Turguose mažiau žmonių, bet ne produktų

Turgūs, ypač tokie, kuriuose prekiaujama maisto produktais, visada buvo visuomenės barometras. Ir seniau, ir dabar jie atspindi, kaip šalies žmonės gyvena. Kadangi pastaraisiais metais didžiumos Lietuvos maisto turgaviečių pagrindiniais klientais tapo pensinio amžiaus žmonės, suprantama, kodėl jos šiuo metu pustuštės. Senjorai, suvokdami, jog koronavirusas labiausiai tyko jų, laikosi rekomendacijos nekelti kojos iš namų. Tačiau tai ne vienintelė priežastis, kodėl šiuo metu, plintant koronavirusui, maisto turgavietės tuštėja – jose mažiau ir prekiaujančiųjų.

Didžiųjų miestų maisto turgavietėse žmonių mažėja ne taip sparčiai kaip mažesnių vietovių. Kai kurie provincijos turgūs net laikinai užsidaro.

Turgaus apgultis baigėsi

Prekiauti turguose ne maisto produktais šalyje šiuo metu uždrausta dėl plintančio koronaviruso. 

„Antra savaitė, kai mūsų turguje 30 proc. mažiau žmonių, nei būdavo lig tol. Mažiau ir prekiaujančiųjų, ir lankytojų. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, vyresni žmonės prisibijo ir prekiauti, ir apsipirkti. Antra, prieš paskelbiant šalyje karantiną, turguje buvo chaosas – žmonės apsipirkinėjo, daug ko įsigydami dideliais kiekiais, ypač šlavė rūkinius: kasdien išpirkdavo visus lašinius, dešras, kumpius ir kitus rūkytos mėsos gaminius, tad apsirūpino viskuo ilgesniam laikui, – sako Kauno Žaliakalnio turgaus vadybininkas Arūnas, nepanoręs sakyti pavardės. – Praėjusį savaitgalį žmonių turguje jau buvo mažai. Dabar, po turgaus apsiausties prieš paskelbiant karantiną, jis grįžta į buvusį ritmą – žmonės masiškai nebeapsipirkinėja. Be to, jie nebevaikštinėja lygindami kainas ir rinkdamiesi produktus. Žinodami, ko reikia, greitai apsiperka ir išeina. Senyvo amžiaus pirkėjai ateina prieš 7 val., kai mažiau žmonių. Turgus dirba nuo 6 val. iki 12.30–13 val. Produktų, išskyrus kiaulieną, kainos liko tokios pačios kaip prieš karantiną.“

Panašiai kalba ir Klaipėdos „Naujojo turgaus“ direktorius Viačeslav Karmanov: „ Prieš karantino paskelbimą ir tuoj po jo turguje siautė bumas – žmonės pirko viską. Tada ūkininkas per dieną parduodavo nebe vienos, kaip lig tol, o dviejų trijų kiaulių mėsą. Dabar šis bumas sustojęs: žmonės ne po labai daug visko perka, juk dideliais kiekiais prisipirko prieš dvi savaites ar pusantros, be to, matyt, taupiau gyvena, pinigėlių neturi, nes kai kurie darbo neteko arba vaistais rūpinasi. Kai kurie baiminasi, kad turgus bus uždarytas, sako, girdėję apie tokius ketinimus. Raminu, kad tai paskalos. Mūsų turguje prekiaujančių ūkininkų nei padaugėjo, nei sumažėjo. Produktų kainos turguje nepakilo, išskyrus kiaulienos ir jautienos.“

Kitur pinga, Lietuvoje – brangsta

Pasak Žaliakalnio turgaus vadybininko Arūno, kiauliena visada turguose pabrangdavo prieš Kalėdas ir Velykas. Jam keista, kad dabar, kai Europos kiaulienos birža uždaryta, daugumoje šalių šios mėsos kainos mažėja, o Lietuvoje didėja. Antai kiaulienos kainas diktuojančioje Vokietijoje ji dabar, pasaulyje siaučiant koronavirusui, yra atpigusi 13 proc., o Lietuvos tiekėjai ją brangina. 

A. Karmanov sako, jog jo vadovaujamame Klaipėdos „Naujajame turguje“ šviežia kiauliena per pastarąsias dvi savaites pabrango 30–50 centų, o šviežia jautiena – 20–30 centų. Kiaušiniai kainuoja 1,20–1,40 Eur, kaimiški – 1,80 Eur.

Panašios kiaušinių kainos ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, priklausančiuose kooperatyvui „Lietuviško ūkio kokybė“. Vienas iš šių turgelių penktadieniais veikia Kaune, šalia pramogų ir prekybos centro „Akropolis“. Ir vakar, ir prieš savaitę čia nestigo nei šviežios kiaulienos, jautienos, nei sūdytų, rūkytų lašinių, dešrų, kumpių. Tik apie 10 val. jau buvo išpirktos kiaulių galvos, ausys, kojos ir šviežios kiaulienos sprandinė, pastaroji kainavo 5,90 Eur/kg. Šviežios kiaulienos nugarinė kainavo 4,50–6,00 Eur/kg, išpjova – 6 Eur/kg, jautienos šonkauliai – 4,10 Eur/kg, rūkyti lašiniai, kumpis – apie 6–7 Eur/kg, rūkytos dešros – 6–8 Eur.

Čia tąkart morkos kainavo 1 Eur/kg, burokėliai – 80 ct/kg. Dažnėliau nei ligi karantino žmonės pirko medų, jo puslitris kainavo 4–4,50 Eur.

Prie išnykimo ribos

„Lietuviškos ūkio kokybės“ vadovas Mindaugas Maciulevičius patikino, kad mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, prekiaujančiuose visoje šalyje, produktų nepristigs – ūkininkai visko priauginę, prigaminę. Tą patį apie Kauno Žaliakalnio bei Klaipėdos „Naująjį turgų“ sakė jų atstovai Arūnas ir V. Karmanov: „Nereikia panikuoti, produktų mūsų turguje nepritrūks.“

Panašiais pažadais ir apskritai optimizmu nesišvaistė kai kurių Marijampolės bei Šakių turgų vadovai.

„Kol kas mūsų turguje visko yra – žuvies, mėsos, kiaušinių, daržovių, konditerijos gaminių. Bet antri metai, kai čia mažėja prekiaujančių ūkininkų bei pirkėjų. Nežinia, kas žmonių srautus pasiglemžia – Lenkija ar prekybos centrai. Galbūt ūkininkai savo produkciją atiduoda į prekybos centrus. Dabar, kai karantinas, turgus visiškai pritilęs, nurimęs. Pavyzdžiui, šiandien iki 10 val. nebuvo nė vieno pirkėjo. Galbūt todėl, kad žmones slegia baimė būriuotis. Ūkininkai iš turgaus išeina, daug neparduotų savo prekių palikę vitrinose“, – teigia Marijampolės „Kudirkos turgaus“ direktorius Mindaugas Vilkas. Pasak jo, baigia išnykti žmonių įprotis ne tik maisto nusipirkti turguje, bet ir čia pabendrauti.

Šią pašnekovo mintį pratęsia vieno Šakių turgaus vadovas Dainius Kalesinskas: „Provincijoje turgaviečių verslas yra tapęs priverstiniu hobiu – apie pelnus nėra nė kalbos! Iš kur bus pelnų, kai provincijoje mažėja gyventojų, o turgavietės ir jų prekeiviai kasmet apkraunami vis didesniais mokesčiais. Ar gali provincijos turgūs konkuruoti su prekybos tinklais?! Žmogus dėl vienos prekės į turgų nevažiuos.“

Namudinį išstumia masiškai gamintas

Pasak D. Kalesinsko, Lietuvos turguose mažėja ne tik pirkėjų. Mažėja ir prekeivių, tarp jų – ūkininkų. Pastarųjų mažėja, nes ūkiai stambėja ir nuolat iki nesuvokiamos begalybės griežtinami veterinariniai ir maisto reikalavimai.

„Pagal statistiką, Lietuvoje per 10–15 pastarųjų metų dvigubai sumažėjo ūkininkų. Taip nutiko dėl ūkių stambėjimo. Stambiajam ūkininkui nėra ko turguje veikti. Prieš 20 metų mūsų turgavietėje žmonės prekiavo viskuo, kas nulikdavo nuo jų stalo, – sūriais, sviestu, lašiniais, dešromis, kumpiu, kiaušiniais, vaisiais, daržovėmis. Visa tai buvo gardu, sveika, nes užauginta ir pagaminta rūpestingai – sau ir savo šeimai. Bet tokius smulkiuosius ūkininkus iš turgaus išstūmė Valstybinė maisto ir veterinarijos bei kitos tarnybos su savo direktyvomis, – svarsto D. Kalesinskas. – Kas dabar prekiauja turgavietėse? Stambesnių įmonių padaliniai. Turgavietės sunaikintos, manau, dėl stambaus verslo užgaidos – kad jų neliktų. Jau sunku rasti kaimo žmogų, auginantį vištų, juolab kiaulių ar laikantį karvę – kurios pieno užtektų sau ir kaimynui. Kaip auginsi kiaulių, jei tarnybos sako, jog tvarte dušo reikia?! Visaip kaimo žmogus stumiamas nuo tradicinių darbų. Skani ir sveika produkcija, kurią jis nuo seno darė sau, savo šeimai ir kurios perviršį parduodavo turguje, neprilygsta chemizuotai masinei. Artimiausiu laiku tik knygose skaitysime, kaip mūsų tėvai ir seneliai gamino sūrį, grietinę, apdorodavo mėsą, – jaunoji karta iš senosios neperima šių patirčių. Dabar Lietuva 60 proc. kiaulienos, kurios suvartojama šalyje, atsiveža. Matyt, tokia valstybės politika. Kodėl ji negalėtų būti kitokia – kad 60 proc. šalyje užaugintos kiaulienos eksportuotume?“

Svarbiausia dabar – nesusirgti

D. Kalesinskas patvirtina, jog jo vadovaujamą Šakių turgų teko laikinai uždaryti, nes dėl koronaviruso labai sumažėjo pirkėjų: „Geriau nedirbti mėnesį du, užuot džiaugtis vienu kitu pirkėju, o paskui kamuotis ligoninėje. Kol šalyje karantinas, mūsų turgus neveikia ir neveiks. Greičiau išlipsime iš pandemijos balos, jei koronavirusu užsikrės kuo mažiau žmonių. Sprendimas šalyje įvesti karantiną – labai teisingas. Dabar svarbu nesusirgti šia liga – šį etapą išgyventi kuo sveikiau.“

Mobiliųjų ūkininkų turgelių šalyje iniciatorius ir kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas M. Maciulevičius sako, jog turėtume išmokti koronaviruso pamoką – suvokti, kad šiai ir kitoms ligoms reikia ruoštis iš anksto, keičiant kasdienius įpročius, t. y. dažnai mazgojant rankas bei valgant ne parduotuvių greitmaistį, o namuose iš sveikai užaugintų produktų pagamintą maistą.

„Mūsų turgeliuose tokių produktų nepristigs“, – tikina M. Maciulevičius ir skatina ūkininkus, sodybų savininkus dabar, per laikinąją, jo žodžiais, krizę, auginti česnakus, svogūnus, kopūstus, kitas daržoves, jos stiprina organizmą.

Gelbsti riebalai, bičių pikis ir duonelė

Mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose medumi ir kitais bičių produktais prekiaujantis bitininkas Jonas Rabačius iš Šilalės r., Kreivių kaimo, rodo butelį, kuriame – savadarbis dezinfekcinis skystis. Juo vyras dabar, siaučiant koronavirusui, turguje vilgo rankas, namuose skalauja burną. Skysčio receptas: pirmiausia daromas koncentruotas bičių pikio tirpalas: 300–350 g pikio (geriausia sumalto) užpilti litru 70 laipsnių spirito. Indą laikyti kambario temperatūroje 3–5 dienas, kartkartėmis jį pateliūskuojant. Darant dezinfekuojantį skystį, reikia 2 valgomuosius šaukštus bičių pikio koncentrato praskiesti 200 g vandens.

„Dezinfekuoja ir česnakai. Juos valgau su lašiniais. Dabar stengiuosi valgyti kuo riebiau“, – priduria J. Rabačius. Neva jo močiutė sakiusi, jog seniau žmonės nuo epidemijų – maro, šiltinės, tymų, kitų – gindavosi valgydami labai riebiai.

Šią senolių išmintį gydytojas Alvydas Unikauskas televizijos laidoje pagrindė moksliškai. Tvirtino, jog, kai žmogus valgo riebiai, kūno ląsteles apgaubęs riebalų sluoksnis trukdo į jas prasiskverbti virusui.

Labiausiai stiprina bičių duonelė

Ūkininkas ir bitininkas Jonas Kvedaris iš Trakų r., Maišiagalos, savo ūkio medumi ir daržovėmis prekiaujantis Vilniaus Kalvarijų turguje, nuo viruso taip pat ginasi vartodamas bičių pikio tirpalą, tik kitaip – jį gerdamas. Kitaip jį ir gamina: į litrą 80–90 laipsnių spirito deda 250 g bičių pikio. Indą laiko dvi savaites jį vis papurtydamas. Tada skystį nukošia. Arbatinį šaukštelį bičių pikio koncentrato praskiedžia puse ar visa stikline vandens ir po tiek geria po valgio 1–2 kartus per dieną. „Burnoje lieka dervų – jomis apsivelia dantys, liežuvis, taip ją apsaugo. Pikis – antibakterinis produktas, juo bitės užkamšo avilio plyšius, kad nepatektų kenkėjai. Pikis juos atbaido. Organizmą labai stiprina ir rauginti kopūstai, bet labiausiai – bičių duonelė. Ji stiprina net geriau nei medus. Per metus po kilogramą bičių duonelės suvalgau dviem etapais – pradėdamas maždaug nuo lapkričio ir nuo kovo, kasdien jos suvartodamas po šaukštą – tiek duonelės sučiulpdamas arba išgėręs ištirpdytos stiklinėje vandens. Kilogramas bičių duonelės kainuoja 60 Eur, bet man, bitininkui, ji nekainuoja, – šypsosi J. Kvedaris ir siūlo daugiau „vaistų“ nuo koronaviruso: – Nepulkite į paniką, nesinervinkite. Senukai, be reikalo nekiškite nosies iš namų, neslampinėkite parduotuvėse ir turguje, ieškodami nuolaidų.“

Nieko nebijo – užgrūdinti sunkumų

Nekišti nosies iš namų bent artimiausiu metu nutarė kai kurie ūkininkai, kiti žmonės, nuolat prekiavę turguje. „Šį ir kitą savaitgalį nevažiuosiu prekiauti jautiena į Vilniaus turgų, nes pirkėjų nėra – žmonės visko prisipirkę ir bijo eiti iš namų, o ir pensininkams paliepta juose tūnoti. Jei dabar prekiausiu, ir pats užsikrėsiu koronavirusu, ir namiškius užkrėsiu – bus blogiau, nei mažiau pajamų gauti, – sako Arūnas Žibartas iš Šilalės r., Tūbinių kaimo, auginantis mėsinius ir mišrūnus galvijus. – Nesuku galvos dėl nuostolių – gyvuliai gali tvarte pabūti ir ne piniguose esmė. Svarbiausia rūpintis sveikata, kai tokia padėtis. Kam tie pinigai dabar reikalingi, kai jų negali panaudoti net laidotuvėms.“

Molėtų r., Vilijočių kaime, gyvenantis Donatas Galiauskas pritaria: „Bėdos nematau, nustojęs prekiauti turguje. Sėdint namuose, nedaug pinigų reikia, ypač kai šaldytuvas prikištas.“ Vyras vertėsi iš ūkininkų supirkdamas avis, veršius, karves, jaučius ir turguje prekiaudamas jų mėsa. Jis sako praėjusį savaitgalį į Vilniaus Kalvarijų turgų atvežęs vieno jaučio mėsos, tačiau jos nepardavęs: „Niekam jos nereikėjo, nes visi užsigrūdę šaldytuvus. Pavyzdžiui, prieš paskelbiant karantiną viena moteris iš manęs pirko 6 kg jautienos, kai anksčiau jos kas savaitgalį įsigydavo kilogramą.“

D. Galiauskas neneigia, kad vėl prekiausiąs turguje, jei pajus, jog padidėjo jo parduodamos mėsos poreikis – jei nuolatiniai klientai jam skambins, o turguose padaugės pirkėjų.

„Kaimiečiai nieko nebijo – prie visko pripratę“, – panašiai tvirtino pašnekovai, paklausti, kaip patys ir kiti kaimo žmonės jaučiasi paplitus koronavirusui. Nė vienas neužsiminė, kad valstybė turėtų jiems kompensuoti dėl pandemijos netektas pajamas. „Nieko iš valstybės neprašysiu – man ir mano šeimai visko užtenka. Ne už paskutinius pinigus pragyvename.“

Saugokime vieni kitus

Veikiančiuose turguose retas prekeivis ir lankytojas užsidengęs burną ir nosį. „Iš 10–20 žmonių su kaukėmis maždaug du. Galbūt todėl, kad prekeivius nuo pirkėjų atitolina prekystaliai, vitrinos. Turguje padėjome dezinfekavimo skysčio“, – sako Žaliakalnio turgaus vadybininkas Arūnas.

M. Maciulevičius mobiliųjų ūkininkų turgelių prekeiviams padalijo iliustruotus įspėjamuosius plakatėlius, liepdamas juos pakabinti savo prekyvietėje, kad matytų lankytojai.

Juose primenama:

• Labai prašome nesilankyti turgeliuose, jeigu sergate ar grįžote iš padidintos rizikos viruso plitimui zonų.
• Labai prašome eilėje stovėti laikantis 1 metro atstumo vienas nuo kito.
• Labai prašome pagyvenusių žmonių, juolab sergančių lėtinėmis ligomis, įsivertinti galimas rizikas bei paprašyti artimųjų apsipirkti už jus.
• Grįžę iš turgelio būtinai nusiplaukite rankas. Esant poreikiui pasinaudokite turgelyje esančiais rankų dezinfekavimo skysčiais.
• Skatiname pilietiškumą, bendrą budrumą bei atsakomybę bendruomenei. Visų mūsų saugumas yra svarbiausia!

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ ŪP korespondentė