Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Medienos iš Kazachstano importo vertė augo kartais

Sankcijas baltarusiškos medienos gaminiams (pjautinei medienai ir lentoms, fanerai ir medžio drožlių plokštėms, medienos granulėms ir briketams) ES įvedė 2022 m. kovą. Iškart po to dešimtis ir net tūkstančiais kartų išaugo šių prekių eksportas iš Kazachstano ir Kirgizijos. Tyrėjai daro išvadą, kad iš dalies tai baltarusiška mediena, kuri į Europą buvo eksportuojama naudojant netiesiogines reeksporto schemas ir suklastotus dokumentus, rašo portalas „Zerkalo“.

Medienos importas iš Kazachstano į ES 2022 m. ir 2023 m. augo iki rekordinių beveik 126 mln. eurų. Prieš įvedant sankcijas baltarusiškai medienai ir jos gaminiams, Kazachstanas beveik nevykdė tokio eksporto, tuo tarpu Baltarusija kasmet eksportuodavo medienos už maždaug milijardą eurų. Pats Kazachstanas anksčiau vidaus rinkai buvo priverstas importuoti medieną, daugiausia iš Baltarusijos ir Rusijos.

Pastaraisiais metais didžioji Kazachstano eksporto dalis į ES keliauja per Lenkiją, tad neatsitiktinai tyrėjų akys nukrypo būtent į šią šalį. Importas į Lenkiją pernai, palyginti su 2022 m., išaugo beveik penkis kartus – nuo ​​14 iki beveik 68 mln. eurų.

Pernai trimis kartais ši Azijos šalis padidino eksportą ir į Latviją – produkcijos buvo pristatyta už 11 mln. eurų, o 2022 m. – už 3,5 mln. eurų. Medienos produkcijos tiekimas į Lietuvą 2022 m. siekė 10 mln. eurų, bet 2023-aisiais krito iki 5,5 mln. eurų.

Į reikšmingai išaugusį medienos importą iš Kazachstano dėmesį atkreipė ir Lenkijos medienos apdirbimo pramonės prekybos ir pramonės rūmai. „Tai gali reikšti, kad Rusija ir Baltarusija vengia sankcijų“, – taip „Gazeta Wyborcza“ klausimą pakomentavo departamento atstovas Piotras Garstka. Jis įvardijo faneros pavyzdį, kurios Kazachstanas niekada negamino, bet per dvejus metus tapo pagrindiniu tiekėju.

„Nuo sankcijų įvedimo sulaukėme signalų iš savo įmonių narių apie neįprastai mažomis kainomis siūlomus medienos gaminius. Arba rūšis, nurodant rusišką kilmę, pavyzdžiui, Sibiro maumedis. O kai sužinojome apie sėkmingus medienos tiekimo konkursus valstybės įmonėms, kur galutinės kainos buvo neįprastai mažos (net mažesnės nei žaliavos savikaina!), kreipėmės į Valstybės turto ministeriją, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių spręsti situaciją, tačiau atsakymo dar negavo“, – cituoja P. Garstkos žodžius „Zerkalo“.

Mediena gabenama suklastotais dokumentais

Gavę prieigą prie daugiau nei 40 medienos tiekimo sutarčių, kurių vertė yra milijonai eurų, tyrėjai padarė išvadą, kad bent dalis jų yra suklastotos ir dalis Kazachstano tiekiamų prekių yra Baltarusijos sankcionuotos medienos kontrabanda.

Ant dokumentų, kuriuose rašoma, kad 2023 m. vasarį iš Kazachstano į Europą buvo atgabentas palisadas, yra tiekėjo – Kazachstano įmonės „Nurr-electro“ ir gavėjo – Lenkijos įmonės „PLRBL“ antspaudai. Šis sandoris yra maždaug vieno milijono eurų tiekimo dalis. Rengiant tyrimo medžiagą, pirmoji įmonė žiniasklaidoje paskelbė informaciją apie likvidavimą.

„Nurr-electro“ advokatas tyrėjams pareiškė, kad antspaudai suklastoti ir jokio sandorio nebuvo. Pasak jo, tokiam sandoriui įmonė neturėjo finansinių išteklių ir Lenkijos įmonei medienos netiekė.

Kad dokumentai suklastoti tvirtino ir buvęs „PLRBL“ vykdomasis direktorius Vitalijus Leszykas. Būtent jo parašas yra ant dokumentų. Pokalbyje su BTC žurnalistu jis tvirtino, kad planuoja kreiptis į Lenkijos policiją, kad būtų nustatyta tyrėjų žinioje buvusių sąskaitų faktūrų ir sutarčių kilmė.

Norėdami patvirtinti dokumentuose nurodytus abiejų firmų atstovų žodžius, tyrėjai kreipėsi į nepriklausomus grafinio dizaino ekspertus. Jie pritarė, kad antspaudai ir parašai suklastoti. Jų nuomone, Kazachstano finansų ministerijos Valstybės pajamų komiteto antspaudas sąskaitoje faktūroje taip pat netikras. Kad prekės nebuvo eksportuotos iš Kazachstano, patvirtina ir faktas, jog žurnalistai eksporto duomenų bazėje tokios pasiūlos nerado.

Norėdami išsiaiškinti pristatymo detales, tyrėjai susisiekė su vežėju (dokumentuose jis buvo įvardintas kaip Baltarusijos įmonė „Gallardo LLC“), prisidengę Lenkijos įmonės „PLRBL“ darbuotoju. Pokalbio metu vežėjo įmonės darbuotojas prasitarė, kad mediena buvo pakrauta Baltarusijoje ir su gautais dokumentais iš ten tiesiai pristatyta Lenkijos įmonei. Be to, jis paminėjo Baltarusijos įmonę „SO RBL LLC“, kuri specializuojasi medienos pjovimo, obliavimo ir impregnavimo srityse, todėl tyrėjai turi pagrindo manyti, kad mediena buvo gabenama iš jos sandėlio.

Įdomus faktas, kad vienintelis šios baltarusių įmonės savininkas yra Olegas Janovičius, kuris yra ir Lenkijos „PLRBL“, turėjusios gauti Kazachstano palisadą, valdybos pirmininkas. Deja, verslininkas nesutiko atsakyti į tyrėjų užduotus klausimus.

Sankcijų apėjimo schemoje ir Kirgizija

Į tyrėjų akiratį patekusi lenkų įmonė „PLRBL“ pernai sudarė sutartis dėl tikriausiai baltarusiškos medienos tiekimo į ES prisidengdama ir Kirgizijos kilmės prekėmis. Tyrėjai disponuoja dokumentais, tačiau juose nenurodomas tikslus sandorio objektas. Bet panašiose 2022 m. sutartyse ir sąskaitose nurodoma mediena. Apytikslė sandorių suma – 15 mln. eurų.

Pagal šias sutartis 2022–2023 m. nelegali mediena ir jos gaminiai keliavo į Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Slovėniją, Vengriją, Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Čekiją, Estiją. Tai vyko nepaisant to, kad Lietuva beveik visiškai užblokavo baltarusiškos medienos importą iš Kirgizijos. Importas į Latviją sumažėjo beveik 7,5 karto – nuo ​​2 mln. eurų 2022 m. iki 273 tūkst. eurų 2023 m. Tačiau dvejus metus iš eilės medienos tiekimas iš Kirgizijos į Lenkiją kasmet siekia apie 1,2 mln. eurų, nors 2021-aisiais jos iš viso nebuvo.

Sukurtose schemose sudarant sandorius, manoma, galėjo veikti tarpininkaujančios įmonės. Pavyzdžiui, 2022 m. gruodį „PLRBL“ sudarė sutartį su Kirgizijos „LLC Dezis“, o po mėnesio prekes pardavė Lietuvos UAB „Etoris“.

2023 m. vasarį ir kovą „PLRBL“ pirko prekes iš Lenkijos įmonės „Pelina Pavel Bisliuk“, kuri jas įsigijo iš tos pačios „LLC Dezis“. Beveik visose „PLRBL“ sąskaitose Europos gavėjams įrašyta kirgiziška medienos kilmė. Svarbu paminėti, kad lietuvių įmonės „Etoris“ ir lenkų įmonės „Pelina Pavel Bisliuk“ direktorius yra tas pats asmuo – Pavelas Bisliukas.

Grafinio dizaino ekspertams, analizavusiems sutartį su lietuviška įmone, buvusio „PLRBL“ vykdomojo direktoriaus V. Lesziko parašas pasirodė netikras. Jis pats tvirtina, kad nepasirašė nė vienos sutarties. Tyrimo metu nustatyti pažeidimai ir įmonėje „Pelina Pavel Bisliuk“. 2023 m. ji Kazachstano įmonės „Kazfanera“ vardu tiekė Lenkijai fanerą iš Rusijos, taip pažeisdama įstatymais įvestas sankcijas – rusišką fanerą į ES įvežti draudžiama.

Čia taip pat galima atrasti artimą ryšį tarp „Kazfanera“ ir „Nurr-electro“: abiejų įmonių vadovas yra Eset Aitzhanov.

Yra ir daugiau „PLRBL“ sandorių partnerių, kurios pateko į tyrėjų akiratį, kaip galimos sankcionuotos medienos tiekėjos į ES.

Tyrėjai kreipėsi į valstybių institucijas

Atlikęs tyrimą BTC išsiuntė prašymus Lenkijos Vidaus reikalų ministerijai, Sienos apsaugos tarnybai, Užsienio reikalų ministerijai ir Muitinės tarnybai prie Finansų ministerijos atlikti įmonės „PLRBL“ ir jos savininkų auditą. Tyrėjai taip pat teiravosi, kaip pasienyje tikrinamas sąskaitų faktūrų autentiškumas ir ar bus sukurtas mechanizmas, kuris leis lengviau įtraukti naujas įmones ir asmenis į sankcijų sąrašus.

Užsienio reikalų ministerija ir pasienio tarnyba atsakė, kad sankcijų apėjimo klausimas nėra jų kompetencija.

Muitinės tarnyba atsakyme teigė, kad informacijai apie auditą taikoma mokesčių paslaptis. Taip pat paaiškino, kad neturi fizinių galimybių kontroliuoti visų muitinės deklaracijų bei visų sąskaitų faktūrų, ir apskritai ES siekia diegti elektroninę, o ne popierinę dokumentaciją. Komentuodama sankcijų sąrašų klausimą, Muitinės tarnyba atkreipė dėmesį, kad jį sudaro Lenkijos vidaus reikalų ministerija. Ši procedūra gali būti supaprastinta tik pasikeitus įstatymams, tačiau Muitinės tarnyba tam įtakos turi.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pradėjo tyrimą, tačiau kol kas nuo komentarų susilaiko, rašo portalas.

BTC taip pat išsiuntė paklausimus Lietuvos vidaus reikalų ministerijai ir Muitinės departamentui prie Lietuvos finansų ministerijos. Pasak portalo, institucijos informavo, kad pradėjo patikrinimą.

Tyrėjai siuntė paklausimą ir Kazachstano finansų ministerijos Valstybės pajamų komitetui, tačiau medžiagos paskelbimo portale „Zerkalo“ metu atsakymo dar nebuvo gavę.

Šaltinis: „Zerkalo“

Asociatyvi 123rf nuotr.