Tvariausio agroverslo dusinimo anatomija

Kailio gaminių atgimimas

Europos kailių pramonei skaičiuojant paskutinius savo gyvavimo metus, o Europos Sąjungos (ES) pareigūnams svarstant, ar ši pramonė turėtų išlikti, įžymybės ant podiumų demonstruoja natūralaus kailio gaminių atgimimą. Leidinys „Politico“ šio mėnesio pradžioje paskelbė, kad Tarptautinės kailių federacijos socialinių tinklų paskyrose nuolat rodomos garsenybės, dėvinčios natūralius kailinius. „Serialo „Wednesday“ žvaigždė Jenna Ortega atvyksta į premjerą vilkėdama Italijoje pagamintą avikailio striukę, kainuojančią 15 500 dolerių. Pharrellas Williamsas koncertuoja „Grammy“ apdovanojimuose apsigaubęs ilgu baltu paltu. Kiti pavyzdžiai: Rihanna ir A$AP Rocky, Jennifer Lopez, Madonna, Kim Kardashian ir Khloé Kardashian, Jeffas Goldblumas ir Emilie Livingston, Georgina Rodríguez ir kt.“, – rašo „Politico“, atkreipdamas dėmesį į tai, kad stebint tokius įrašus kailiai atrodo ne kaip nykstanti pramonės šaka, o kaip sugrįžtantis fenomenas – išblizgintas, globalus ir vis dar gyvas.

„Politico“ pažymi, kad įžymybių naudojimas reklamoje yra sąmoninga strategija, kurios pramonė neslepia. „Tarptautinės kailių federacijos vadovas Markas Oatenas iš Stambulo teigia, kad tokie mados namai kaip „Fendi“, „Louis Vuitton“ ir „Dior“ vis dar plačiai  naudoja ir parduoda kailius. Ši pramonė yra pasaulinė tiekimo grandinė: nuo ūkių Suomijoje ar Graikijoje, kailiadirbystės dirbtuvių Italijoje, aukcionų Helsinkyje, gamintojų Honkonge iki parduotuvių Londone, Paryžiuje ar Romoje. Tai nėra masinė gamyba, labiau aukštos vertės amatininkystė. Pvz., šeimos dirbtuvės netoli Veronos gali gaminti individualius gaminius, kurių kaina siekia iki 200 tūkst. Eur. Ar kailių pramonės šaka nyksta? M. Oatenas pasiūlė patikrinti aukciono rezultatus“, – informuoja „Politico“.

Laukia sprendimo

Kaip skelbia kailių aukcionas „Saga Furs“, vykęs šių metų kovo mėn. Helsinkyje, visų kailių pardavimai buvo labai sėkmingi. Pagal pardavimus matyti, kad audinių kailių kainos, palyginti su 2025 m., vidutiniškai padidėjo apie 76 proc., o kiti kailiai brango dar labiau. Šiųmetiniame aukcione buvo parduota 3,4 mln. kailių (2025 m. kovo mėn. – 2,6 mln. kailių), o tarpininkavimo pardavimų vertė siekė 220 mln. Eur (2025 m. kovo mėn. – 96 mln. Eur). „Aktyvus aukcionas parodė, kad į kailių rinką sugrįžo pasitikėjimas. Atsakingai išauginto kailio paklausa smarkiai atsigavo, o kainų lygis yra pelningas gamintojams“, – tvirtina „Saga Furs“ generalinis direktorius Markusas Gotthardtas. Šių metų aukcione, pagal pirkimų apimtis, dominavo Kinija, po jos rikiavosi Pietų Korėja, Turkija, Graikija ir Europos mados pramonė.

Kaip pažymi leidinys „Politico“, pastaruoju metu Briuselyje keliamas klausimas, ar ši pramonė Europoje apskritai turėtų egzistuoti. Europos Komisija (EK) netrukus turėtų paskelbti atsakymą į daugiau nei 1,5 mln. piliečių pasirašytą peticiją, kuria reikalaujama visoje ES uždrausti kailių ūkius – audinių, lapių, usūrinių šunų ir šinšilų auginimą dėl jų kailio bei prekybos kailių gaminiais. „Remiantis nutekintu projektu, Komisija greičiausiai atsisakys visiško draudimo ir vietoj to siūlys gerinti gyvūnų laikymo sąlygas. Šio sprendimo buvo laukiama kovo pabaigoje, tačiau jo paskelbimas yra kiek atidėtas dėl kai kurių valstybių narių ir pačios Komisijos vidinių nesutarimų“, – informuoja „Politico“.

Vis dar veikia

Kailių fermos vis dar veikia ES šalyse. Viena jų – Lenkija – pernai uždraudė šią veiklą, suteikdama ūkininkams aštuonerių metų terminą veiklai nutraukti. Lietuvoje šis draudimas turi įsigalioti nuo ateinančių metų. Švelniakailių žvėrelių fermos šeimininkas, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) valdybos narys Arvydas Karpys „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo dėl praėjusios kadencijos LR Seimo sprendimo uždrausti kailinių žvėrelių auginimą, neapskaičiavus veiklos kaštų, neužtikrinus privačios nuosavybės apsaugos. „Seimo nariai nebėra tie žmonės, kurie turi savo poziciją, jie yra tie, kurie žiūri, kurią poziciją jiems yra pravartu turėti. Yra grupelė žmonių, kurią vadinu miesto žmonėmis, jie yra nutolę nuo to, kas vyksta regionuose, jie turi savo specifinius įsitikinimus“, – nuomonę išsakė A. Karpys. Jis akcentavo, kad žmonės turi teisę rinktis ir kad augintojų nebūtų, jei nebūtų kailių paklausos. Ar Lietuvoje uždarius žvėrelių fermas kailių paklausa sumažės? Anot pašnekovo, ji nesumažės, kailius tieks kitos šalys, kurios gyvūnų gerove nesirūpina geriau nei Lietuva. „Mes rūpinamės gyvūnų gerove, mūsų modernią fermą nuolat tikrina veterinarinė tarnyba, iš Europos šalių atvyksta nepriklausomi auditoriai, kurie ūkyje praleidžia visą dieną ir mato, kaip gyvūnai atrodo, kaip jie auginami, kaip jaučiasi ir t. t.“, – redakcijai dėstė verslininkas. A. Karpys nepraranda vilties, kad mūsų valstybė susiprotės ir atliks bent minimalius pakeitimus, nes yra ūkių, kurie yra gavę paskolas su valstybės garantija, todėl jiems įsipareigojimai išliks, o paskolas reikės grąžinti. „Jei valstybė leistų visiems ir toliau dirbti, tai būtų idealiausias scenarijus. Lietuvoje buvo 168 ūkiai, šiandien dirba kelios dešimtys. Aukcionuose, kuriuose prekiaujama tik sertifikuotų kailinių žvėrelių augintojų, itin griežtus gyvūnų gerovės standartus atitinkančių ūkių kailiais, Lietuva užėmė antrą vietą. Todėl valstybei reikėtų paskaičiuoti, kiek milijonų eurų atkeliauja į biudžetą“, – atvirai kalbėjo Tauragės r. ūkininkas.

Papildo valstybės biudžetą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.