Kaip skelbia portalas „Agriland“, bendrą poziciją pasirašė daugiau nei 40 organizacijų, atstovaujančių praktiškai visai Europos žemės ūkio ir maisto produktų grandinei – nuo žemės ūkio produktų gamintojų ir jaunųjų ūkininkų, technikos gamintojų, sėklų, pieno, mėsos ir pašarų sektorių iki maisto perdirbėjų ir prekybos. Tarp pasirašiusiųjų šalių yra „Copa-Cogeca“, CEJA, CEMA, „Coceral“, „FoodDrinkEurope“, Europos pieno ūkių asociacija, „Euroseeds“, FEFAC, FEDIOL, „CropLife Europe“ ir kt.
Organizacijos ragina Europos Parlamentą išlaikyti pirminį Europos Komisijos pasiūlymą. Jos mano, kad žemės ūkio pozicijos susilpninimas Europos konkurencingumo fonde būtų neteisingas signalas tuo metu, kai ES teikia pirmenybę aprūpinimui maistu, ekonominiam atsparumui ir strateginei autonomijai.
„Europa privalo suteikti žemės ūkiui ir maisto sektoriui vietą, kuri atspindėtų jų svarbą Europos projekto konkurencingumui ir ateičiai“, – sakoma bendrame kreipimesi.
Europos konkurencingumo fondas (EKF) numatytas kaip viena svarbiausių naujojo 2028–2034 m. Europos Sąjungos biudžeto finansinių priemonių. Jo tikslas – didinti Europos ekonomikos konkurencingumą, palyginti su pasauliniais konkurentais, tokiais kaip Jungtinės Valstijos ir Kinija, remiant investicijas į strateginius ekonomikos sektorius.
Pasak Europos žemės ūkiui ir maisto pramonei atstovaujančių organizacijų, šis sektorius turėtų būti vienas pagrindinių fondo paramos gavėjų. Jos akcentuoja, kad žemės ūkis yra vienas iš Bendrijos ramsčių nuo pat Europos integracijos pradžios ir yra labai svarbus ne tik aprūpinimui maistu, bet ir Europos ekonominei plėtrai.
Pasak portalo „Top Agrar“, tai ne tik politinis argumentas: visa Europos žemės ūkio maisto produktų grandinė – nuo ūkių iki perdirbimo ir prekybos – sukuria daugiau nei 1 trilijoną eurų bendrosios pridėtinės vertės, todėl yra vienas didžiausių ES ekonomikos sektorių.
Bendrojoje minėtų organizacijų pozicijoje akcentuojama, kad investicijos į Europos žemės ūkį ir maistą reiškia investicijas į Europos saugumą, ekonominį atsparumą, augimą ir ateitį.
Minėtoms organizacijoms nerimą kelia Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) pranešimo projektas, kuriuo iš dalies keičiamas pirminis Europos Komisijos pasiūlymas.
Europos Komisija pasiūlė atskirą finansavimo liniją Europos konkurencingumo fonde, apimančią „Sveikatą, biotechnologijas, žemės ūkį ir bioekonomiką“. Ši nuostata garantuotų žemės ūkio maisto pramonei atskirą vietą naujajame fonde ir lengvesnę prieigą prie investicinių lėšų. Tačiau ITRE komiteto projekte siūloma šį sprendimą pakeisti daug platesne „Tvarios gerovės“ kategorija.
Pasak organizacijų, tai reikštų, kad žemės ūkis ir maisto pramonė turėtų konkuruoti dėl finansavimo su daugeliu kitų ekonomikos sektorių, o tai galėtų apriboti jų galimybes gauti lėšų.
Organizacijos pažymi, jog Europos konkurencingumo fondas turėtų remti investicijas, kurios didina visos žemės ūkio maisto grandinės – nuo žemės ūkio produktų gamybos iki perdirbimo – konkurencingumą.
Tai pirmiausia susiję su finansavimu: ūkių modernizavimu, modernios technikos ir įrangos įsigijimu, tiksliosios žemdirbystės plėtra ir gamybos skaitmeninimu, procesų automatizavimu, investicijomis į bioekonomiką ir biotechnologijas, žemės ūkio maisto produktų perdirbimo, sandėlių, logistikos infrastruktūros ir paslaugų plėtra, taip pat energijos vartojimo efektyvumo gerinimu ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtra.
Pasak kreipimosi autorių, būtent tokios investicijos lems Europos žemės ūkio konkurencingumą ateinančiais dešimtmečiais.
Bendrosios pozicijos autoriai akcentuoja, kad žemės ūkio maisto sektorius šiandien yra vienas iš Europos saugumo ramsčių, aprūpinantis ES piliečius maistu, pašarais, žaliavomis pramonei ir biokuru. Tuo pačiu metu jis aktyviai dalyvauja siekiant tikslų, susijusių su energetikos pertvarka, skaitmeninimu, biotechnologijų ir bioekonomikos plėtra bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu.
Todėl – kaip teigia organizacijos – žemės ūkis neturėtų būti traktuojamas vien kaip ES paramos gavėjas, o kaip sektorius, kuris iš tikrųjų stiprina visos Europos ekonomikos konkurencingumą ir atsparumą.
Pasirašiusieji atkreipia dėmesį, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl minėto fondo turi palaikymą. ES Taryba savo daliniame bendrame susitarime išlaikė atskirą finansavimo langą sričiai „Sveikata, biotechnologijos, žemės ūkis ir bioekonomika“.
Panašios pozicijos laikėsi ir Europos Parlamento Žemės ūkio komitetas (AGRI). Kartu su įvairių politinių frakcijų Europos Parlamento nariais jis pateikė daugiau nei 100 ITRE pranešimo projekto pakeitimų. Jų tikslas – išlaikyti tvirtą žemės ūkio ir maisto pramonės poziciją naujajame fonde.
Nors Europos konkurencingumo fondas nepakeis bendros žemės ūkio politikos, jis galėtų tapti vienu svarbiausių inovatyvių projektų finansavimo šaltinių. Kartu padidėtų žemės ūkio produkcijos gamintojų bei maisto pramonės įmonių galimybės sėkmingai pretenduoti į lėšas plėtrai ir modernizavimui.
Parengė Ričardas Čekutis