Ūkininkai iš kaimo siunčia ne tik linkėjimus

Per pandemiją padidėjo smulkiųjų ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų paklausa. Tai rodo ne tik į vartotojų namus pagal užsakymus pristatoma tokių produktų gausa ir įvairovė. Smulkiųjų ūkininkų produkcijos padaugėjo ir kai kurių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse.

Nori natūralaus maisto

„Vis daugiau žmonių suvokia, kad vietinis natūralus, šviežias maistas gali padėti stiprinti imuninę sistemą. Jie prisimena sėmenų aliejaus, raugintų kopūstų, obuolių, kitų tradicinių nuo seno šalyje valgytų produktų naudą“, – padidėjusia natūraliai užauginto ir pagaminto maisto paklausa nesistebi žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.

Šio kooperatyvo nariai savo produkcija prekiauja ne tik šalyje išplitusiuose mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. Jų produkcijos galima įsigyti ir „Maximos“ didžiosiose parduotuvėse esančiuose skyriuose „Linkėjimai iš kaimo“.

M. Maciulevičius patvirtina, kad nuo pirmos pandemijos bangos nuolat didėja šių skyrių prekybos apimtis – daugėja produktų. Juos tiekia daugiau smulkiųjų ūkininkų ir gamintojų. Nemažai tiekėjų atnaujino asortimentą.

„Ir per pirmąją, ir per antrąją pandemijos bangą atsirado fantastiškų produktų, pavyzdžiui, lig šiol prekyboje nematytų gardžių padažų, sausainių, duonos, pieno gaminių. Vartotojai mieliau renkasi ne egzotinius vaisius, o chemikalais neapdorotus obuolius“, – spartėjančiu smulkiųjų ūkininkų patekimu į didžiuosius prekybos tinklus džiaugiasi M. Maciulevičius.

Sėdi vienoje valtyje

Vaiva Buliauskienė iš Prienų rajono patenkinta bendradarbiavimu su prekybos tinklu. Jam tiekia šviežio pieno, varškės, jogurto, grietinės, įvairių varškės sūrių, kitų pieno produktų. „Šeimos ūkio produkcija prekiaujame ir savo parduotuvėje. Jei turime produktų – vežame į prekybos centrą, jei neturime – nevežame. Nuvežę iškart gauname pinigų. Nėra jokių prekių grąžinimų. Galiu net vieną produktą nuvežti – priims. Tokią sudarėme sutartį“, – patenkinta šypsosi ūkininkė.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė  yra stambaus ūkio Šiaulių r. šeimininkė: su vyru 300 ha sklype augina morkas ir svogūnus. Kasmetis šių daržovių derlius – iki 10 tūkst. t. Jis realizuojamas „Lidl“, „Iki“ bei Latvijoje esančiose „Maximos“ parduotuvėse. „Per pandemiją mūsų šeimos ūkio produkcijos poreikis nesumažėjo. Dirbame tik su didžiaisiais prekybos tinklais. Keičiasi jų politika – pirmenybę teikia lietuviškai produkcijai. Kai kurie prekybininkai nekreipia dėmesio, kad olandiška ar lenkiška produkcija pigesnė: perka brangesnę lietuvišką. Tačiau, jei lenkiškų morkų galės įsigyti po 8 ct/kg, ar mes drįsime už savas paprašyti 9 ct/kg? Vis dėlto pasitaiko, kad prekybos tinklai iš mūsų daržoves nuperka už 20 ct/kg, o parduoda už 10 ct/kg. Prekybininkų nelaikome priešais. Ir jie, ir mes, ūkininkai, sėdime toje pačioje valtyje. Kiek jiems parduosi produkcijos ir už kiek – susitarimo reikalas“, – aiškina ūkininkė.

Vieni – ūkininkai už, kiti – prieš

Pasak D. Šateikienės, didieji prekybos tinklai vos ne kasdienio vartojimo produktus – bulvių, svogūnų ir morkų priima tik didelį kiekį. Tačiau pastarnokų, česnakų, šparagų, moliūgų, kitų rečiau vartojamų šviežių daržovių, taip pat raugintų  kopūstų, kitų rauginių smulkieji ūkininkai jiems tiekia mažą kiekį. D. Šateikienės ūkio morkos ir svogūnai į prekybos tinklą vežami vilkiku – po 20 t vienų ir kitų. Ūkininkė patvirtina, kad dabar labai (iki 30 proc.) nukritusios daugelio daržovių supirkimo kainos.

Kauno rajono ūkininkė Dalia Abukauskienė, su vyru raugianti maždaug 50 įvairių vaisių ir daržovių, sako, kad keli prekybos tinklai kvietė bendradarbiauti. „Tačiau nesutikome, nes negražiai pateikė mūsų ūkio produkciją – ją išblaškė. Neišpildė sąlygos, kad visi mūsų rauginti produktai būtų vienoje vietoje – šaldytuve, taip išryškėtų jų asortimentas ir rankų darbu sukurta išskirtinė vertė. Visa tai ryšku, kai prekiaujame ūkininkų turgeliuose. Mums užtenka tokios prekybos“, – teigia D. Abukauskienė.

„Lietuviškų obuolių visada trūksta, nepaisant to, kad kai kurie žmonės renkasi ne kokybę, o kainą – pigesnius lenkiškus obuolius“, – sako rokiškėnas Marius Bulovas, 8 ha obuolių sodo savininkas. Jis neketina obuolių tiekti prekybos tinklams. Mat klientai jo sodo obuolius išgraibsto ir turguje, ir į ūkį atvykę. „Atvažiuoja net iš Latvijos, Klaipėdos“, – sako jaunas ūkininkas, pasidžiaugdamas, kad taip prekiaujant obuoliai mažiau nukenčia nei tada, kai dideliu kiekiu tiekiami prekybos tink­lams. Esą ten jie nerūpestingai ne kartą perkraunami, todėl praranda prekinę išvaizdą.

Patenkinti bendradarbiavimu

Šalies prekybos tinklai teigia besidžiaugiantys bendradarbiavimu ir su stambiaisiais, ir su smulkiaisiais ūkininkais. „Šiuo metu dirbame su daugiau nei šimtu Lietuvos ūkininkų. Tai – smulkiųjų ir stambiųų šeimos ūkių atstovai. Itin džiugu, kad nedideli šeimos ūkiai, kurie užaugintas gėrybes ir produktus lig šiol pardavinėjo tik lokaliai, pamažu pereina ir į didžiąją šalies prekybos rinką, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. – Esame lietuviškas verslas, todėl visada didžiulį dėmesį skiriame bendradarbiavimui su Lietuvos gamintojais. Pernai, per COVID-19 pandemijos įkarštį, inicijavome kampaniją, skatinusią žmones rinktis lietuvišką produkciją ir palaikyti savo šalies gamintojus. Nuolat ieškome būdų, kaip padėti ūkininkams parduoti daugiau savo produkcijos. Jos galima įsigyti patogiu laiku atėjus į šalia namų esančią parduotuvę – ne tik turguose, kur darbo valandos daug trumpesnės.“

Pasak pašnekovės, jų prekybos tinklas seniai dirba su ūkininkais, kurie tiekia lietuviškas daržoves ir vaisius. Skyriai „Linkėjimai iš kaimo“ – gražios ilgametės partnerystės su smulkiaisiais gamintojais pavyzdys. Pernai juose siūlomos Lietuvos ūkininkų produkcijos paklausa padidėjo beveik dešimtadaliu. Kaimiškų bei ekologiškų kiaušinių, rūkytų ir vytintų dešrų, konservuotų bakalėjos gaminių pardavimas – beveik trečdaliu didesnis. Padaugėjo pirkėjų, kurie renkasi smulkiųjų Lietuvos gamintojų saldumynus, pavyzdžiui, rankomis gamintus ledinukus, net ledus, kurie paklausūs ne tik vasarą.

Įžvelgia naudą ir kiti

Bendradarbiavimo su smulkiaisiais ūkininkais, gamintojais perspektyvą įžvelgia ir kitų didžiųjų prekybos tinklų atstovai. „Bendradarbiaujame ir su smulkiaisiais Lietuvos ūkininkais – ne tik su stambiaisiais. Taigi priimame ir mažesnį produkcijos kiekį, be to, nebūtina pasirašyti metinių tiekimo sutarčių. Vertiname lietuvišką produkciją ir jai teikiame pirmenybę. Kam maisto produktus vežtis iš toliausiai, kai yra lietuviškų“, – tikina prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis.

„Norėdami palaikyti vietinį verslą, praėjusių metų gegužę pradėjome aktyviai bendradarbiauti su pandemijos sunkumų paliestais Lietuvos tiekėjais. Karantinas suveikė kaip katalizatorius – užmezgėme ryšius su daugiau nei 15 mažųjų šalies gamintojų. Dabar „Lidl“ parduotuvėse – beveik 100 lietuviškų produktų: nuo pieno, mėsos gaminių iki saldžių kepinių, gėrimų“, – džiaugiasi „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

„Abu karantinai ir taikomi ribojimai padidino šviežių maisto produktų paklausą. Taigi padidėjo ir Lietuvos ūkininkų tiekiamų šviežių daržovių, vaisių, kiaušinių ir pieno produktų paklausa. Pirkėjai vis dažniau domisi šviežio maisto kilme ir pirmenybę teikia vietos gamintojams bei ūkininkams“, –  tvirtina tinklo „Rimi“ atstovė Renata Keršienė.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Autorės nuotrauka

2021-02-27