Tyrimas atskleidė visuomenės požiūrį į šalies žemdirbius

Lietuviai vertina ūkininkų darbą

Tyrimo metu nustatyta, kad ūkininkus teigiamai vertina 56 proc. Lietuvos gyventojų, iš jų 41 proc.  žemdirbius vertina greičiau palankiai, 15 proc. – labai palankiai. Savo nuomonės tuo klausimu neturėjo 31 proc. apklaustųjų. 13 proc. respondentų žemdirbius vertino nepalankiai, 12 proc. – greičiau nepalankiai ir vos 1 proc. – visiškai nepalankiai.

Anot tyrėjų, Lietuvos ūkininkus dažniau labai palankiai vertino moterys bei su žemės ūkiu susiję respondentai.

Respondentai buvo paprašyti paaiškinti, kodėl renkasi vienokį ar kitokį vertinimą.

Teigiamai vertinantieji žemdirbius įvardijo tokius motyvus. 26 proc. nurodė, kad ūkininkai aprūpina maisto produktais, todėl laikytini maitintojais. 19 proc. mano, kad ši visuomenės dalis yra darbšti ir verta pasitikėjimo. 7 proc. apklaustųjų vertina šalies ūkininkų pagamintos produkcijos kokybę. 4 proc. svarbu, kad tai „lietuviškas verslas“. 3 proc. respondentų patinka, kad ūkininkai gamina sveikus, natūralius vietinius produktus.

Neigiamai ūkininkus vertinantys respondentai nurodė tokius motyvus: 18 proc. – nes žemdirbiai  „daug skundžiasi“; 4 proc. – nes ūkininkai „naudoja daug chemijos, netausoja gamtos“; 3 proc. – nes šie „yra brangininkai“.

Pasak LGAA vadovo Aušrio Macijausko, nors ūkininkus neigiamai vertinančiųjų yra gerokai mažiau nei juos palaikančiųjų, tokios reakcijos – žmogiškos.

„Natūralu, kad kai kam gali susidaryti įspūdis, jog ūkininkai daug skundžiasi. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad esame visiškai priklausomi nuo gamtos stichijų, o jos, kaip parodė ir šie metai – ypač nenuspėjamos ir vos per valandą gali „nušluoti“ visą metų triūsą. Taigi, reakcijos į tokius įvykius – labai žmogiškos“, – apklausos rezultatus komentuoja LGAA vadovas.

Jo teigimu, šalies žemės ūkio sukeliama tarša yra minimali. Dar daugiau – pagal trąšų ir pesticidų naudojimą Lietuvos ūkininkai apskritai yra laikomi žaliausiais Europos Sąjungoje.

„Turime turtingiausias sėjomainas, taikome precizinio ūkininkavimo priemones“, – priduria A. Macijauskas.   

Žemės ūkis – strateginė Lietuvos ūkio šaka

Tyrimo duomenimis, beveik pusės apklaustųjų (48 proc.) pripažįsta, kad žemės ūkis yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos šaka, 28 proc. – svarbi ir tik 1 proc. gyventojų pasirodė, kad žemės ūkis yra visiškai nesvarbus. Vidutinis vertinimas siekė 4,19 iš 5 balų.

Apklausa parodė, kad maksimaliais 5 balais, kaip labai svarbią Lietuvos ūkio šaką, žemės ūkį dažniau įvardijo moterys, taip pat vyresni nei 45 metų vyrai bei tie apklausos dalyviai, kurie yra susiję su žemės ūkiu. Vidutiniškai (3 balais) žemės ūkį kaip svarbią šalies ekonomikos šaką dažniau laiko vyrai, taip pat su ūkininkavimu nesusiję respondentai.   

LGAA vadovo A. Macijausko teigimu, tyrimas atskleidė, kad esant ekonominiam neapibrėžtumui bei vykstant karui Ukrainoje, žemės ūkio sektorius Lietuvoje atlieka labai svarbias ekonomines bei socialines funkcijas ir yra reikšminga šalies ūkio šaka.

„Žemės ūkis valstybei yra strategiškai svarbus, ir tam yra kelios priežastys. Karas Ukrainoje, o prieš tai užklupusi COVID-19 pandemija atskleidė, kad ilgos maisto tiekimo grandinės, kai produktus gauname iš kitų šalių, krizių metu tampa labai jautriu klausimu, nes esame nebe tokie saugūs. Maisto produktais turime ir galime apsirūpinti patys. Tai parodo šalies atsparumą krizėms“,  – įsitikinęs A. Macijauskas.     

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2023 m. birželio mėn. pabaigoje Lietuvos grūdų augintojų asociacijos užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Partnerio turinys

LGAA nuotraukos