Europos Komisija (EK) skelbia, jog Europos Sąjungoje kiekvienais metais iššvaistoma beveik 59 mln. tonų maisto, t. y. 131 kg vienam asmeniui. Daugiau kaip pusė maisto atliekų ES susidaro namų ūkiuose. Tai beveik dvigubai daugiau nei gamybos ar perdirbimo metu susidarančios maisto atliekos.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, viename ar kitame maisto tiekimo grandinės taške prarandama arba išmetama apie trečdalį viso pasaulyje pagaminamo maisto.
Reikšmingi faktai
Mūsų portalui šia tema neseniai komentavo VILNIUS TECH Tvarumo centro ekspertė doc. Dr. Aušra Zigmontienė, todėl čia pateiksime tuos faktus, kurie nebuvo paminėti.
Apskaičiuota, jog maisto atliekos sudaro 16 proc. viso su ES maisto sistema susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Dėl maisto švaistymo kasmet prarandama apie 132 mlrd. eurų.
Beveik 33 mln. žmonių Europos Sąjungoje negali sau leisti bent kas antrą dieną visavertiškai maitintis, nors tonos maisto išmetama kaip atliekos.
2023 m. liepos mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES atliekų pagrindų direktyvos peržiūros. Į peržiūrą įtraukti 2030 m. nauji teisiškai privalomi maisto atliekų mažinimo tikslai: ketinama 10 proc. sumažinti maisto atliekų kiekius perdirbimo bei gamybos sektoriuose ir net 30 proc. maitinimo paslaugų sektoriuje ir namų ūkiuose.
Šių metų birželį ES žemės ūkio ministrai susitarė sudaryti sąlygas nustatyti maisto atliekų mažinimo tikslus iki 2027 m. pabaigos, kai Komisija atliks 2030 m. tikslų peržiūrą.
Tačiau įdomiausia, kaip tai veikia realiame gyvenime?
Praktika
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog tinklas siekia išvengti maisto švaistymo, todėl šiai problemai spręsti turi ne vieną iniciatyvą: „Iki“ toliau išlieka paramos maistu flagmanas Lietuvoje – ši pagalba padeda pamaitinti gausybę mažas pajamas gaunančių žmonių ir pasirūpinti, kad ant jų stalų atsidurtų maistingi ir įvairūs produktai. 2023 m. „Maisto bankui“ „Iki“ paramos maistu suteikė už apie 6,8 mln. eurų. Maisto nešvaistyti padeda ir kiekvieną dieną besibaigiant darbo valandoms „Iki“ parduotuvėse vykstančios „Laimės valandos“. Nuo 20 val. iki parduotuvės darbo pabaigos „Su meile IKI“ pagamintai šviežiai duonai ir bandelėms taikoma 50 proc. nuolaida“.
G. Kitovė teigia, jog praėjusį rugsėjį „Iki“ pirkėjams pradėjo siūlyti pigiau įsigyti maisto produktus, kurių galiojimas artėja prie pabaigos, todėl jie turėtų būti suvartoti tą pačią dieną. „Pirkėjų susidomėjimas jais – didžiulis. Lentynos, kur galima pirkti tokius produktus su 50 proc. nuolaida tam tikrose parduotuvėse būna ištuštėjusios dar dienai neįpusėjus. Vienus paskatina noras sutaupyti, kitus – rūpestis tvarumu ir atsakingas požiūris į maisto produktų vartojimą, - sako pašnekovė. - Be to, prekybos tinklas „Iki“ griežtai laikosi nulinės tolerancijos maisto atliekų išmetimui į sąvartynus. Visas neparduotas ir vartojimui nebetinkantis maistas perduodamas perdirbimui arba gyvūnų pašarui, taip panaikinant neigiamą poveikį aplinkai, kuris atsiranda dėl sąvartynuose yrančio maisto“.
Ataskaita
Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija parengė gana išsamią maisto švaistymo Lietuvoje apžvalgą, iš kurios galima išskirti svarbiausius faktus, atskleidžiančius problemos mastą.
Iš 60 verslo maitinimo įstaigų tik 5 nurodė, kad bendradarbiauja su Maisto banku arba kitomis labdaros organizacijomis. Per vieną mėnesį vidutiniškai viena įstaiga paaukojo 23 kg maisto.
Vis dėlto, blogiausia padėtis yra namų ūkiuose. Aplinkos apsaugos agentūros ir Regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, maisto atliekų kiekis namų ūkiuose Lietuvoje didėja kasmet: per pastaruosius keturis metus fiksuojamas maždaug 25 proc. išmetamo maisto augimas.
Ir pateikiamos ne itin guodžiančios išvados: Lietuvoje maisto švaistymas nėra suvokiama kaip svarbi problema, sektoriai nėra linkę bendradarbiausi kalbant šia tema, be to, nėra duomenų rinkimo struktūros ir atskaitomybės.
Parengė Ričardas Čekutis