Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023

Tyrimas: atsiskaitymai kortelėmis auga, tačiau grynieji taip pat išlieka svarbūs

2022/12/22


Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai tebėra dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, tačiau jų naudojimas atsiskaitymams mažėjo, o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir toliau augo. Lietuvos gyventojas, kaip ir vidutinis europietis, kas trečią kartą prekybos vietoje atsiskaito kortele, iš šių atsiskaitymų daugiau kaip pusė atliekami bekontakčiu būdu.

Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotoje vartotojų mokėjimo įpročių apklausoje, kurios metu 2021 m. spalio mėn.–2022 m. birželio mėn. buvo apklausta beveik 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų.

„Lietuva euro zonos šalių kontekste išsiskiria tuo, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalis yra didesnė nei vidutiniškai euro zonoje. Apklausos duomenimis, per dvejus metus mūsų šalies gyventojų mokėjimo įpročiai kito lėčiau nei kitų euro zonos šalių gyventojų: Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais dalis sumažėjo 6 proc. punktais, o vidutiniškai visoje euro zonoje – 13 proc. punktų. Nors ir lėčiau, bet mūsų šalies vartotojų mokėjimo įpročiai kinta ta pačia kryptimi: grynųjų pinigų populiarumas menkėja, elektroninių atsiskaitymo priemonių – auga“, – sako Deivis Stankevičius, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius.

2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2019 m. atliktą analogišką apklausą – 68 proc., 2016 m. – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai – 59 %, 72 ir 79 %). Gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais: taip nurodo 60 proc. euro zonos ir 53 proc. Lietuvos respondentų (2019 m. tokių respondentų dalis siekė 55 % euro zonoje ir 49 % Lietuvoje). Vartotojai kaip pagrindinį grynųjų pinigų privalumą nurodė jų anonimiškumą, privatumo apsaugą ir tai, kad grynieji pinigai leidžia geriau sekti savo išlaidas.

Tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje daugėja mokėjimų negrynaisiais pinigais. Tokius vartotojų įpročių pokyčius iš dalies galėjo sąlygoti ir pandemija. Gyventojai vis dažniau įsigyja kasdienių prekių internetu: 2022 m. tokių atsiskaitymų dalis Lietuvoje siekė 16 proc. (euro zonos vidurkis – 17 %), 2019 m. ši dalis siekė 12 proc. Lietuvoje ir 6 proc. euro zonoje. Prekybos vietose lietuvių mokėjimų kortelėmis dalis išaugo nuo 29 proc. 2019 m. iki 32 proc. 2022 m. (euro zonoje atitinkamai nuo 25 iki 34 % visų mokėjimų prekybos vietoje). Daugiau kaip pusė jų – bekontakčiai. Gyventojai vertina, kad mokėjimai kortelėmis yra greitesni ir paprastesni, todėl nereikia su savimi nešiotis didelių grynųjų pinigų sumų.

Grynieji pinigai išlieka populiarūs kaip santaupų kaupimo priemonė. Beveik pusė (46 %) Lietuvos respondentų nurodė kaupiantys santaupas grynaisiais pinigais, ši dalis išaugo nuo 37 proc. 2019 m. iki 46 proc. 2022 m. Euro zonoje respondentų, kurie nurodė kaupiantys santaupas grynaisiais, dalis taip pat išaugo nuo 34 iki 37 proc. Lietuviai ir piniginėse nešiojasi daugiau grynųjų eurų nei vidutinis euro zonos gyventojas: vidutinė suma Lietuvos gyventojo piniginėje siekia 110 Eur, o euro zonos gyventojo – 83 Eur. Prieš dvejus metus atitinkamai: 40 Eur lietuvio ir 30 Eur – vidutinio europiečio piniginėse.

ECB inicijuoto tyrimo rezultatai ir jų analizė prisideda prie aktualių diskusijų dėl įvairių mokėjimo priemonių. Analizuojant vartotojų mokėjimo įpročius, išryškėja bendras Eurosistemos narių tikslas – užtikrinti mokėjimo priemonių prieinamumą visiems euro zonos gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, pajamų ar gyvenamosios vietos.

„ECB yra įsipareigojęs užtikrinti, kad vartotojai ir dabar, ir ateityje galėtų laisvai rinktis, kaip mokėti. Mes matome patvirtinimą, kad tiek grynųjų pinigų, tiek elektroninių mokėjimų paklausa yra didelė. Mūsų įsipareigojimu dėl grynųjų pinigų ir vykdomu skaitmeninio euro kūrimo darbu siekiama užtikrinti, kad visada būtų galimybė atsiskaityti viešaisiais pinigais“, – sako Fabio Panetta, ECB valdančiosios tarybos narys.

Kitas analogiškas tyrimas bus atliktas ir jo rezultatai paskelbti 2024 m.

 

Šaltinis: Lietuvos bankas

123rf nuotrauka

Dalintis

2023/02/04

Sutrypė Pieno įstatymą?

Tauragės rajono Girininkų kaime ūkininkaujantis, pieninių karvių bandą laikantis Egidijus Kleinaitis, neapsikentė pieno supirkėjų savivalės ir ketvirtadienio rytą pieno išvežti jau nebedavė.
2023/02/04

Brandiname pieno ūkių tragediją

„Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) trečiadienį posėdžiavusi visuomeninė Pieno taryba konstatavo, jog kažkas kaltas, kad žemdirbiai dėl kritusių pieno supirkimo kainų likviduoja ūkius, tačiau kaip bus toliau – atsakymo nerasta“,...
2023/02/03

Pienininkai kyla į kovą dėl supirkimo kainų

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų,  Lietuvos pieno gamintojai nuo kalbų pereina prie protestų. Vasario 6-ąją visoje šalyje  organizuojama akcija „Kas didesnis Skrudžas: p...
2023/02/04

VVTAT skelbia ataskaitas apie 2022 m. vykdytą ūkio subjektų veiklos stebėseną

Valstybinė vartotojų teisių tarnyba (VVAT) praėjusiais metais, kaip ir iki anksčiau, vykdė ūkio subjektų stebėseną 4 srityse: reklamos, nesąžiningos komercinės veiklos, nesąžiningų sutarčių sąlygų ir nuotolinės prekybos. Stebėsena vykdyta konkreči...
2023/02/04

Penktadalis lietuvių „juodai dienai“ neatsideda nė kiek

Aukštos infliacijos sąlygomis Lietuvos gyventojams nemenku iššūkiu tampa pasirūpinti pakankamo dydžio finansine pagalve ir atsidėti ateičiai. Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europ...
2023/02/04

Erdvioje Gustonių sodyboje namų šilumą patiria ir globojami vaikai

Pasvalio rajone 48 globėjai augina 73 vaikus, be to, yra keturi budintys globėjai, pasiruošę visą parą priimti vaikus, jeigu jų šeimoje dėl priežiūros ir saugumo staiga iškilo rimtų problemų. Gustoniuose gyvenanti Viktorija Ob...
2023/02/04

Plungiškis užsimojo pastatyti darželį Kenijoje

Dažnas, apsilankęs trečiojo pasaulio šalyse, pradeda labiau vertinti tai, ką turime čia, Lietuvoje, tačiau ne kiekvienas imasi veiksmų, kad suteiktų realią pagalbą skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Keli lietuviai pasiryžo prisiimti tokią soci...
2023/02/04

Santaros klinikų medikai: vėžio diagnozavimo ir gydymo būdai kartais primena fantastinių filmų scenarijus

Vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose per metus gydoma virš 4000 naujų vėžio atvejų – čia diagnozuojami ir gydomi visų rūšių navikai vaikams ir suaugusiesiems, gy...
2023/02/04

Tarsi vyšnios... ant palangės žiemą

Ar esate matę žiemą ant palangės vyšnias? Jeigu einant pro langą taip pasirodė, iš tiesų tai optinė apgaulė: ryškiaspalvėmis raudonomis arba oranžinėmis uogytėmis iš tolo švyti vėlyvosios kiauliauogės „karo...