Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Tvarkome melioracijos griovius ar pelkėjame?

2024/06/30


„Grąžinkite finansavimą melioracijos grioviams prižiūrėti, nes kitaip laukai užpelkės“ – tokį signalą ūkininkai siunčia Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), tačiau šios atstovai tik skėsčioja rankomis – tęstiniai projektai remiami, bet Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) tokios priemonės nebeliko. Žemdirbiai nesuvokia, kodėl SP nenumatyta lėšų grioviams prižiūrėti, bei kartu svarsto, kad gal taip ir siekiama kuo didesnio šalies laukų užpelkėjimo.       

Ilgametis darbas virs šnipštu?

„Lyg visi esame sveiko proto, bet šiemet ūkininkams neskirta lėšų valstybiniam turtui – melioracijos grioviams – prižiūrėti. Mes sėdime už galvų susiėmę ir svarstome, kas priėmė tokius kvailus sprendimus. Jeigu šiemet neprižiūrėsime griovių, tai po metų kitų jie vėl užžels.

Mes akivaizdžiai matome, kuo viskas pasibaigia atskiruose ruožuose, kur jie neprižiūrimi. Labai prašome dar šiemet klaidą ištaisyti ir ūkininkams leisti prižiūrėti valstybei priklausantį turtą“, – Seimo Kaimo reikalų komitete daugelio žemdirbių rūpestį išklojo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas ir LŪS Kupiškio skyriaus vadovas Zigmantas Aleksandravičius.

Biržų r. ūkininkas Stanislovas Vaitkevičius „Ūkininko patarėjui“ užtikrino, kad melioracijos griovių priežiūros problema yra tikrai nemenka. Jis teigė, kad kartu su ūkininkaujančiu sūnumi išvalė ir prižiūri apie 15 km melioracijos griovių. „Mes 8 metus vargome, kol sutvarkėme tuos griovius – iškirtome krūmus, išrovėme kelmus. Tvarkėme ne tik prie savo žemių, bet ir prie kaimynų, nes negali palikti apleistų gabaliukų, tokiu atveju visas triūsas neteks prasmės. Prisipirkome reikiamos technikos ir kasmet tvarkėmės, už tai ir išmokas gavome. O šiemet jų nebeliko, už griovių priežiūrą mokės tik iš tęstinės paramos. Negi viskas taip ir pasibaigs?“ – teigė valstybės politikos nebesuprantantis biržietis.

Ūkininkas geru žodžiu minėjo pernykštę paramą, nes išmokos už griovių šlaitų priežiūrą buvo gerokai padidintos. ŽŪM pernai pradžiugino žemdirbius, pranešusi, kad tam skiria daugiau kaip tris kartus didesnes kompensacijas – išvežant nušienautą žolę – 589 Eur už ha, nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 536 Eur už ha.

Tokia parama žadėta ir tiems, kurie vykdys tęstinius įsipareigojimus, prisiimtus iki 2023 m., ir tiems, kurie nuo 2023 m. prisiėmė naujus 3 metams. O tam lėšos skiriamos iš Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“.

„Kai išmokas pakėlė iki žmoniško lygio, buvo galima noriai dirbti ir sutvarkyti, atsipirko ir išlaidos degalams, ir technikos amortizacija. Anksčiau mokamų, regis, 130 Eur vos degalams užtekdavo, bet vis tiek dirbome ir tvarkėmės. Į griovius ir drenažo įrenginius daug įdėjome ir savų lėšų, nes melioracija be galo svarbi. O dabar kažkam susisapnavo, kad reikia nutraukti paramą. Siūlo kurti melioracijos fondus, į kuriuos susimesime pinigus ir tvarkysime didelius rinktuvus. Ne nuo to galo pradedame, nes viskas nueis niekais, jeigu užžels pagrindiniai vandens nutekėjimo kanalai – grioviai, kurie yra valstybės nuosavybė. Jeigu juos norime palikti likimo valiai, tai kur čia ūkiškumas?“ – nuostabos neslėpė S. Vaitkevičius.

Savininkai neleidžia tvarkyti griovių

Kupiškio r. ūkininkas Vygantas Giedrys ŪP teigė, kad melioracijos griovių priežiūros priemonėje nedalyvauja, nes nemažai dirbamos žemės nuomoja, o jos savininkai visai nenori, kad melioracijos grioviuose būtų iškirsti krūmai ir medžiai. Jie gal juos ir patys malkoms nori išsikirsti. „Aiškinau, kad negali melioracijos grioviuose augti krūmai ir medžiai, bet jiems tai nė motais. Neleidžia jų kirsti, ir tiek“, – pasakojo kupiškėnas.

Jis dabar daugiau dėmesio skiria pagriovių priežiūrai, įsigijo tam skirtą techniką, tačiau jau turi nemalonios patirties – techniką reikia remontuoti. „Pavažiavus vos kokius 50 m, pakliuvo akmuo ir sulaužė naują techniką. Tad dabar vėl papildomos išlaidos ir rūpesčiai. Ir tai dar nėra, matyt, blogiausias variantas, kai pagalvoji, tai važiuojant visai šalia griovio galima ir nuvirsti. Tada jau būtų didesnių bėdų. Technika pagrioviams šienauti kainuoja nuo 4–5 tūkst. Eur ir daugiau, o  norint šienauti griovių šlaitus, reikėtų dar brangesnės, nes reikia pasiekti visą šlaitą. Kai nėra išmokų, tai kas juos beprižiūrės?“ – svarstė V. Giedrys.

Ūkininko požiūriu, atsiradę reikalavimai palikti juostas prie griovių – nereikalingas kabinetinis prasimanymas, bet dabar visi turi vargti ir gaišti, o to nauda – abejotina.

Šunys loja – karavanas eina

Panevėžio r. grūdininkas Ovidijus Pečeliūnas neabejojo, kad valstybė turi rasti lėšų savo turtui prižiūrėti. Jis pats melioracijos griovių priežiūros priemonėje nedalyvavo, nes nėra patrauklu, nes už tai gali sulaukti sankcijų ir netekti išmokų. „Jau kai įsipareigoji prižiūrėti, turi viską išpildyti, bet būna, kad gamtos sąlygos neleidžia kai ko padaryti, tada gali prarasti išmokas. Todėl nesiryžome prisiimti tokių įsipareigojimų“, – ŪP aiškino ūkininkas.

Nepaisant to, O. Pečeliūnas daug investuoja į drenažo sistemas ir tvarko griovius. Žiemą, kai nėra lauko darbų, su ūkio darbuotojais tvarko melioracijos įrenginius, grioviuose kerta krūmynus, valo ir t. t. „Daug ką susitvarkome ūkiškai, nes jeigu samdytume įmonę, tai tektų daug sumokėti. Mes patys įsigijome reikiamos technikos ir tvarkomės, kiek galime“, – pasakojo O. Pečeliūnas.

Grūdų augintojas nenutylėjo ir dėl sureguliuotų upelių renatūralizacijos, kurios pasekmės, anot jo, jau srebiamos. „Kai pavasarį buvo liūtys, ten, kur vyko renatūralizacija ir buvo primėtyta akmenų, patvino, o keliasdešimt hektarų laukų buvo paskandinti vandenyje. Manau, kad jeigu tokių absurdiškų projektų nebūtų, tai užtektų pinigų ir melioracijai. Vieno kilometro grioviui išvalyti, žiotims sutvarkyti, medžiams ir krūmams pašalinti reikia nuo 10 iki 12 tūkst. Eur, tokios sumos figūruoja konkursuose. O akmenų ir kelmų primėtymas į griovio vagą gali būti, kad kainuoja net 30 tūkst. Eur/km, sprendžiant iš skirtų sumų ir renatūralizuotų atkarpų ilgio. Ar tai nėra absurdas? Vadinasi, toks ir valdžios požiūris – šunys loja, o karavanas eina“, – apgailestavo panevėžietis.

Neįtikėtini pasiūlymai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelio nuotr.: Kai melioracijos grioviai apaugę krūmais ar užversti akmenimis, laukai tampa pelkėmis.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas