Tyrėjai: 2023 metais Europoje pasiektas ekstremalaus karščio sukelto streso dienų rekordas

Kontrastingų kraštutinumų metais Europa patyrė ne tik svilinančius karščius, bet ir katastrofiškus potvynius, alinančias sausras, smarkias audras ir didžiausią savo istorijoje miško gaisrą.

Šios nelaimės padarė milijardų eurų žalą ir paveikė daugiau kaip 2 mln. žmonių, teigiama naujoje bendroje Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) ir Jungtinių Tautų Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ataskaitoje.

Ypač skaudžios matyti pasekmės sveikatai, o karštį šios agentūros išskyrė kaip didžiausią su klimatu susijusią grėsmę, nes dėl visuotinio atšilimo Europoje vasaros darosi vis labiau alinančios.

„Pastebime tendenciją, kad visoje Europoje daugėja dienų, kai patiriamas karščio sukeltas stresas, ir 2023 metai nebuvo išimtis – Europoje buvo užfiksuotas rekordinis ekstremalaus karščio sukelto streso dienų skaičius“, – sakė C3S klimato mokslininkė Rebecca Emerton (Rebeka Emerton).

Šiam tyrimui C3S ir PMO naudojo UTCI terminį indeksą, kuriuo matuojamas aplinkos poveikis žmogaus organizmui.

Indeksu atsižvelgiama ne tik į aukštą temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo greitį, saulės šviesą ir aplinkos skleidžiamą šilumą.

Šis indeksas apima 10 skirtingų karščio ir šalčio sukelto streso kategorijų, o laipsnių pagal Celsijų matavimo vienetai atspindi juntamąją temperatūrą.

Ekstremalus karščio sukeltas stresas „prilygsta aukštesnei nei 46 Celsijaus laipsnių juntamajai temperatūrai, kai būtina imtis veiksmų, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai, pavyzdžiui, šilumos smūgio“, sakė R. Emerton.

C3S šių metų sausį buvo pranešę, kad 2023-ieji buvo šilčiausi metai per visą istoriją, o Žemės paviršiaus temperatūra beveik peržengė kritinę ribą – 1,5 Celsijaus laipsnio palyginti su XIX amžiaus pabaiga.

„Užsitęsusi vasara“

Ilgalaikis karščio poveikis ypač pavojingas pažeidžiamiems žmonėms, pavyzdžiui, pagyvenusiems asmenims arba tiems, kas jau turi sveikatos sutrikimų.

Ataskaitoje teigiama, kad karščio poveikis yra stipresnis miestuose.

Joje nurodoma, kad 23 iš 30 didžiausių užfiksuotų karščio bangų Europoje kilo šį šimtmetį, o per pastaruosius 20 metų su karščiu susijusių mirčių skaičius išaugo apie 30 procentų.

2023 metų vasara nebuvo pati karščiausia Europoje – ji buvo penktoji, tačiau tai nereiškia, kad ji nebuvo svilinanti, teigė tyrėjai.

Anot R. Emerton, didžiąją Europos dalį alino karščio bangos per „užsitęsusią vasarą“ birželio–rugsėjo mėnesiais.

Ji pridūrė, kad rugsėjis visoje Europoje buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį.

Liepos 23 dieną 13 proc. Europos teritorijos patyrė didelį karščio sukeltą stresą, o labiausiai nukentėjo Pietų Europa.

Duomenų apie mirtis dėl didelio karščio Europoje 2023-iaisiais dar nėra.

Tačiau, kaip sakoma ataskaitoje, skaičiuojama, kad 2003, 2010 ir 2022 metais per tokio pat lygio karščio bangas Europoje mirė dešimtys tūkstančių žmonių.

Sunkūs padariniai

Mokslininkai sutaria, kad dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šiltėja planeta ir dėl to intensyvėja bei dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Ataskaitoje teigiama, kad Europa šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulis, o karščio bangos ateityje bus ilgesnės ir stipresnės.

Kartu su senėjančia visuomene ir į miestus persikeliančiais žmonėmis tai turės „rimtų pasekmių visuomenės sveikatai“, sakoma ataskaitoje.

Joje priduriama, kad 2023 metais vidutinė jūros paviršiaus temperatūra Europoje buvo didžiausia per visą istoriją, o smarki karščio banga Atlanto vandenyno dalyje buvo apibūdinta kaip „daugiau nei ekstremali“.

Visose Europos dalyse sumažėjo ledynų plotai, o Graikijoje kilo didžiausias gaisras per visą ES istoriją.

2023-ieji taip pat buvo vieni drėgniausių metų Europoje – nuo didelių potvynių nukentėjo 1,6 mln. žmonių, o nuo audrų – dar 550 tūkstančių.

R. Emerton teigė, kad šių ekstremalių įvykių ekonominė kaina siekė 13,4 mlrd. eurų ir kad apie 80 proc. jos nulėmė potvyniai.

123rf nuotr.