Ūkininkai dar neskuba džiaugtis pasėlių peržiemojimu

Ūkininkai ir specialistai, įvertinę žieminių pasėlių būklę, tvirtina, jog kol kas situacija yra nebloga. Labiausiai nukentėjo tie laukai, kuriuose melioracijos sistemos būklė yra tragiška. Manoma, kad valstybė melioracijai daug metų skyrė per mažai pinigų. Kaip bus šiemet? Ar bus investuojama į melioraciją, ar į pelkininkystę?

Nepraranda optimizmo

Jei orai neiškrės pokštų, tikimasi, kad žieminiai javai ir rapsai sėkmingai sulauks pavasario. Pasvalio r. ūkininkas Arvydas Arlauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė pastebėjęs, kad šiųmetiniai augalai yra suvargę. „Ūkininkų laukuose „ant molio“ augančios žieminės kultūros atrodo prasčiau, lengvesnėse dirvose – geriau. Didelę įtaką pasėliams turėjo priešsėlio parinkimas. Žieminiai kviečiai, kurių priešsėlis buvo garstyčios, yra žali, o kur buvo kitas priešsėlis – pilki“, – pastebėjimus išsakė A. Arlauskas. Jis pridūrė, kad dėl gausaus lietaus, pliaupusio vasario mėnesį, užmirko nedidelė dalis žieminių kviečių ir rapsų. „Iš 100 ha „nuskendo“ 1 ha. Tai – nieko baisaus“, – akcentavo vyras.

Puikiai žieminiai kviečiai ir rapsai peržiemojo pasvaliečių ŽŪB „Kiemeliai“. „Kai kur pasėliuose yra balutės, išmirkusių augalų plotai nėra dideli: 20 ha išmirko 1–2 arai. Kituose ūkiuose yra ir blogiau“, – ŪP tvirtino bendrovės vadovas Darius Linkevičius.

Buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis redakcijai sakė, kad žiemkenčiai ir žieminiai rapsai peržiemojo gana neblogai. Yra ir „prigėrusių“ pasėlių plotelių. „Gal kiek prasčiau atrodo žieminiai rapsai, tačiau tikimės, kad viskas bus gerai, neprarandame optimizmo. Kaip bus po savaitės? Neaišku. Meteorologai praneša, kad bus 5–7 laipsniai šalčio, kuris gali „nupešioti“ šakneles. O jei bus toks stiprus vėjas, kaip praėjusią savaitę, jutiminė temperatūra bus dar žemesnė. Augalams tai gali labai pakenkti“, – kalbėjo V. Janušonis.

Spęsti per anksti

Ukmergės r. UAB „Atkočių agroverslas“ dėl ištvinusio upelio, kuris užsėmė laukus, žuvo apie 20 ha žieminių rapsų. Šį plotą žadama atsėti vasariniais rapsais. Bendrovėje pradedami žieminių rapsų tręšimo darbai, nes jų vegetacija jau prasidėjusi. „Darbus jau suplanavome, atliekame tręšimus skystomis trąšomis. Pirmam tręšimui naudosime azoto stabilizatorių, kuris neleidžia azotui išgaruoti ir patekti į atmosferą“, – sakė bendrovės agronomas Romas Žvikevičius.

To paties rajono ūkininkas Zenonas Vaičiulis neskubėjo džiaugtis pasėliais. Jis tvirtino, jog jų dar laukia pavojai. „Dar gali visko atsitikti, tačiau tikiuosi, jog viskas bus gerai. Ūkyje pagedo nedideli plotai žieminių rapsų. Jie augo pamiškėse, kur ilgai laikėsi sniegas. Šiuos plotus teks atsėti vasariniais kviečiais“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Ekologine žemdirbyste užsiimantis Rimantas Valeika augina žieminius miežius, kviečius, rugius ir rapsus. „Žiemkenčių pasėliai peržiemojo normaliai. Apie žieminių rapsų pasėlių būklę spręsti dar anksti: vieni laukai atrodo neblogai, kiti – prasčiau. Tai priklauso nuo veislių. Nedidelį žieminių rapsų plotelį, esantį šalia miško, nugraužė stirnos. Praėjusiais metais ūkyje teko atsėti apie 6 ha neperžiemojusių kultūrų. Kaip bus šiais metais? Matysime“, – pasakojo smulkaus ūkio savininkas.

Laukuose – margumynai

Kanopinių žvėrių nuostolius skaičiuoja Širvintų r. ūkininkas Jonas Drazdas. Jo pasėlius ne pirmus metus naikina laukiniai žvėrys. „Pasėliai jau yra tapę laukinių žvėrių ganyklomis. Praėjusią dieną žieminių kviečių lauke ganėsi 40 elnių banda. Gąsdinome juos, bandėme iš laukų išprašyti, tačiau jie į nieką nereaguoja. Reikia įsivaizduoti, kaip atrodo laukas, kai jame apsilanko tokia banda gyvulių“, – problemas išsakė J. Drazdas. Jis paminėjo, jog šiais metais kanopiniai žvėrys jau yra sunaikinę virš 20 proc. pasėlių. Ankstesniais metais jie sunaikindavo net 40–50 proc. pasėlių.

Savo rajono ūkininkų laukus apžiūrėjusi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Širvintų biuro augalininkystės konsultantė Janina Ona Gečienė ŪP sakė išvydusi margumyną. „Kiekviename lauke situacija skirtinga. Kadangi buvo stipriai saulėtos dienos, įkalnėse dirvos yra išdžiūvusios, net suskilinėjusios. Pamiškėse dar yra sniego ir ledo, laikosi įšalas. Pasėliuose dirva dar nėra labai sausa, drėgmės dar užtenka. Sunkesnėse dirvose, priemolyje – šlapia. Viename lauke radau pražuvusius rapsus, ten buvo potvynis. Žieminiai kviečiai – gražesni, rapsai – prastesni“, –  pasakojo J. O. Gečienė. Ji sakė, kad išdžiūvusiose dirvose žieminiai kviečiai jau „prašosi“ akėjimo, reikėtų atlikti pirmąjį tręšimą azotu. Tačiau šiuo metu ūkininkai neskuba barstyti brangiai kainuojančių trąšų. Didžioji dalis žemdirbių dar lūkuriuoja. Manoma, jog šie darbai bus pradėti po Velykų.

Išryškėjo problemos

Tręšimo darbų dar nepradėjo Kelmės r. ūkininkas Martynas Puidokas. Jo laukuose yra užmirkusių pasėlių. „Pasėliai užmirko todėl, nes aplinkui yra daug pelkių, melioracija prastai veikė. Vizualiai sudėtinga pasakyti, ar augalai yra gyvi. Laukuose, kuriuose melioracija veikė geriau, užmirkusių plotų mažiau. Šiais metais itin išryškėjo melioracijos problemos ir laukai, kurie yra linkę užmirkti. Bendras pastebėjimas yra toks: užmirko daugiau laukų, nes buvo peržengta drėgmės riba. Tuos laukus teks atsėti“, – mintimis su ŪP skaitytojais pasidalijo vyras.

LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas Aivaras Tamošaitis sakė, kad jų rajone žieminiai kviečiai atrodo neblogai, rapsai yra nukentėję nuo drėgmės pertekliaus. „Dėl buvusio didelio kiekio kritulių ir senos, susidėvėjusios melioracijos ūkininkai turi nuostolių. Jie prarado 15–20 proc. derliaus. Ar šių nuostolių buvo galima išvengti, jei melioracija veiktų? Tikriausiai taip“, – tvirtino A. Tamošaitis.

LŪS Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas pergyveno, kad laukuose, kuriuose drenažas neveikė, žieminės kultūros išmirko. „Ne vieną dešimtmetį kalbame, jog valstybės nuosavybėje esantiems melioracijos įrenginiams būtina skirti adekvatų finansavimą. Jau penkerius metus keliame klausimą, kad melioracijai būtina skirti dėmesį, tačiau vis atsakoma, kad nėra lėšų. Ar jų bus skirta šiais metais? Kai iškrenta mažai kritulių, problema pamirštama. Tačiau ji nėra dingusi, ją būtina spręsti“, – aiškino pašnekovas.

Praradimai galėjo būti didesni

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP sakė, kad dėl gausaus kritulių kiekio, iškritusio vasario mėnesį, ir pakilusio gruntinio vandens lygio bei prastai veikiančios melioracijos visoje šalyje nukentėjo nemažai laukų. „Gerai, kad vėliau vyravo dėkingi orai, balos džiuvo. Tai išgelbėjo pasėlius nuo itin didelių praradimų. Žiemkenčiai, kurie po vandeniu nebuvo ilgiau kaip dvi savaites, išgyveno, tačiau yra suvargę“, – tvirtino R. Juknevičius. Jis paminėjo, kad dažnai atsėti plotus, kurie buvo užmirkę, yra labai komplikuota arba neįmanoma. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas tvirtino, kad ten, kur vyrauja melioracijos gedimai ir pasėliai buvo ilgai užmirkę, jie žuvo. Nors šie plotai nėra dideli, tačiau konkretiems ūkiams gali būti padaryta didelė žala.

Ar į melioraciją, ar į pelkininkystę?

ŪP kalbinti ūkininkai domėjosi, ar Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldi institucija Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) gauna palydovinę informaciją apie užmirkusius pasėlius ir kiek nuo deklaruoto žemės ploto yra vietų, kuriose yra užmirkę pasėliai? Kokia tai statistika? Ar gaunama statistika galėtų būti vienu argumentų, kad būtina investuoti į melioraciją, o ne į pelkininkystę? Pasak ŽŪM, NMA gauna palydovinę informaciją, kurią naudoja patikroms atlikti, tačiau ji nekaupia tikslinės statistikos apie užmirkusias vietas ir juose esančius pasėlius. Tokią statistiką galbūt galėtų turėti pasėlių draudimo bendrovės. Valstybė nuostolius skaičiuoja tada, kai įvyksta stichinės nelaimės.

Lėšos melioracijos sistemoms rekonstruoti skiriamos iš valstybės biudžeto ir Lietuvos kaimo plėtros programos. Nuo stichinių liūčių 2017 m. nukentėjusiai Lietuvai taip pat buvo suteikta ir Europos Sąjungos parama – melioracijos infrastruktūrai atkurti skirta 16,9 mln. Eur iš Solidarumo fondo. ŽŪM duomenimis, per pastaruosius 12 metų įvairių melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijos darbų atlikta už 226,03 mln. Eur, o priežiūros ir remonto – už beveik 128,9 mln. Eur. Numatoma, kad 2022 m. metinis finansavimas melioracijos statinių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai sudarys apie 33,3 mln. Eur.

Šiemet planuojama patvirtinti naują pažangos priemonę, kuria siekiama pagerinti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių būklę, didinant žemės ūkio veiklos konkurencingumą. Pagal šią priemonę, kuriai 2022 m. numatyta skirti 2,881 mln. Eur, bus finansuojami blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijos darbai, t. y. magistraliniai grioviai su priklausiniais.

„Melioracijos sistemų atnaujinimo ar jų efektyvumo didinimo problema aktuali visai Lietuvai ir itin svarbi ŽŪM. Siekiant minimalizuoti ateities nuostolius dėl ekstremalių orų ir prisitaikyti prie klimato kaitos, prie investicijų į melioracijos sistemų atnaujinimą modernizuojant ūkius siūloma prisidėti ir ūkininkams“, – tvirtino ŽŪM.

Teisingiems sprendimams dar yra laiko

Andrius LUKOŠEVIČIUS - AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Pastaruoju metu ūkininkai yra sutrikę, kadangi rinka labai nestabili. Tačiau galima pasidžiaugti, kad naujo sezono žieminių pasėlių būklė ir pagrindas jų derliaus formavimui yra geras. Šiai dienai bendra žiemkenčių būklė yra tikrai gera. Stebimi tik silpnesni žieminių rapsų pasėliai ir būtent tie, kurie buvo vėlyvesnės sėjos ir jau rudenį lėčiau vystėsi, buvo silpnesni. Galima pasidžiaugti, kad daugeliu atveju tai yra tik atskirų laukų problema, o ne masinis reiškinys. Kiekvienas laukas, kaip ir dirvožemis, yra savitas, todėl kiekvienas ūkininkas turi apsispręsti dėl tręšimo intensyvumo ir poreikio investicijoms. Aukštos grūdų supirkimo kainos ir šiemet leidžia ūkininkauti pelningai, nors rizika yra gerokai didesnė nei ankstesniais metais. Todėl esame pasirengę būti dar arčiau klientų, diskutuoti ir padėti surasti tinkamiausius sprendimus, kurie išpildytų net atskirų laukų ar skirtingų augalų rūšių pasėlių lūkesčius. Laiko dar yra. Turime labai įvairių sprendimų, lygiai taip pat turime ir itin skirtingas situacijas laukuose. Pastaruoju metu rengėme seminarų ciklus, kvietėme ūkininkus ir visą laiką akcentavome, kad kiekvieną kartą, prieš priimdami sprendimą, pasitartų su jų rajonuose esančiais mūsų atstovais, kurie geriausiai žino esamą situaciją ir gali padėti priimti tinkamiausią sprendimą. Tik apsilankius ūkiuose ir žinant situaciją bei ūkio specifiką, galima priimti teisingus sprendimus.

Martyno PUIDOKO ir Janinos Onos GEČIENĖS nuotraukos

2022.04.07