Kaunas +2,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 9 Kov 2026
Kaunas +2,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 9 Kov 2026





Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

TVF siūlymai primena viliotinį

2024/06/27


Padidink tekstą

Apmokestinti pensijas, pensinį amžių sieti su gyvenimo trukme, stiprinti antrąją pensijų pakopą ir kaip galima labiau apriboti pasitraukimą iš jos – tokias rekomendacijas Lietuvai pateikė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai. „Tokie pasiūlymai yra keisti ir, mano požiūriu, labai nemokšiški. Privatūs pensijų fondai nėra joks sprendimas, mokestis pensijoms grėstų dvigubu jų apmokestinimu, o ilginti pensinio amžiaus Lietuvoje negalime, nes mūsų žmonių gyvenimo trukmė, išėjus į pensiją, yra daug trumpesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis“, – TVF patarimus įvertino ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas LAZUTKA. Su juo apie receptus, kaip perskirstyti pajamas, kad turtėjančioje Lietuvoje akių nebadytų skurstantys pensininkai, kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Vida TAVORIENĖ.

– Seime atsirado iniciatyvos dėl privačių pensijų fondų. Siūloma leisti visiems norintiems bet kada iš jų pasitraukti ir atsiimti ten sukauptus pinigus. Tačiau Vyriausybė tam priešinasi. TVF atstovas išsakė rekomendacijas, jog antroji pensijų pakopa turėtų būti sustiprinta, o pasitraukimas iš jos kaip galima apribotas. Ar čia toks atsitiktinis pasisakymas ar paspirtis mūsų valdžiai?

– Visi trys TVF pasiūlymai dėl pensijų yra tokie keisti ir, mano požiūriu, labai nemokšiški. Gal iš tikrųjų TVF atstovai pas mus ir pasikviečiami žmonėms nuraminti ir įtikinti dėl pensijų. Kai valdžia gali remtis tokios svarbios tarptautinės organizacijos nuomone, žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad tie ekspertai viską gerai žino, ir jeigu jie ką siūlo, tai reikia to paisyti.

– TVF atstovo išsakyta mintis maždaug tokia: mūsų visuomenė senėja, pensijos mažos ir čia pagelbėti galėtų privatūs pensijų fondai. Ar tikrai taip?

– Jau ne kartą esu sakęs, kad pensijų fondai nėra garantuota apsauga senatvėje, nes ten nėra numatyta, ką žmogus gaus, niekas neįsipareigoja mokėti tam tikro dydžio pensijos. Ir dabar jau žinome, kiek lėšų pensinio amžiaus sulaukę piliečiai gauna iš tų fondų. Tarkime, tas, kuris į pensiją išėjo prieš 3 metus, per mėnesį gaudavo 65 Eur, tai ir dabar tiek gauna, nors per tą laiką infliacija pasiekė apie 30 proc., augo dirbančių žmonių algos, taip pat ir „Sodros“ pensijos kasmet po 10 proc. Tai koks čia užnugaris senatvėje? Jeigu žmogus dar gyvens 23 metus, tai kas iš tos privačios pensijos beliks?

Antrosios pensijų pakopos struktūra tokia, kad niekas neįsipareigoja žmogui didinti išmokas. Pensijų fondai gyrėsi, kad pernai kaupiamas turtas išaugo apie 14 proc., bet užpernai jis buvo nukritęs maždaug 14 proc. O „Sodros“ pensijos auga, jos pagal atitinkamą tvarką yra indeksuojamos. Jeigu visuomenė senės ir bus daugiau pensininkų, tai dirbantiesiems reikės daugiau mokėti pensijoms. TVF, kaip ir visos mūsų valdžios, kalba, kad čia bus didelė tragedija, bet taip nėra.

Pensinio amžiaus žmonių santykinę padėtį visuomenėje nulemia ne demografija ar pensijų sistemos modeliai, o solidarumo lygis šalyje, kiek jaunesnioji dirbanti karta solidarizuojasi su vyresniąja. Štai dabar vidutinė pensija Lietuvoje siekia beveik 600 Eur, o vidutinė alga „į rankas“ – 1 300 Eur, prieš metus ji buvo 1 200 Eur, ir šiemet algos didėja maždaug apie 10 proc. Galima būtų susitarti, kad algos šiek tiek mažėtų, o daugiau mokesčių tektų pensijoms, kurios padidėtų. Aišku, nuo mažų algų gal ir nereikia imti, bet yra tokių, kurie gauna didelius atlyginimus, juos reikėtų apmokestinti progresiniu mokesčiu. Tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje algos siekia 7–8 tūkst. Eur ir daugiau. Kodėl nuo jų negalima būtų daugiau mokėti pensijoms? Tada nereikėtų imti nuo tų, kurie uždirba mažiau.

Manau, kad turime išteklių pensijas pakelti iki europietiškų standartų, kad jos sudarytų ne 43 proc., bet 63 proc. algos. Duomenys rodo, kad mūsų pensininkų skurdas siekia 36,5 proc.

Jeigu ateityje pensininkų bus daugiau, o dirbančiųjų – dar mažiau, tada vėl reikės tinkamai padalyti tą pyragą, kad panašiai gyventų į pensiją išėję ir dirbantys žmonės. Manau, kad ateityje nebus baisiau, nes visuomenė turtėja, mes juk lyginame, kaip gyvenome prieš 20 metų ir dabar. Tai argi dabar yra sunkiau solidariai dalytis tarpusavyje, nei kad buvo prieš dvidešimtmetį?

– Bet TVF rekomendacijų dėl solidaraus pasidalijimo ir progresinių mokesčių, regis, nepateikė.

– Jie šiuo atžvilgiu yra diplomatiški, pasako tai, ką reikia didinti visiems vienodai. TVF ideologija yra didele dalimi liberali, jie pasisako už mažesnį valstybės kišimąsi. Nors šiais laikais, kai ir Lietuvoje, ir kitose šalyse labai akivaizdi pajamų nelygybė, jie jau pasidarė gal nebe tokie liberalūs. Kitokia yra, pavyzdžiui, Tarptautinė darbo organizacija arba Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas. Jie gina dirbančiųjų, mažas pajamas gaunančiųjų interesus ir pan.

Beje, TVF nepabaksnojo į tai, kad mūsų valstybės išlaidos senatvės pensijoms siekia 6,5 proc. nuo BVP, o ES vidurkis – daugiau kaip 11 proc. Jie to nepastebi ir nesako, kad reikia didinti šią dalį, bet siūlo plėsti privačių fondų veiklą, ten įtraukiant visus. O kodėl mums pensijų reikalų nespręsti per „Sodrą“? Tarp kitko, TVF nedrįsta važiuoti į Vokietiją ar Daniją ir mokyti, ką daryti su pensijomis, nes ten patys žino, kaip jiems tvarkytis.

– Nepatraukliai skamba siūlymas kuo labiau riboti pasitraukimą iš pensijų fondų.

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelio nuotr.: Prof. Romas Lazutka.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/03/09

Karvė – kenkėja, ūkininkas – kaltinamasis

Nuo seno karvė buvo šeimų maitintoja, o dabar dėl agresyvios žaliosios politikos ji tapo kenkėja ir kone klimato kaitos baubas. Šie galvijai net neįtaria, kad tokiais laikomi dėl natūralaus proceso – metano išsiskyrimo j...
2026/03/09

Laikas keičia tradicinį ūkininkavimą

Mes – europiečiai – turime privilegiją gyventi regione, kur pakanka kokybiško maisto ir apsirūpinimas maistu suprantamas kaip savaiminis dalykas, pamirštant, kad pirmapradė tiesioginių išmokų paskirtis buvo amortiz...
2026/03/09

Europoje keičiasi požiūris į vilkų medžioklę

Vokietijos Bundestagas priėmė ūkininkų ilgai lauktą įstatymo pataisą, pagal kurią šalyje vėl leidžiama medžioti vilkus. Ūkininkai džiaugiasi šiuo pakeitimu, tačiau, kaip visada, įvairūs „žalieji“ aktyvistai bei vadinamiej...
2026/03/09

Kovo 11-osios proga – dovana Pasvalio jaunimui: mokiniai mokysis įvaldyti bepiločius orlaivius

Pasvalys gali tapti pavyzdžiu visai Lietuvai – čia sukurtas inovatyvus dronų ugdymo tinklas, jungiantis mokyklas, viešąją biblioteką ir Lietuvos šaulių sąjungą. Tai viena pirmųjų tokio masto iniciatyvų regione, sistemingai inte...
2026/03/09

Saugokite naminius paukščius: paukščių gripas jau paplitęs tarp vandens paukščių

Pavasarėjant Lietuvoje vis dažniau fiksuojama laukinių paukščių gripo atvejų. Kovo 5 d. trims nugaišusioms antims, kurios buvo paimtos iš Kretingos parko pirmojo tvenkinio, patvirtintas paukščių gripo virusas. Ši...
2026/03/09

Vėjo elektrinės vasarį pagamino daugiausiai vartojimui reikalingos elektros

2026 m. vasarį nacionalinė elektros energijos gamyba Lietuvoje patenkino apie 64 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, kuris išliko didelis – 1,28 TWh, arba net 23,4 proc. didesnis nei prieš metus, pernai vasarį, kai...
2026/03/09

Besiruošiantiems tekinti sulą miškininkai primena svarbiausias taisykles 

Ankstyvas pavasaris – sulos tekėjimo metas. Gal dėl joje esančių naudingų medžiagų, o gal dėl egzotiško sulos išgavimo būdo šis gėrimas kiekvieną pavasarį į miškus vilioja daugybę tautiečių. Deja, ne visi jų moka ...
2026/03/09

Žiemos virusai: gripas, RSV ir kitos infekcijos – kaip jas suvaldyti?

Žiemos sezonas kasmet atneša ne tik šaltį, bet ir padidėjusį kvėpavimo takų infekcijų skaičių. Gripas, respiracinis sincitinis virusas (RSV), COVID-19 ir kiti virusai cirkuliuoja vienu metu, sukeldami panašius simptomus &ndash...