Ūkininkai: karvės yra mūsų darbdavės

Šiaulių rajono Žilių kaime ūkininkaujantys Rasa ir Romualdas Astrauskiai – didelio gyvulininkystės ir augalininkystės ūkio šeimininkai. Jie – vieni pažangiausių ūkininkų šiame krašte, pelnę daug apdovanojimų ir prizų. Ūkio piendavės yra produktyvios, banda kontroliuojama, o primilžiai rekordiniai. Pernai iš karvės vidutiniškai primelžė 8,4 t, perdirbėjams pardavė 882 t kokybiško žaliavinio pieno.

Pradžia – dvi melžiamos karvės Ūkininkų nuotaika – džiugi, didieji rūpesčiai ir sunkumai įveikti, o pati geriausia žinia, kad perdirbėjai už superkamą žaliavinį pieną pradėjo mokėti normalią kainą. Rasa ir Romualdas – žemės ūkio specialistai. Žmona – zootechnikė, vyras – veterinarijos gydytojas. 1990-aisiais jie nutarė imtis savarankiškos veiklos ir kurti ūkį. Iš Kuršėnų šeima persikėlė į Rekčių kaimą, netoli judrios magistralės nusipirko seną sodybą. Pirmąjį ūkininkavimo dešimtmetį stvėrėsi įvairių darbų, pasistatytame raudonų plytų name planavo įrengti kavinę, turguje pardavinėjo mėsą. Teko patirti nelengvų išbandymų, todėl savo planus pakeitė. Pradėję ūkininkauti dideliame moliniame tvarte turėjo tik dvi karves, augino keliasdešimt kiaulių. Po dešimtmečio nusprendė laikyti daugiau melžiamų karvių, todėl gražesnes telyčias palikdavo veislei. Kasmet banda vis didėjo. Dabar Astrauskiai jau laiko apie 130 pačių užaugintų vietinių veislių, holšteinizuotų melžiamų karvių, turi 110 prieauglio, deklaruoja 250 ha, iš jų 120 ha yra nuosava žemė. Žilių kaime, kuris yra Astrauskių ūkio centras, jie 2006 m. pastatė modernią 160 vietų karvių fermą. Šalia esančioje senojoje fermoje laiko veršelius ir telyčias.

Dirba darni komanda Rasa vaizdingai pasakojo apie savo piendaves: ,,Karvės yra mūsų darbdavės, jos išlaiko mūsų ūkį, visas pajamas gauname iš pieno, todėl joms ir veršeliams duodame tik kokybiškus ir visaverčius pašarus.“ Romualdas kalba mažai, bet stropiai ir atsakingai dirba. Be to, jis yra ūkio inžinierius, tiekėjas, vadybininkas, rūpinasi technika. Bet didžiausią dėmesį skiria karvių bandos priežiūrai, galvijų gerovei, sveikatingumui, pašarų racionui ir pieno kokybei. „Buvo kartą toks incidentas. Viena melžėja fermoje ėmė keiktis, karvę iškoneveikė piktais žodžiais. Tuoj ją atleidome. Jei nemyli gyvulių, ieškokis darbo kitur“, – pasakojo šeimininkai. Ūkyje dirba trys melžėjos ir trys mechanizatoriai-šėrikai, finansus tvarko samdoma buhalterė. Visi darbininkai atvažiuoja iš netoli esančių Akmenės ir Papilės miestelių. Jeigu kam reikia, šeimininkai suteikia vietą gyventi. Astrauskiai džiaugiasi savo darbuotojais, jų ūkyje dabar dirba sąžininga ir vieninga komanda.

Geresnė kokybė, didesnis uždarbis Astrauskių pienininkystės ūkio vizitinė kortelė – kokybiškas pienas. Praėjusiais metais perdirbėjai jiems už itin kokybišką žaliavinį pieną papildomai skyrė 6 700 Eur. Kad melžėjoms būtų dar didesnė motyvacija dirbti stropiai ir atsakingai, ūkio šeimininkai kiekvieną mėnesį papildomai moka dar po 30 Eur. Romualdas sakė, kad stengiasi perdirbėjams parduoti ne bet kokį, o sveiką, švarų ir kokybišką pieną. Tam didelės reikšmės turi pašarų kokybė, darbuotojų pareigingumas ir sąžiningumas. Pašarams savo ūkyje jis augina grūdinių kultūrų, kukurūzų. Daug kas priklauso ir nuo melžėjų darbo kultūros, svarbu tinkamai pasiruošti melžimui, švariai nuplauti karvės tešmenį, laikytis higienos reikalavimų. Naujojoje fermoje yra 16 vietų melžimo aikštelė. Papildomai mokama melžėjai už budėjimą, kai prižiūri karvių veršiavimąsi. Už gerą darbą žmones reikia skatinti, tokia ūkio šeimininkų nuostata. Pasak R. Astrauskio, bandos produktyvumui lemiamos įtakos turi ne tik gerų veislinių telyčių atrinkimas, bet ir tinkama veršelių priežiūra pirmaisiais dviem mėnesiais.

Planuoja didinti bandą R. Astrauskienė džiaugėsi, kad perdirbėjai jau antrą mėnesį už pieno kilogramą jiems moka po 0,30 Eur. Kai gera parduodamo žaliavinio pieno kaina, užtenka lėšų ir algoms, ir mokesčiams, galima planuoti pajamas ir išlaidas, todėl ūkininkai ketina didinti bandą, planuoja laikyti dar 30 melžiamų karvių, nes fermoje yra 160 vietų. Buvusi zootechnikė rūpinasi bandos gerinimu, selekcija, reprodukcija, stropiai tvarko ūkio dokumentus, atmintinai žino visus skaičius ir karvių vardus. Abu ūkio šeimininkai džiaugiasi, jau nebeturi skolų, bankui per 10 metų išmokėjo paskolą, mat fermos statybai, įrangai buvo pasiskolinę 3,3 mln. Lt. Sėkmingai pavyko įgyvendinti patį didžiausią projektą ,,Pieno ūkio plėtra“. Ūkiui modernizuoti buvo parengę 5 projektus ir visus įgyvendino. Už stropų ir kantrų darbą, sėkmingą ūkio plėtrą ūkininkai Astrauskiai ne kartą pelnė įvairių apdovanojimų. 2012 m. jie tapo konkurso ,,Pažangiausias gyvulininkystės ūkis“ laureatais. Panevėžio r. Algirdiškyje surengtoje veislinių gyvulių parodoje buvo eksponuotos Ast­rauskių ūkio veislinės telyčios, ūkininkams įteiktas parodos diplomas.

Aldona SIREIKIENĖ