Ūkininkai dar turi vilties sustabdyti „Mercosur“ susitarimą

Ūkininkai Strasbūre vakar pradėjo dvi dienas truksiantį protestą, kuriuo siekiama įtikinti europarlamentarus atidėti „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir Lotynų Amerikos šalių įgyvendinimą.

Prie Europos Parlamento pastato buvo pastatyta beveik 1000 traktorių, o susirinko daugiau nei 5000 ūkininkų – net ir iš tų šalių, kurios ratifikavo susitarimą, praneša RFI.

Šią akciją organizavo pagrindinė Prancūzijos žemės ūkio sąjunga „Fédération Nationale des Syndicats d’Exploitants Agricoles“ (FNSEA) ir jos jaunimo skyrius „Jeune Agriculteurs“ (JA).

Kaip skelbia frenchentree.com, dėl daugybės traktorių Strasbūre kilo didelių eismo sutrikimų visame mieste: šimtai transporto priemonių blokavo ir lėtino eismą aplink Europos rajoną netoli Europos Parlamento. Pareigūnai perspėjo apie kelių uždarymą, dideles spūstis ir privažiavimo apribojimus, ypač aplink ES institucijas, o kelių autobusų ir tramvajų eismas buvo sutrikdytas, todėl keleiviams ir lankytojams bus sudėtinga judėti iki protesto pabaigos ketvirtadienį.

Komentarai

„Net jei kai kurios šalys pritaria „Mercosur“, jose yra europarlamentarų, kurie tuo smarkiai abejoja, ir viską gali nulemti vos keli balsai, todėl turime toliau daryti spaudimą“, – sakė Herve Lapie, FNSEA generalinis sekretorius.

Ūkininkai tikisi susitikti su europarlamentarais prieš jiems rytoj balsuojant dėl ​​to, ar prašyti Europos Teisingumo Teismo peržiūrėti susitarimą, kadangi tai sulėtintų ratifikavimo procesą. Tuomet ir vyks didžiausia protesto akcija.

Kaip rašo „The Brussels Times“, ūkininkai taip siekia padidinti spaudimą europarlamentarams prieš balsavimą. „Mes ir toliau prieštaraujame nesąžiningam „Mercosur“ prekybos susitarimui, taip pat kenksmingai Europos politikai, stabdančiai verslą Flandrijoje ir mažinančiai žemės ūkio politikos biudžetą“, – sakė Flandrijos ūkininkų sąjungos pirmininkas Lode Ceyssens’as.

Ūkininkų nerimas pagrįstas

Šeštadienį Paragvajuje pasirašytas prekybos susitarimas teoriškai turėtų sukurti vieną didžiausių laisvosios prekybos zonų pasaulyje tarp ES ir Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus bei Urugvajaus.

Derybos prasidėjo 1999 m., daugumai ES valstybių pritariant susitarimui, kuris būtų naudingas tam tikriems sektoriams ir išplėstų prekybos galimybes, tačiau, kaip manoma, pakenktų ES ūkininkams, nes sukurtų nevienodas konkurencines galimybes dėl skirtingų taikomų standartų.

Sausio pradžioje šiam susitarimui pritarė kvalifikuota valstybių narių dauguma – mažiausiai 15 šalių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų. Prieš balsavo tik Prancūzija, Airija, Austrija ir Lenkija.

Pagal susitarimo sąlygas ES įgytų didesnę prieigą prie Lotynų Amerikos rinkų eksportuojant automobilius, mašinas, vynus ir spiritinius gėrimus, kartu leidžiant importuoti jautieną, cukrų, ryžius ir soją.

Ūkininkai perspėja, kad šie žemės ūkio produktai gali būti tinkamai nepatikrinti, ar jie atitinka ES aplinkosaugos ir saugos standartus, ir būtų pigesni, taip išstumiant Europos gamintojus iš rinkos.

Procedūros

Europos Parlamentas dėl paties susitarimo turi balsuoti balandžio arba gegužės mėnesiais. Tačiau iki to laiko įstatymų leidėjai nuspręs, ar jį turėtų peržiūrėti Teisingumo Teismas.

150 skirtingų politinių frakcijų europarlamentarų pateiktoje rezoliucijoje raginama teismą įvertinti susitarimo teisinį pagrindą ir jo suderinamumą su ES sutartimis.

Jei jis bus patvirtintas, peržiūra gali sulėtinti prekybos susitarimo ratifikavimą keliais mėnesiais, o teismas gali pareikalauti pakeitimų.

Pasipriešinimas regionuose

Beje, Prancūzijoje pasipriešinimas „Mercosur“ susitarimui plinta ne tik tarp ūkininkų. Keli šalies departamentai jau paskelbė priemones, skirtas uždrausti maisto produktus iš Lotynų Amerikos mokyklose.

Pavyzdžiui, Luarė departamentas praėjusią savaitę pranešė, kad penktadienį balsuos dėl pasiūlymo nutraukti mėsos pirkimą iš Lotynų Amerikos savo vidurinių mokyklų valgykloms, kurios per dieną patiekia apie 24 000 patiekalų.

Departamento vadovas Marcas Gaudet teigė, kad visas papildomas išlaidas padengs vietos valdžia, ir išreiškė viltį, kad tai paskatins panašiems veiksmams ir miestus, kuriuose veikia pradinių mokyklų valgyklos, o taip pat ir kitus regionus.

Pirmadienį panašų pasiūlymą paskelbė ir Burgundijos Kot d’Oro departamentas.

„Negalime toleruoti nesąžiningos konkurencijos, kuri kelia pavojų mūsų ūkininkams“, – vietos radijui komentavo departamento prezidentas Francois Sauvadet.

Jis teigė, kad draudimas taip pat padėtų padidinti vietinių ingredientų, naudojamų mokykliniuose pietuose, kiekį, kuris šiuo metu sudaro 55 procentus. Siekiama, kad iki 2027 m. šis skaičius pasiektų 80 procentų.

Parengė Ričardas Čekutis