Tyčinių bankrotų „meistras“ Julius Skestenis. Kas vadovavo neteisėtai užvaldytam „Ūkininko patarėjui“

Metų pradžioje Registrų centras paskelbė bene 200 asmenų, praradusių teisę vadovauti įmonėms, sąrašą. Jame – buvę įmonių vadovai ir savininkai, sukėlę tyčinį bankrotą arba prisidėję sudarant kartelinius susitarimus. Griežtos bausmės teismo sprendimu nusipelnė ir ne vienai įmonei žlugimą priartinęs Julius Skestenis.

Būtent šiam profesionaliam „bankrotintojui“ 80 darbuotojų turinčią, kelis laikraščius ir du populiarius žurnalus, kalendorius ir knygas leidžiančią UAB „Ūkininko patarėjas“ 2017 m. spalio 11 d. patikėjo vieną akcininką turinti ir ataskaitų VMI neteikianti UAB „Dvylika pirklių“, kuriai savo akcijas perleido Ramūnas Karbauskis.

Slapstėsi ir nuo darbuotojų, ir nuo akcininkų

Daugeliui buvusių bendrovės „Ūkininko patarėjas“ žurnalistų ir techninių darbuotojų J. Skestenis ilgą laiką buvo mistinė asmenybė – pasirodydavo tik tuomet, kai reikėdavo kurį nors atleisti iš darbo. 2018 m. vasaros pabaigoje laikraščio „Ūkininko patarėjas“ kraštų korespondentai raštu reikalavo surengti susitikimą su bendrovės vadovu, tačiau prašymas taip ir liko neišgirstas.

Paskui prabilo įmonės akcininkai, neatgaunantys iš J. Skestenio priteistų sumų. Paaiškėjo, jog leidybos bendrovei vadovauja būrio antstolių medžiojama asmenybė – jokio turto neturintis direktorius savo asmeniniams kreditoriams buvo skolingas 90 tūkst. Eur. J. Skestenio sąskaitos bankuose buvo areštuotos, antstoliai tvirtino, kad pinigų judėjimas jose nevyksta.

Į akcininkų priekaištus elektroniniu laišku atsiliepęs UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos pirmininkas Povilas Ruzgaila laiške tvirtino, jog J. Skestenio asmeniniai reikalai (skolos kreditoriams) jokios įtakos atliekamoms direktoriaus funkcijoms neturi.

„Bendrovės vadovas deda pastangas, kad bendrovė būtų valdoma tinkamai, laikantis teisės aktų bei generuotų pelną Jums, akcininkams“, – garantavo akcininkams UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos pirmininkas.

Bet praėjo vos kelios savaitės ir paaiškėjo, kad J. Skestenio „asmeniniai reikalai“ ne tokie jau ir asmeniniai – Kauno apygardos teismas pripažino UAB „Janiras“ bankrotą tyčiniu ir buvusiam jos vadovui J. Skesteniui ketveriems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Įmonės kasa – direktoriaus kišenėje

Dėl UAB „Janiras“ bankroto pripažinimo tyčiniu į Kauno apygardos teismą kreipėsi bankroto administratorius UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“. Bankroto administratoriaus pareiškime teigiama, kad buvęs bendrovės vadovas J. Skestenis siekė išimtinai naudos sau, veikė dėl savo, o ne dėl bendrovės interesų ir galiausiai tokie veiksmai privedė bendrovę prie bankroto.

Tą patvirtina teismui pateikti faktai. Paaiškėjo, kad visus pinigus iš įmonės kasos paimdavo direktorius J. Skestenis – per keletą veiklos metų „Janiras“ iš kasos jam grynaisiais išdavė per 536 tūkst. Eur. Smulkioms išlaidoms bendrovės vadovas gaudavo net iki 120 tūkst. Eur.

Net tuomet, kai bendrovė faktiškai jau buvo nemoki, o jos vadovas įmonei buvo skolingas per 170 tūkst. Eur, iš kasos jis išimdavo keliasdešimt tūkstančių siekiančias grynųjų pinigų sumas. Siekdamas pateisinti pinigų pasisavinimą, J. Skestenis su „Janiru“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovė jam įsipareigojo paskolinti 250 tūkst. Eur.

Net ir po sandorio sudarymo, kai „Janiros“ direktorius jau buvo bendrovei skolingas apie 200 000 Eur, J. Skestenis ir toliau ėmė pinigus iš įmonės kasos, o bendrovė nereikalavo, kad direktorius juos grąžintų.

Kauno apygardos teismui 2018 m. gegužės 21 d. priėmus nutartį kreditorių reikalavimu kelti bankroto bylą, J. Skestenis negrąžino įmonei 223,9 tūkst. Eur. Ir tai net 70 tūkst. Eur daugiau, nei kreditoriai įmonei pateikė finansinių reikalavimų.

Šios manipuliacijos vyko J. Skesteniui jau vadovaujant „Ūkininko patarėjui“. Vienos didžiausių šalyje leidybos bendrovės vadovu jis tapo tuo pačiu metu, kai „Janiras“ tapo nemokus.

Ne pirmas bankrotas

Kauno apygardos teismas konstatavo, jog, sąmoningai nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, išsimokėdamas grynuosius iš įmonės kasos, bendrovei jau esant nemokiai, ir šių pinigų negrąžindamas, sudarydamas paskolos sutartį pats su savimi, J. Skestenis sąmoningais veiksmais siekė įmonės sužlugdymo.

Pasirodo, kad J. Skestenis ir anksčiau buvo įsivėlęs į panašias machinacijas. Prieš metus Vilniaus apygardos teismas tyčiniu paskelbė UAB „VDI Reklama“ bankrotą. Sprendimo nepakeitė ir Lietuvos apeliacinis teismas.

UAB „VDI Reklama“, kurioje anksčiau dirbo J. Skestenis, lėšos taip pat buvo pasisavintos, o veikla perkelta į UAB „Janiras“.Teismas nustatė, kad abi šios įmonės susijusios, nes dauguma darbuotojų (16 žmonių) iki „Janiro“ įsteigimo dirbo UAB „VDI Reklama“. Į naują įsteigtą bendrovę perėjo dirbti ir UAB „VDI Reklama“ direktorius J. Skestenis.

Abi įmonės veiklą vykdė tose pačiose patalpose, „Janirui“ atiteko pagrindinis UAB „VDI Reklama“ turtas – lizingu pirktos CNC frezavimo, gręžimo, graviravimo staklės su linijiniu automatiniu įrankių keitimu, be kurių įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Perduodant lizingu įsigytą turtą, jo neišpirkta vertė siekė 37,2 tūkst. Eur, tačiau „Janiras“ sumokėjo tik vos daugiau kaip 8,3 tūkst. Eur kompensaciją už palūkanas.

Prieš pat bankroto bylos iškėlimą „VDI Reklama“ už mažiau nei 5 tūkst. Eur pardavė tris transporto priemones UAB „Deliveris“, kuri tą pačią dieną jas perpardavė UAB „Janiras“.

UAB „VDI Reklama“ sąskaitos taip pat buvo švariai iššluotos, akcijos perrašytos Latvijos pilietei, kuri prieš pat bankrotą tapo įmonės vadove. Teismas pripažino, kad latvė bendrovei vadovavo fiktyviai. „Akcininkės“ nepavyko rasti ne tik bankroto administratoriui, bet ir teismui.

Aferų grandinė

Interneto platybėse vis dar galima rasti ir istoriją, susijusią su apsipirkimo portalu „kiauletaupykle.lt“, kuri 2014 m. savo klientams liko skolinga tūkstančius eurų. Portalą valdė UAB „Sole active“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo J. Skestenis.

Kuponus iš grupinio apsipirkimo portalo pirkę asmenys prekių nesulaukdavo, o paslaugas pardavę verslininkai negalėjo iš įmonės atsiimti savo pinigų. Sprendimus dėl skolų grąžinimo teismai priimdavo už akių, nes bendrovės atstovai procese nedalyvaudavo.

Spręsdamas, ar kelti bankroto bylą UAB „Sole Active“, Vilniaus apygardos teismas buvo įpareigojęs J. Skestenį pateikti duomenis apie įmonės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, debitorių ir kreditorių sąrašus, duomenis apie teismuose iškeltas bylas, atsiliepimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau per teismo nustatytą terminą įmonės vadovas pareikalautų dokumentų nepateikė ir pats teisme nepasirodė.

Bankrutuojanti „Sole Active“ iš J. Skestenio prisiteisė beveik 26, 2 tūkst. Eur žalos, tačiau pernai, taip ir negrąžinusi skolų kreditoriams, bendrovė buvo likviduota.

Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareikštas bankrutuojančios bendrovės „Janiras“ ieškinys buvusiam vadovui J. Skesteniui dėl iš bendrovės pasisavintų 229,3 tūkst. Eur.

J. Skestenį pasamdė subankrotinti konkurentus?

Skolą per antstolius bandžiusiems išsireikalauti UAB „Ūkininko patarėjas“ akcininkams antstolio Dainiaus Šidlausko padėjėja Daiva Suginaitė pranešė, jog prieš J. Skestenį yra vykdoma 20 vykdomųjų įvairių bylų, bendra išieškotina suma viršija 90 000 Eur. Antstoliai tikina, jog skolų išieškojimo negalima nukreipti ir į J. Skestenio žmonos turtą, nes sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, kurioje numatyta, jog visas turtas, įgytas po vedybų sutarties patvirtinimo dienos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

J. Skestenis veikia kaip už 100 Eur fiktyviais direktoriais pasamdyti sąvartynų bomžai. Kas galėtų paneigti, kad būtent dėl sugebėjimų išplauti įmonių pinigus ir paleisti vėjais jas plikas basas J. Skestenis ir buvo „Valstiečių laikraščio“ leidėjo Gintauto Misiukevičiaus pasamdytas UAB „Ūkininko patarėjas“ direktoriumi?

J. Skestenio karjera populiarius laikraščius ir žurnalus leidusioje bendrovėje prasidėjo nuo perversmo – įmonę sukūręs ir kone tris dešimtmečius jai vadovavęs direktorius, vyriausiasis redaktorius ir didžiausias akcininkas Vytenis Neverdauskas tiesiogine prasme 2017 m. rudenį buvo išmestas už durų.

Kaip vėliau teismuose paaiškėjo, kontrolinį UAB „Ūkininko patarėjas“ akcijų paketą G. Misiukevičiaus grupuotė 2017 metais sudarė fiktyviai, pažeisdama įstatymus.

Iš žinomo politiko, agroverslininko R. Karbauskio „Ūkininko patarėjo“ akcijas neaiškiu būdu įsigijusi UAB „Dvylika pirklių“ turi vienintelį akcininką – „Valstiečių laikraštį“ leidžiantį G. Misiukevičių.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė