Smaugia kainų žirklės
Žemės ūkiui kompleksines paslaugas teikiančios bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad žemės ūkis, o ypač pieno sektorius, kaip klientas, yra nusilpęs. To priežastis akivaizdi – pastaruosius metus pieno gamintojus kankina kainų žirklės: pieno gamybos išlaidos išaugo, o pieno supirkimo kainos vis smuko žemyn. Kai supirkimo kaina nepadengia savikainos, apie investicijas nėra ką ir kalbėti.
„Matome, kokie yra europinės paramos panaudojimo tempai, jau nesugebame pasinaudoti visomis biudžetuose numatytomis lėšomis, todėl bandoma kurti patrauklesnes sąlygas. Didesni gamintojai neprileidžiami prie paramos, nors jie dar galėtų investuoti ir stiprinti pieno sektorių, jiems užkertamas kelias per susietumą, valdos ekonominį dydį ir kt. Balų nesurinksi, intensyvumas nedidelis, dar prisideda pertekliniai reikalavimai poveikio aplinkai vertinimui, sanitarinėms zonoms.
Investicinė parama labiau nukreipta į smulkųjį ir vidutinį ūkį, bet jis nūnai sušlubavęs ir finansiškai nepajėgus. Jeigu jau taikome į tokius ūkius, reikėtų jiems didinti paramos intensyvumą.
Ir suteikti valstybės garantijas kreditams – reikia pagalbinių instrumentų, kad kažkas judėtų“, – pieno gamintojams nepalankią situaciją komentavo „Lytagros“ komercijos direktorius. Jis užsiminė, kad žemės ūkio technikos ir įrangos rinkoje situacija nėra lengva – kalbantis su užsienio tiekėjais apie technikos ir įrangos įsigijimo sąlygas, jie tikina, kad pigiau pagaminti nebegali, nes gamybos sąnaudos yra išaugusios, o žemdirbių finansinės galimybės – sumenkusios. Tad technika tampa nebeįperkama.
Ką mes veikėme 3,5 metų?
R. Norvilas akcentavo, kad visgi dabar ėmė šviesėti tunelio gale – žalio pieno kainos padidėjo, jau kalbama, kad perdirbėjams jo trūksta, o su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau įmanoma susikalbėti, atsirado konstruktyvus dialogas. To žemdirbiai labai tikisi ir iš naujos Vyriausybės, ir ŽŪM vadovybės.
„Dabar jaučiamas pagyvėjimas ir ryšys su ŽŪM, bet, su pagarba kalbant apie politikus, vis tik kyla klausimas, ką mes veikėme pusketvirtų metų? Juk žemės ūkio, ypač pieno sektoriaus, indėlis į bendrąjį vidaus produktą yra nemažas, ypač įvertinus ir žaliavų perdirbimą, transportavimą, logistiką ir visoje šioje grandinėje sumokamus mokesčius. Nepamirškime, kad žemės ūkis, pirmiausia gyvulininkystė, yra viena Lietuvos ekonomikos varomųjų jėgų. Kaimas juodinamas kaip koks teršėjas, bet mūsų žemės ūkis yra modernus, kur taikomos šiuolaikinės technologijos ir reikia aukšto lygio specialistų“, – pabrėžė „Lytagros“ komercijos direktorius.
Mato pagerėjimo ženklus
Bendrovės „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas neslėpė, kad įtampa yra jaučiama visuose žemės ūkio sektoriuose, ypač gyvulininkystėje, o žemės ūkio nuosmukį, kuris natūraliai sietinas su atitinkamu ekonomikos ciklu, jaučia visos su žemės ūkiu susijusios įmonės. „Žemtiekimo“ vadovas pastebėjo, kad pieno sektorius nėra apmiręs – tiek žemės ūkio bendrovėse, tiek ir ūkininkų ūkiuose yra įgyvendinami modernizavimo projektai, tai leidžia daryti gaunama parama. Pieno ūkiai dažnai susiduria su dilema – baigti pieno gamybą ar visgi bandyti investuoti ir modernizuotis, nes reikalavimai ūkiams auga, ir visi supranta, kad naujos technologijos suteikia galimybę pagaminti daugiau ir kokybiškesnio pieno.
„Matome, kad pakankamai didelė dalis pieno ūkių atsisako gamybos ir baigia dalyvavimą pieno sektoriuje, kiti prašo paramos ir modernizuojasi, bet tokių yra mažiau. Tačiau tuose ūkiuose, kur investuojama, žymiai auga gyvulių skaičius ir pieno gamyba. Praėjusieji metai ir šių metų pirmasis pusmetis buvo gana sunkūs, nesakau, kad šis laikotarpis pasibaigė, bet pastaraisiais mėnesiais pasirodė pagyvėjimo ženklų, nes pradėjo kilti pieno kaina. Būtų gerai, kad tokia tendencija išliktų kuo ilgiau“, – redakcijai teigė S. Silickas. Jis vylėsi, kad įtampa galbūt nuslūgs 2025-ųjų viduryje, ir tai galima būtų sieti su bankinių kreditų palūkanų mažėjimu, nes modernizuojant ūkius buvo imti kreditai, o antrajame pusmetyje reikalai galbūt pagerės.
Prisitaiko prie naujų sąlygų
Produktus gyvulininkystei teikiančios bendrovės „Avena“ direktorius Valdas Dalinkevičius ŪP teigė, kad įmonės veikla lyg bambagysle yra susieta su ūkininkais. „Jeigu ūkiai veikia ir plečiasi, jiems reikia visokių priemonių ir paslaugų, o jeigu veikla kurį laiką būna nuostolinga, tada ūkiai taupo ir ieško pigesnių variantų. Jeigu, tarkime, pieno gamintojai dirba nepelningai, tai iškart turi įtakos pardavimams ir atsiskaitymams. Taigi ūkininkų ir jiems paslaugas teikiančių įmonių veikla – kaip susisiekiantys indai“, – akcentavo bendrovės vadovas.
Jo pastebėjimu, per pokyčius pardavimų srityje galima pajusti tendencijas gyvulininkystėje, nes tai glaudžiai susiję, – vieni ūkininkai stambėja ir profesionalėja, jie galbūt ne taip daug skundžiasi, bet skaičiuoja ir investuoja, o kiti – traukiasi iš pieno rinkos.
„Žemės ūkyje naudojamos priemonės tobulėja, stambūs ūkiai taiko šiuolaikinius gamybos metodus, tad jiems negali pasiūlyti prekių, kuriomis buvo prekiauta prieš kokius dvidešimt metų, reikia efektyvesnių ir naudingesnių. Taigi, negalėčiau sakyti, kad einama blogyn. Bet vieni pasitraukia, o kiti prisitaiko prie naujų sąlygų ir dirba efektyviau“, – ŪP pasakojo V. Dalinkevičius.
Kerta per pardavimus
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.