plastiko ir cheminės atliekos. Lietuviai  taip pat linkę išskirti elektronines ir tekstilės atliekas.

Ar panašaus sociologinio tyrimo rezultatai nėra nuspėjami? Visuomenės nuomonė yra nuolat formuojama, taip pat ir panašiais tyrimais. Svarbi apklausos struktūra, formuluotės.

Ką nors žinote apie vadinamąsias amžinąsias chemines medžiagas PFAS (perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos – didelė grupė patvarių sintetinių cheminių medžiagų, plačiai naudojamų visuomenėje ir randamų aplinkoje)? Daugelis apklausos dalyvių (71–72 proc.) prisipažino – nežino, kas tai yra. Tačiau vėliau buvo klausimas – ar esate susirūpinę dėl PFAS poveikio aplinkai, savo sveikatai. Absoliuti dauguma patvirtino – taip, dėl to yra susirūpinę.

Dėl PFAS keliamo pavojaus aplinkai ir sveikatai netenka abejoti. Tačiau respondentų prieštaringi atsakymai (nežino, kas tai yra, tačiau pritaria, kad tai pavojinga) patvirtina bendrą tendenciją – polinkį turėti išankstinę neigiamą nuomonę apie vieną ar kitą sritį ar veiklą. Žemės ūkio sektorius kaip tik yra tas, apie kurį gajus neigiamas išankstinis nusistatymas.

 

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis