Ar žinote, kiek Lietuvoje yra žemės, kuri nedirbama ir nekuria jokios pridėtinės vertės? Vietoj pasėlių ar pievų – tik savaime sužėlę krūmai ir sumedėjusi augalija. ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamentas atnaujino apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį, kurio informacija naudojama žemės mokesčiui apskaičiuoti.
Naujausi duomenys rodo, kad šiuo metu šalyje yra 61 514 tokių plotų, o jų bendras plotas sudaro 30 265 hektarus.
Kaip pasakoja ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius Gintautas Vasiliauskas, daugiausia apleistų žemės ūkio naudmenų padidėjimas per metus užfiksuotas Anykščių, Molėtų, Panevėžio ir Utenos rajonų savivaldybėse – kiekvienoje jų plotas padidėjo daugiau kaip 200 ha, lyginant su 2024 m. gruodžio 1 d. duomenimis.
Daugiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų yra: Vilniaus raj. – 2 570 ha, Molėtų raj. – 2 206 ha, Zarasų raj. – 1 550 ha, Utenos raj. – 1 442 ha ir Trakų raj. – 1 358 ha.
Žemės mokesčio įstatyme numatyta, kad padidintas tarifas gali būti taikomas tiems savininkams, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose, auga savaime sužėlusi sumedėjusi augalija – medžiai ar krūmai, užimantys daugiau kaip 10 arų. Tačiau ši nuostata netaikoma suformuotiems želdiniams.
Žemės sklypo savininkai, norintys išvengti didesnio žemės mokesčio tarifo, turi kelis sprendimus.
Pirmiausia, galima pašalinti sklype augančią sumedėjusią augaliją – jei tai saugotini medžiai, reikės gauti savivaldybės ar seniūnijos leidimą. Kitas būdas – atnaujinti sklypo kadastro duomenis ir aiškiai išskirti kitų naudmenų kategorijas, tokias kaip krūmai, želdiniai, pelkės, pažeistos ar nenaudojamos teritorijos. Taip pat galima parengti miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinį, kuriame apleisti plotai būtų pažymėti kaip miškas. Galiausiai, atlikus savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizaciją, ją galima įtraukti į Miškų valstybės kadastrą kaip mišką, taip suteikiant plotui aiškų ir teisiškai pagrįstą statusą.
Apie atliktus veiksmus būtina informuoti ŽŪDC.
Atnaujintus duomenis galima peržiūrėti Lietuvos erdvinės informacijos portalo svetainėje (www.geoportal.lt/az); atvirų duomenų platformose REGIA ir ŽISIS; Nacionalinės mokėjimo agentūros mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.
Pastebėjus netikslumus (ploto, ribų, situacijos pasikeitimus ir pan.), raginama pranešti ŽŪDC.
Pranešimai apie duomenų netikslumus, gauti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d., naudojami žemės mokesčio deklaracijoms tikslinti. 2026 m. pradžioje visiems nepagrįstai sumokėjusiems padidintą mokestį už apleistą žemę ši suma bus grąžinta.
ŽŪDC informacija