„Tušti narvai“ prie VMVT surengė protestą dėl paršelių kastracijos be nuskausminamųjų (PAPILDYTA - VMVT komentaras)

Apie puse šimto protesto dalyvių, kurių daugelis vilkėjo baltais drabužiais, susirinko institucijos prieigose nešini pliušiniais kraujuojančiais paršeliais, o fone buvo leidžiami kastruojamų paršelių garsai.

„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė vieša kalba kreipėsi į VMVT direktorę Audronę Mikalauskienę sakydama, jog draudimo kastruoti pašalius be nuskausminamųjų atidėliojimas yra absurdiškas ir ragino pasirašyti tai numatantį nutarimą.

Pati VMVT vadovė akcijoje nepasirodė, tačiau įpusėjus protestui su jo dalyviais susitiko kiti tarnybos atstovai.  

„Audrone, kiek dar paršelių pasmerksite kankinimui, kol pagaliau jį sustabdysite“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė.

„Tarnybai svarbiau išgirsti lobistus, verslininkus, bet atstovai gyvūnų ir visuomenės nėra kviečiami dėl to mes esame čia“, – vėliau žurnalistams sakė „Tuščių narvų“ vadovė.

Dalyviai su savimi taip pat turėjo plakatus „Paršeliai klykia VMVT delsia“, „Audrone C'MON“, „Audrone dirbkite gyvūnams, o ne jų kankintojams“, „Viskas gerai čia ne šuniukas“, „Legalizuotam skausmui ne“.

„Man rūpi gyvūnų gerovė ir apskritai visų gerovė. Tikimės sustabdyti paršiukų kančią“, – proteste teigė 27 metų Ignas iš Vilniaus.

„Nužmogėjimas, viskas dėl pinigų, taupoma nuskausminamiesiems, negaliu taikytis su žiaurumu“, – sakė 63 metų Rimantė iš Kauno.

VMVT: nuskausminamieji gali daryti poveikį mėsos kokybei

VMVT atstovai protestuotojams teigė, jog tarnyba ėmėsi teisinių veiksmų gyvūnų gerovei gerinti, tačiau yra būtinos teisėkūros procedūros kurios gali užtrukti.

„Tai neatsitinka per vieną dieną ir tam kad veiktų taisyklė turi būti sukurta kažkokia sistema. Pakeitus vieną žodį ar taisyklę savaime ūkininkai nepradės elgtis kitaip“, – sakė vieną iš tarnybos darbuotojų.

Susirinkusieji klausė, kodėl negalima iškart įteisinti draudimo ir duoti pereinamąjį laikotarpį jam įgyvendinti, lygino šunų ir arklių kastravimo atvejus, taip pat kaltino VMVT žiūrint „į ekonomika, o ne į kenčiančių gyvūnų skausmą“.

Tarnybos atstovai atsakė, jog kiti nekastruoti gyvūnai neturi specifinio kvapo, o paršeliams prašomi nuskausminamieji bei intervencija kainuoja.

Be to, jie BNS tikino, kad institucija veiksmus jau atlieka – susitiko su Žemės ūkio ministerija, Kiaulių augintojų asociacija.

„Darome namų darbus ir darome juos iki šiol, kad tas poreikis visuomenės gerinti gyvūnų gerovę įvyktų. Organizacija savo ruožtu nepaisant pradėtų procesų, įvairiais būdais bando juos pagreitinti, kad jie vyktų čia ir dabar“, – BNS teigė VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Gintarė Mockevičienė.

VMVT Politikos departamento direktorė Gintarė Jatkevičienė tikino, kad kiaulių augintojai sutiktų gyvūnų nekastruoti, tačiau kyla klausimas, ar nekastruotų gyvulių mėsa tiktų vartotojams.

„Nes kvapas tikrai bus, silpnesnis arba stipresnis“, – BNS sakė G. Jatkevičienė. 

G. Mockevičienės teigimu, paršelius reikia kastruoti, kad jie būtų mažiau agresyvūs ir nežalotų kitų gyvūnų, taip pat ir tam, kad vartotojams tiekiama mėsa neturėtų stipraus kvapo.

Jos teigimu, nuskausminamieji vaistai taip pat galėtų turėti įtakos mėsos kokybei. 

„Alternatyvos yra nekastruoti, kas lemtų mėsos kokybės klausimą, cheminė kastracija, kas reikštų cheminę intervenciją į gyvūną, arba nuskausminimas, kuris yra irgi intervencija, suleidžiamieji vaistai. Klausimas, kaip jie veiktų, ar vartotojas paskui tos mėsos norėtų“, – teigė G. Mockevičienė.

„Pasiteisinimai lygiai tie patys“

„Tuščių narvų“ vadovė G. Vaitkevičiūtė įsitikinusi – teigdama, jog nuskausminamųjų naudojimas paveiks vartotojų įpročius ir ekonomiką, VMVT teisinasi.

„Garantuoju, jie nėra padarę jokių tyrimų, čia yra tik pasiteisinimas“, – teigė ji. 

G. Vaitkevičiūtė pažymėjo, jog į Lietuvą yra importuojama mėsa iš tų šalių, kuriose nuskausminamieji naudojami.

Po protesto viena iš akcijos organizatorių, jau šešis metus „Tušti narvai“ dirbanti Akvilė džiaugėsi kad nepaisant lietaus darbo valandų metu susirinko tiek daug protestuojančių.

„Pasiteisinimai lygiai tie patys ką ir girdėjote – viskas verčiama ant vartotojų, tarsi čia atsakomybė yra žinoti apie tokius dalykus, ar kaina, kažką jie šneka, bet nešneka apie esmę ir tie pasiteisinimai yra labai silpni, bet nenustebino, nes aš juos girdėjau ir prieš tai“, – komentavo G. Vaitkevičiūtė.

„Tai dar labiau parodo kaip iš tikro žmonėm rūpi (...) matosi, jog jie nori apsaugoti tuos paršelius“, – sakė ji.

Kitos dalyvės – Monika ir Rugilė iš Vilniaus – nors ir teigiamai vertino tarnybos atstovų pasirodymą, bet sakė nusivylusios „sausa ir simboline“ jų komunikacija.

„Trūko iš jų pusės išklausymo, pasidomėjimo, (...) išklausyti žmones ir paklausti – kas jus neramina, ką mes galėtume duoti, kad jus nuraminti. Komunikacijos trūko – tiesiog išėjo ir pasakė ką mes jau daug kartų girdėjome“, – sakė 31 metų organizatorė Monika iš Vilniaus.

Ne pirma akcija

Trečiadienį vykusiu protestu buvo siekiama paraginti VMVT vadovę A. Mikalauskienę nebedelsti ir kuo greičiau sustabdyti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų.

Panašią akciją nevyriausybininkai jau buvo surengę gegužės viduryje prie Vyriausybės.

Po jos VMVT pranešė jau pradėjusi diskusijas su nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis dėl chirurginės paršelių kastracijos alternatyvų.

Tuo metu pabrėžta, kad Lietuvoje paršelių po gimimo, iki septynių dienų, kastracija be nuskausminimo nėra draudžiama, tačiau teisės aktai neužkerta kelio taikyti ir alternatyvius sprendimus.

Anot VMVT, kiekvienas ūkis gali pasirinkti – taikyti nuskausminimą, atsisakyti kastracijos pasitelkiant genetinę atranką, naudoti mėsos brandinimą, šaldymą ir pan., siekiant sumažinti vadinamąjį kuilienos kvapą.

Kastracija be nuskausminimo dažniausiai atliekama siekiant išvengti nepageidaujamo paršelių elgesio, pagerinti mėsos kokybę ir sumažinti specifinio kvapo tikimybę.

Nors Europos Sąjungos gyvūnų gerovės direktyvoje leidžiama tokia išimtis, vis dėlto augantis visuomenės sąmoningumas bei Europos Komisija skatina ieškoti tinkamesnių alternatyvių metodų.

Autoriai: Domantas Bronušas, Lukas Juozapaitis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Susirūpinimas iš visuomeninės organizacijos dar kartą išgirstas – VMVT tęsia pradėtus procesus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vertina nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ atstovų išsakytą susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės ir pabrėžia, kad protestu išreikšta iniciatyva yra išgirsta, o atitinkami procesai – pradėti. 

Siūlomi pokyčiai reikalauja atsakingo vertinimo – ne tik teisinio, bet ir praktinio, ir būtent ta linkme šiuo metu ir dirbama. Vyksta konsultacijos su suinteresuotomis šalimis – nagrinėjamos įvairios alternatyvos chirurginiam paršelių kastravimui, vertinamos jų praktinės ir ekonominės pasekmės. 

„Gyvūnų gerovė yra be galo svarbu, tačiau valstybės institucija privalo veikti pagal teisės principus ir atsakingai įgyvendinti pokyčius, užtikrinti, kad priimami sprendimai nebūtų vien deklaratyvūs. Mitas apie „vieną parašą“ šioje situacijoje tikrai neatspindi tikrovės – nei viešas spaudimas, nei šūksniai teisėkūros procesų nepagreitina. VMVT analizuoja kitų ES šalių praktikas, tariasi su tarptautiniais partneriais ir ieško mūsų šaliai tinkamų sprendimų“, – pažymi VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento direktorė Gintarė Jatkevičienė.

Šiuo metu Lietuvos kiaulių augintojai dirba pagal dabar galiojančias taisykles, numatytas Europos Sąjungos direktyvoje. 9 iš 27 Europos Sąjungos valstybių jau yra priėmusios sprendimus, kurie keičia direktyvoje numatytas išimtis – šių šalių patirtis šiuo metu ir vertina VMVT. 

Tarnyba laikosi pozicijos, kad gyvūnai neturi kentėti, tačiau sprendimai turi būti nuoseklūs. Uždraudus kastruoti paršelius be nuskausminimo reikės numatyti papildomas intervencijas gyvūnams: tai gali būti vaistų ar vakcinos leidimas, gali būti inhaliacinė procedūra. Tokiems pokyčiams reikalingi ne tik papildomai kaštai, tačiau ir technologinis pasirengimas. Dėl to svarstomos visos alternatyvos.

Taip pat naujai priimami sprendimai privalo derėti su valstybės formuojama žemės ūkio politika, ilgalaike nacionaline strategija kiaulininkystės sektoriui, numatant ir laukiamus pokyčius gyvūnų gerovės srityje. Sprendimai turi būti tinkami visai valstybei.

VMVT informacija