Ūkininkai ir biurokratai skirtingai supranta padorumą

Virginija JUŠKIENĖ „ŪP“ korespondentė Nacionalinės žemės tarnybos Žemės administravimo departamento direktorė Aušra Maksvytytė įtikinėjo ūkininkus, kad žemės ūkio verslui tik padorumo kriterijų neužtenka, reikia laikytis įstatymų. Kupiškio ūkininkų visų rūpesčių smaigalyje – žemės reikalai, ir kai jau tokia kalba įsisuka, kaista visų veidai, muša karštis. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus tarybos posėdyje pirmadienį būtent rūpesčiai dėl žemės įsiūbavo karščiausias kalbas. Ūkininkai į savo posėdį pasikvietė Nacionalinės žemės tarnybos atstovus, tad Kupiškio skyriaus vadovė Aušra Uldukienė pas ūkininkus atėjo kartu su Nacionalinės žemės tarnybos Žemės administravimo departamento direktore Aušra Maksvytyte. Ūkininkų neištartos mintys tiesiog tvyrojo ore – visi tikėjosi išgirsti bent kokią užuominą ar paaiškinimą dėl neseniai nuvilnijusio skandalo, kai tarnybos vadovas Danielius Kuprys deklaravo ūkininkės Danutės Adamonienės seniai dirbamo lauko rėžį, apie 80 arų dobilienos. Toks laisvos valstybinės žemės pleištas pasirodė besąs šalia ūkininkės nusipirkto lauko. Apkaltino neišprususius žemdirbius Departamento vadovė vaizdingai ir įtikinamai paaiškino, kas yra žemės ūkis. Tai yra verslas, kaip ir kiti verslai, kur verslo dalyvių santykius reguliuoja ne padorumas ar kaip kam atrodo geriau, o įstatymai. „Ūkininkai įpratę dirbti po senovei – jeigu dirbu, tai yra mano. Ar maksimon įėjus galima prekę pasiimti, ar degalinėje galite degalų nemokamai įsipilti? Jeigu naudojatės valstybės žeme, reikia už ją mokėti, be popierėlio negalite ja naudotis, tokia tvarka galioja jau nuo 2013 m. Daugelis iš jūsų savavališkai esate užgrobę ne savo žemę, laikinas naudojimas nėra tas pats, kas nuoma, jūs tai žinote. Nacionalinė žemės tarnyba tikrina, jums gresia baudos, jeigu nesate tinkamai įforminę verslo santykių. Kenčia savivaldybė, kai nesurenkama daugiau mokesčių. Reikia laikytis įstatymų. Jeigu jums iškyla kokių klausimų, kreipkitės į mūsų tarnybos specialistus, klauskite“, – kietai spaudė klausytojus viešnia iš Vilniaus. Sugėdinti ūkininkai raudo ir balo, traukė užrašų knygeles, rašėsi viešnios padiktuotą jos telefono numerį, o kiek atsitokėję vadino tokias kalbas demagogija. Vėl kilo kalbėti ūkininkė Danutė Adamonienė, kalbėjo apie suprantamos informacijos, geranoriško valstybės institucijų bendradarbiavimo stoką, apie padorumą, apie žmogiškumą, kurį valdininkai užmiršta. Departamento direktorė A. Maksvytytė vis lenkė įstatymų link, ūkininkų išprusimo, informacinių lankstinukų, skelbimų nagrinėjimo link. Pastarųjų galima gauti tarnybos patalpose, pasinaudoti internetu, kuriame galima surasti visą reikalingą informaciją apie žemės sklypus, laisvą valstybinę žemę. Turi galimybę prekiauti informacija? Ūkininkė Genė Žilinskienė prisiminė, kad mėgino sekti informaciją apie laisvą valstybės žemę šalia savo dirbamų plotų. Atrado, nuvažiavo į Nacionalinės žemės tarnybos skyrių pasitikslinti. Kai nuvažiavo, sužinojo, kad nėra tos laisvos žemės. Važiavo kitą kartą, kol nuvažiavo, – neliko. Daugiau nebevažiavo. „Teisus bus tas, kuris pirmas sužinos tą informaciją, o pirmi visada bus tie, kurie tvarko informacines sistemas, vadinasi, tarnyba turi galimybę prekiauti informacija“, – pastebėjo diskusijon įsiterpęs jaunas ūkininkas Eimantas Šerelis. Kiti ūkininkai sušneko, kad būtent Nacionalinės žemės tarnybos rūpestis ir atsakomybė yra tinkamai tvarkyti, administruoti valstybės žemę, informuoti ūkininkus apie visus pokyčius, apie atsirandančius laisvos valstybės žemės plotelius. „Tarnyboje tesame 9 žmonės, o rajone yra 29 tūkst. 600 privačių žemės sklypų, iš viso per 31 tūkstantį, kaip viską sužiūrėti, tai neįmanoma fiziškai“, – aiškino tarnybos Kupiškio skyriaus vadovė Aušra Uldukienė. Žemės ūkio skyriaus specia­listai siūlė tinkamai sutvarkyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo informacines sistemas, kurios neleistų atsirasti elementarioms klaidoms, netikslumams, tada nebūtų ir ūkininkų pykčio. Anot A. Maksvytytės, tai daug kainuotų, tarnyba neturi atliekamų milijonų eurų, ir taip brangiai sumoka už duomenis Registrų centrui. „Nacionalinė žemės tarnyba, Registrų centras yra valstybės institucijos, o mes nesame valstybės, tik savo pačių“, – ironizavo kai kurie posėdyje dalyvavusieji. Išsakius savuosius požiūrius, buvo nutarta nebesiginčyti, departamento vadovė patikino nesanti politikė ir apie gerus ar blogus įstatymus nekalbėsianti. Kupiškio ūkininkų posėdyje dalyvavo ir rajono meras Dainius Bardauskas (kairėje), o susitikimą inicijavo LŪS skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius. Bet apie politiką kalbų buvo Kupiškio politikai šį ketvirtadienį vyksiančiame rajono tarybos posėdyje žada svarstyti ir tvirtinti kitų metų valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų klausimą. Prieš mėnesį jau patvirtinti žemės mokesčiai privačiai žemei, jie išliko tokie kaip šiemet. O dabar parengtame sprendimo projekte yra keli pakeitimai: suplanuota valstybinei nuomojamai žemės ūkio paskirties žemei nustatyti 2 proc. tarifą, šiemet jis siekė 1,5 proc. Komercinės paskirties žemės nuomos tarifas didės nuo 1,15 proc. iki 1,5 proc. Ūkininkų posėdyje dalyvavęs rajono meras Dainius Bardauskas pripažino, kad daug mieliau būtų mažinti šiuos mokesčius atsižvelgiant į šiandienes ūkininkų problemas, bet finansinės rajono bėdos neleidžia to daryti, kasmet vis mažiau įplaukų surenkama iš Gyventojų pajamų mokesčio, taigi žemės ūkio verslas turi svariau prisidėti prie viešojo gyvenimo. Išgirdę tokius argumentus, ūkininkai nesiginčijo, tuo labiau kad prieš kelerius metus jau buvo taikomas 2 proc. žemės nuomos tarifas. Iš šio pakeitimo savivaldybės biudžetas gautų pajamų bent 16 ar 17 tūkst. eurų daugiau, mažai savivaldybei tai būtų vertinga paspirtis. Pasak kai kurių ūkininkų, valstybinės žemės nuomos tarifus jau seniai reikėjo didinti, žemės savininkai iš ūkininkų paima gerokai brangiau. Autorės nuotraukos